Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-10-14 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

Įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2025-09-30.

Migracijos departamentas 2025-10-14 Sprendimu pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026-10-31, nes su pareiškėju nutraukta darbo sutartis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipiasi į teismą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, visų pirma, įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y., ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu – pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimamas sprendimas atmesti skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti vyrų kirpėju UAB (duomenys neskelbtini) , į Migracijos departamentą kreipėsi su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Bendrovė pateikė dėl užsieniečio darbo tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2025-11-19 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Apie sprendimą informavo pareiškėją ir tarpininkavimo raštą teikusią UAB (duomenys neskelbtini).

Atsakovui patenkinus pareiškėjo prašymą ir 2025-11-19 išdavus naują leidimą laikinai gyventi, ginčijamu Sprendimu panaikintas leidimas tapo negaliojančiu. Pagal LVAT praktiką, tuo atveju, kai leidimas laikinai gyventi nebegalioja, o teisme ginčijamas sprendimas dėl šio, jau nebegaliojančio, leidimo laikinai gyventi, vertinama, kad apskųsto individualaus administracinio akto naikinti nebėra teisinės prasmės, kadangi pareiškėjo teisės tokiu būdu negalėtų būti apgintos – ginčo leidimas netekęs galios (žr. LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2262-556/2023, 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1894-822/2025).

Pareiškėjas 2025-12-05 paaiškinimuose neneigia, kad jam suteiktas naujas leidimas laikinai gyventi, tačiau mano, kad šioje byloje skundžiamas Sprendimas sukelia teisines pasekmes.

Iš faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog Migracijos departamentas 2025-11-19 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad neliko faktinio pagrindo ginti užsieniečio teises skunde nurodytu būdu. Skunde nurodomos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjo teisėms, jo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas netenka prasmės, tampa betikslis, nebeatitinka asmens pažeistų teisių gynimo teisme paskirties. Byla neturi būti nagrinėjama teisme, jei priimtas sprendimas neturės jokios reikšmės asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl individualių teisių bei teisėtų interesų gynimo, materialioms teisėms ir teisėtiems interesams. Tokiu atveju, asmuo nėra laikomas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme suinteresuotu asmeniu, ir tokio asmens skundo pagrindu byla neturi būti pradedama, o kai yra pradėta, išnykus materialiniam teisiniam suinteresuotumui, pareiškėjo skundas turi būti atmestas. Skunde nurodytas prašymas panaikinti Sprendimu taikytą priemonę šios dienos kontekste niekaip nebūtų susijęs su pareiškėjo teisių gynimu.

LVAT praktikoje nuosekliai aiškinama, kad bylų nagrinėjimo administraciniame teisme tikslas – spręsti ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. <...> kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Nagrinėjamos bylos ypatybė yra ta, kad pareiškėjo teisinio suinteresuotumo neliko Migracijos departamentui priėmus naują sprendimą jam išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo suinteresuotumas savo materialiųjų teisių gynimu išnyko iki teismui priimant sprendimą, todėl darytina išvada, kad neliko objektyvių prielaidų ginti pareiškėjo teises teisme.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 – 134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.