- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-493-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas (pran.), Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- B., B. I. P. Č.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hestika“
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris, Aurimas Navikas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo B. I. P. Č. atstovui advokatui Aurimui Navikui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hestika“ atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. I. P. Č. atstovo advokato Aurimo Naviko ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hestika“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. I. P. Č. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hestika“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo byloje V. P., bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hestika“ priešieškinį ieškovui B. I. P. Č. dėl netesybų, tretysis asmuo byloje V. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas B.I.P. Č. ieškiniu prašė (3-4 b.l.):
1) priteisti iš atsakovo UAB „Hestika“ 5000,- Lt, kuriuos atsakovas, kaip ieškovo įgaliotinis, gavo iš trečiojo asmens V. P.;
2) priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog pagal 2006 m. gruodžio 12 d. pavedimo sutartį Nr.AR-06-09 pavedė atsakovui surasti 0,1055 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėją, kuris žemės sklypą nupirktų už nemažiau kaip 160 000,- Lt. Atsakovas įsipareigojo pavedimą vykdyti neatlygintinai ir savo lėšomis, tačiau pasiliekant skirtumą tarp jo surasto pirkėjo mokamos sumos ir pavedimo sutartyje nurodytos žemės sklypo kainos. Atsakovas 2007 m. sausio 15 d. perdavė iš surasto pirkėjo gautą 25 000,- Lt avansinę įmoką ieškovui, tačiau nepateikė jokios su surastu pirkėju pasirašytos sutarties. 2007 m. vasario 28 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2007 m. kovo 9 d. suteikti visą informaciją apie pavedimo vykdymą bei perduoti viską, ką atsakovas yra gavęs vykdydamas tą pavedimą. Atsakovas į kreipimąsi neatsakė.
2007 m. kovo 7 d. surastas pirkėjas (trečiasis asmuo) V. P. ieškovui raštu pranešė, kad nutraukia sutartį, pridėjo avansinio mokėjimo sutartį Nr.AR-06-09 bei pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui 30 000,- Lt avansinę įmoką. Iš šių dokumentų ieškovas sužinojo, kad atsakovas, vykdydamas pavedimo sutartį nesuteikė visos informacijos ieškovui apie pavedimo vykdymą ir neperdavė dalies pinigų, gautų iš trečiojo asmens. Dėl šios priežasties ieškovas, 2007 m. kovo 15 d. raštu informavęs atsakovą, nutraukė su atsakovu sudarytas pavedimo sutartis Nr.AR-06-09 ir Nr.AR-06-11 bei prašo priteisti ieškovui iš atsakovo 5000,- Lt, kuriuos pastarasis, atstovaudamas ieškovą, gavo pagal 2006 m. gruodžio 12 d. pavedimo sutartį Nr.AR-06-09, bet ieškovui neperdavė.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovas UAB „Hestika“ prašė priteisti iš ieškovo B.I.P. Č. 7360,- Lt netesybas ir bylinėjimosi išlaidas (78-79 b.l.). Atsakovas priešieškinį grindžia tuo, jog pirkėjas (trečiasis asmuo) apie avansinės sutarties nutraukimą neinformavo atsakovo, dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo tiesiogiai vedė derybas su ieškovu. Be to, ieškovas netinkamai vykdė sutartis, todėl privalo sumokėti netesybas, numatytas pavedimo sutarčių Nr.AR-06-09 ir Nr.AR-06-11 8 punktuose, kurios atitinkamai sudaro 3360,- Lt ir 4000,- Lt, viso – 7360,- Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 5000,- Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 150,- Lt sumokėto žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas, vykdydamas su ieškovu sudarytą 2006 m. gruodžio 12 d. pavedimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo surasti ieškovo žemės sklypo pirkėją, 2007 m. sausio 15 d. iš surasto pirkėjo priėmė 30000,- Lt avansą, iš kurio tik dalį pinigų, t.y. 25000,- Lt, perdavė ieškovui. Teismas sprendė, kad atsakovas, perduodamas ieškovui ne visus pinigus, gautus kaip avansą už žemės sklypą, pažeidė CK 6.760 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad visa, ką gavo įgaliotinis, vykdydamas pavedimą, privalo tuoj pat perduoti įgaliotiniui, todėl ieškinį dėl 5000,- Lt ir procesinių palūkanų priteisimo patenkino. Teismas taip pat priteisė ieškovui žyminį mokestį už ieškinį, tačiau advokato pagalbos išlaidų nepriteisė, nes ieškovas pateikė tik sąskaitas už teisinę pagalbą, bet ne pinigų sumokėjimą patvirtinančius kvitus.
