- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- ATP-341-238/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-00768-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau- Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. M. už tai, kad jis 2011-01-20 15.00 val. viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , ginčo (pokalbio) metu su E. B. stūmė į ją šiukšlių konteinerį bei vartojo necenzūrinius žodžius E. B. atžvilgiu – tokia savo veika pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 174 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. nutarimu D. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir paskyrė 100 Lt baudą. Teismas nustatė, kad pažeidimo esmė yra įrodyta. Veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str., požymius. Teismas nustatė, jog nors atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo nepripažino, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (E. B. pareiškimas ir paaiškinimas, G. B. ir E. J. paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas) patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Pažeidėjo neprisipažinimą teismas laikė jo gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybę (neturi galiojančių administracinių nuobaudų), padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį bei sukeltas žalingas pasekmes.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-05 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad E. B. pareiškėją apšmeižė. Nesutarimai kyla jau seniai, nes E. B. nepatinka, kad pareiškėjas tvarko aplinką. Teigia, jog konteinerio į E. B. nestūmė, necenzūriniais žodžiais nevadino, o G. B. ir E. J. paaiškinimai melagingi, triukšmo nebuvo ir E. J. nieko girdėti negalėjo, nes ji buvo pastato viduje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
D. M. apeliacinis skundas atmetamas.
LR ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
D. M. yra nubaustas už ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, t. y. kad viešoje vietoje, prie namo, esančio Kaune, M. Daukšos g. 48, ginčo (pokalbio) metu su E. B. stūmė į ją šiukšlių konteinerį bei vartojo necenzūrinius žodžius E. B. atžvilgiu – tokia savo veika pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. įvykdė nedidelį chuliganizmą.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 20 d. E. B. atvykus prie kavinės „Šokoladinė“, esančios Kaune, M. Daukšos g. 48 ir paklausus kodėl D. M. stumdo konteinerį, pastarasis stūmė į ją konteinerį bei vartojo necenzūrinius, kitus įžeidžiančius žodžius E. B. atžvilgiu.
Padarytą pažeidimą apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad įvykio dieną nesikeikė, nekibo ir chuliganiškų veiksmų neatliko. Tačiau kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo, šie apelianto argumentai paneigti, nurodyti įrodymai, paneigiantys apelianto aiškinimą, ir jie teismo tinkamai įvertinti.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius sudarančios aplinkybės D. M. veikoje įrodytos E. B., G. B. ir E. J. paaiškinimais bei jų parodymais teismo posėdžio metu. E. B. nurodytas aplinkybes dėl konteinerio stūmimo, necenzūrinių žodžių vartojimo patvirtino jos dukra liudytoja G. B. ir liudytoja E. J.. Pažymėtina, jog pats D. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog konteineris buvo išstumtas iš kiemo, jis prieštaravo konteinerio nustūmimui, pasakė žodžius „sutrės, murzės“. Pažymėtina, jog liudytojų E. J., G. B. ir E. B. parodymais nustatyta, jog D. M. šaukė, rėkė. D. M. skunde teigia, jog E. J. negalėjo girdėti pokalbio, nes buvo viduje, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, jog E. J. parodymai sutampa su E. B. ir G. B. parodymais, be to, E. J. nurodė, jog viduje girdėjosi konfliktas, nes buvo šaukiama, o durys buvo pravertos. Tai neprieštarauja E. B. parodymams, kad ji ranka laikė duris. (b. l. 22) Pažymėtina, jog šių liudytojų parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, neprieštarauja, tačiau atitinka ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių objektyvų pagrindą D. M. apkalbėti, ar jį šmeižti. Kad įvykis buvo patvirtinama ir liudytojos J. P., kuri yra namo gyventoja, parodymais (b. l. 22). Esant šioms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojų E. B., G. B., E. J. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išdėstytai nuomonei, kuris D. M. parodymus vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės. Liudytojos E. B., G. B., E. J. patvirtino, kad D. M. stūmė konteinerį link E. B. ir vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius viešoje vietoje. Tokie D. M. veiksmai atitinka ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinio skundo argumentai, kad D. M. konteinerio nestūmė ir necenzūrinių žodžių nevartojo atmestini, nes jie paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai taip pat nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir pakankamai detaliai atspindi įvykį. Jokių esminių prieštaravimų ar bylos medžiagos, ar liudytojų parodymų neatitikimų nėra.
Administracinė nuobauda D. M. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį bei sukeltas žalingas pasekmes ir pagrįstai skyrė minimalią ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą-baudą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme buvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, ištirti ir įvertinti visi įrodymai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.