Iš dalies tenkindamas priešieškinį, teismas konstatavo, kad pagal CK 6.764 straipsnio 1 dalį įgaliotojui nutraukus pavedimo sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo, jis privalo atlyginti įgaliotiniui turėtas išlaidas bei išmokėti atlyginimą, atsižvelgiant į pavedimo dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių. Pavedimo sutartys, kurias ieškovas nutraukė iki pavedimo įvykdymo, buvo atlygintinės, todėl jis turi atsakovui atlyginti nuostolius. Atsakovas pasirinko nuostolių kompensavimo būdą 2 % netesybas nuo turto vertės, kurios buvo numatytos pavedimo sutartyse. Netesybų dydis neprieštarauja CK nuostatoms, todėl teismas sprendė, kad toks nuostolių kompensavimo būdas galimas. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad nors pagal antrąją pavedimo sutartį Nr. AR-06-11 atsakovas ieškojo pirkėjo, tačiau jo suradęs nebuvo, nevedė derybų, neformino sutarčių, todėl netesybas pagal šią sutartį nuo 4000,- Lt sumažino iki 1000,- Lt, o pagal abi pavedimo sutartis atsakovui priteisė 4360,- Lt, dalinai patenkinęs priešieškinį, teismas atsakovui proporcingai priteisė žymini mokestį už priešieškinį ir advokato pagalbos išlaidas (150-153 b.l.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo atstovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo dalinai patenkintas priešieškinis, ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (157-160 b.l.).
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.764 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią pavedimo sutarties nutraukimo prieš terminą teisines pasekmes. Pagal šią teisės normą teismas nepagrįstai atsakovui priteisė netesybas, nes ji nėra įpareigojanti įgaliotoją, nutraukusį pavedimo sutartį prieš terminą, atlyginti įgaliotinio dėl to patirtus nuostolius ar sumokėti netesybas. CK 2.146 straipsnio 1 dalis ir 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta įgaliotojo teisė bet kada panaikinti įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį. Taigi, jeigu įgaliotojas pavedimo sutartį nutraukia prieš terminą, tai yra teisėtas veiksmas, o už teisėtus veiksmus negali būti taikoma civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo ar netesybų sumokėjimo forma. Būtent todėl įstatymų leidėjas CK 6.764 straipsnio 1 dalyje įgaliotojo pavedimo sutarties nutraukimo prieš terminą teisines pasekmes susiejo tik su įgaliotinio turėtų išlaidų, vykdant pavedimą atlyginimu, ir atlyginimo, proporcingo įvykdytai pavedimo daliai, išmokėjimu.
2. Teismas nepasisakė dėl ieškovo atsiliepimo į priešieškinį argumento, kad pavedimo sutarčių 8 punkto nuostatos, kuriose nustatyta ieškovo (įgaliotojo), nutraukusio pavedimo sutartį prieš terminą, pareiga sumokėti atsakovui (įgaliotiniui) netesybas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.
3. Teismas visiškai nepasisakė dėl pavedimo sutarčių nutraukimo svarbumo, neįvertino, kad ieškovas pavedimo sutartis nutraukė dėl to, jog prarado pasitikėjimą įgaliotiniu, kuris neperdavė ieškovui visų pinigų, gautų pagal vieną iš pavedimo sutarčių.
4. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, motyvuodamas tuo, jog ieškovas pateikė tik sąskaitas už advokato pagalbą, bet ne kvitus apie sąskaitų apmokėjimą. Teismų praktika šiuo klausimu nėra vieninga, o teisės literatūroje yra pateikiamas aiškinimas, kad faktinių išlaidų už teisinę pagalbą dydis neturi būti siejamas su jų apmokėjimu už jas. Išlaidų dydį patvirtinantis įrodymas yra advokato ir kliento susitarimas.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Hestika“ prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą ir priešieškinį patenkinti pilnai, papildomai priteisti nuostolių atlyginimui netesybas 3000,- Lt, priešieškinio reikalavimą įskaityti į pradinio ieškinio reikalavimą, o ieškinio reikalavimą dėl 5 % dydžio metinių palūkanų atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (167-169 b.l.).
1. Teismo sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad teismas konstatuoja aplinkybes, kurios yra nustatytos, reikalavimų. Teismas, tenkindamas ieškinį, nustatė, kad atsakovas nesuteikė ieškovui visos informacijos apie pavedimo vykdymą, o dalyje dėl priešieškinio jau nustatė, kad ieškovas gavo informaciją apie pavedimo vykdymą. Taigi, teismo nustatytos aplinkybės prieštaringos.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui nebuvo įteikta avansinio mokėjimo sutartis ir kvitas apie įmokėtą avansą. Ieškovui buvo įteikta avansinio mokėjimo sutartis ir kasos pajamų orderio kopija.
3. Teismas pagrįstai nustatė, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją ir kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių, tačiau be jokio pagrindo padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo 4000,- Lt nuostolių, todėl netesybas sumažino. Taip buvo pažeistos netesybas reglamentuojančios teisės normos.
4. Tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimas yra vienarūšiai, piniginiai reikalavimai, todėl teismas, tenkindamas priešieškinį, sprendimu turėjo įskaityti priešieškinio reikalavimą ir netenkinti ieškinio reikalavimo dėl 5 % dydžio metinių palūkanų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovo atstovas prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas ieškovui buvo suteikęs informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. Išmokėdamas ieškovui 25000,- Lt, gautus iš surasto pirkėjo, atsakovas nuslėpė, jog tai tik dalis avansinės įmokos. Be to, atsisakė ieškovui pateikti su surastu pirkėju pasirašytą sutartį.
2. Atsakovo teiginiai, kad jis ieškovui įteikė avansinio mokėjimo sutartį ir kasos pajamų orderio kopiją neatitinka tikrovės ir neparemti jokiais įrodymais.
3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pavedimo sutartys nutrauktos be pagrindo. Pavedimo sutartis ieškovas nutraukė todėl, kad atsakovas pažeidė iš pavedimo sutarties kylančią pareigą informuoti ieškovą apie pavedimo sutarties vykdymo eigą ir perduoti jam viską, ką yra gavęs, vykdydamas pavedimo sutartį.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė savo apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsakovo apeliacinį skundą prašė patenkinti, ieškovo atstovo apeliacinį skundą prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinių skundų faktinius ir teisinius pagrindus, teismas daro išvadą, kad ieškovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš apeliacinių skundų matyti, kad jais šalys skundžia tik tą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis. Todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų ribas, pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinį ir priteisdamas atsakovui iš ieškovo 4360,- Lt netesybas, konstatavo, kad nors CK 2.146 str. 1 d. ir 6.764 str. 1 d. numato įgaliotojo teisę bet kada panaikinti įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį, tačiau pagal CK 6.764 straipsnio 1 dalį įgaliotojui (ieškovui) nutraukus pavedimo sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo, jis privalo atlyginti įgaliotiniui (atsakovui) turėtas išlaidas bei išmokėti atlyginimą. Įvertinęs šias CK nuostatas bei nutrauktų pavedimo sutarčių 8 punktą, numatantį, kad Įgaliotojas (ieškovas) prieš terminą nutraukęs pavedimo sutartį, privalo sumokėti 2 procentų sutartyje nurodytos turto kainos dydžio baudą, teismas sprendė, kad ieškovas, nutraukęs prieš terminą pavedimo sutartis, turi atsakovui atlyginti nuostolius netesybų forma. Toks nuostolių kompensavimo būdas, teismo vertinimu, neprieštarauja CK nuostatoms, todėl yra galimas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino priešieškinį, nes įstatymas nenumato, jog įgaliotojui, nutraukusiam pavedimo sutartį prieš terminą, būtų taikoma civilinė atsakomybė, todėl atsakovui netesybos už sutarčių nutraukimą iš ieškovo negalėjo būti priteistos.
Su šiais ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iš atsakovo priešieškinio reikalavimo, jis, remdamasis 2006 m. gruodžio 12 d. pavedimo sutarčių Nr.AR-06-09 ir Nr.AR-06-11 8 punktu, prašė priteisti iš ieškovo netesybas už pavedimo sutarčių prieš terminą nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutarčių 8 punkto sąlygos dėl nuostolių įgaliotiniui (atsakovui) kompensavimo už pavedimo sutarčių prieš terminą nutraukimą netesybų forma neprieštarauja CK nuostatoms, todėl toks nuostolių kompensavimo būdas galimas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja pavedimo sutarties esmei ir CK nuostatoms, reglamentuojančioms pavedimo sutarties nutraukimo pagrindus. Be to, teismas, taikydamas ieškovui civilinę atsakomybę už pavedimo sutarčių prieš terminą nutraukimą netesybų forma, neįvertino ar yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pavedimo santykiai grindžiami šalių asmeniniu pasitikėjimu, todėl įstatymų leidėjas be bendrųjų prievolių pasibaigimo pagrindų numatė, kad pavedimo sutartis taip pat baigiasi, kai įgaliotinis panaikina įgaliojimą (CK 6.763 str. 1 d. 1p.). CK 2.146 str. 1 d. numato, kad įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas imperatyviai numatė, jog įgaliotojas (šiuo atveju ieškovas) turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad už pavedimo sutarties nutraukimą prieš terminą, t.y. už teisėtą veiksmą, įgaliotojui (ieškovui) negali būti taikoma civilinė atsakomybė nei nuostolių atlyginimo, nei netesybų sumokėjimo forma, nes viena iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra neteisėtas veiksmas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad už teisėtais veiksmais kitam asmeniui padarytus turtinius praradimus gali būti atlyginama, tačiau tik įstatymų konkrečiai numatytais atvejais, bet tai nėra civilinė atsakomybė. CK 6.764 straipsnio 1 dalis kaip tik ir numato vieną iš tokių atvejų, t.y. teisines pasekmes, kurios kyla teisėtais veiksmais nutraukus pavedimo sutartį. Jeigu įgaliotojas nutraukia pavedimo sutartį iki pavedimo sutarties visiško įvykdymo, jis privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas vykdant pavedimą išlaidas bei išmokėti jam atlyginimą, atsižvelgiant į pavedimo dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių arba įgaliotinis įvykdė pavedimą po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad sutartis baigėsi. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad numatyta įgaliotojo, nutraukusio pavedimo sutartį prieš terminą, prievolė atlyginti įgaliotiniui šio turėtas vykdant pavedimą išlaidas bei išmokėti jam atlyginimą nėra civilinė atsakomybė, o tik prievolė atlyginti įgaliotojo (ieškovo) teisėtais veiksmais įgaliotiniui padarytus turtinius praradimus. Be to, kadangi netesybos yra viena iš civilinės atsakomybės formų, tai akivaizdu, kad iš įgaliotojo (ieškovo), turinčio teisę bet kada nutraukti pavedimo sutartį, negali būti priteistos netesybos įgaliotiniui (atsakovui) už pavedimo sutarties nutraukimą prieš terminą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2006 m. gruodžio 12 d. pavedimo sutarčių Nr.AR-06-09 ir Nr.AR-06-11 8 punkto dalis, numatanti, kad įgaliotojas, nutraukęs pavedimo sutartį anksčiau nurodyto termino, jei įgaliotinis nėra suradęs pirkėjo, privalo sumokėti 2 procentų sutartyje nurodytos turto kainos dydžio baudą, prieštarauja pavedimo sutarties esmei ir imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.763 str. 1 d. 1p., 2.146 str. 1 d.), todėl pripažintina niekine ex officio (CK 1.80 str. 1 d.).
Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies patenkino atsakovo priešieškinį, todėl šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinį atmesti, o ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas.
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad atmetus atsakovo priešieškinį dėl netesybų priteisimo, atsakovui neužkirstas kelias, jeigu jis mano, kad ieškovas be svarbių priežasčių prieš terminą nutraukė pavedimo sutartis, ginti savo teises kitais civilinių teisių gynimo būdais (prašyti patirtų turtinių praradimų, t.y. turėtų išlaidų, vykdant pavedimą, atlyginimo ar atlyginimo už pavedimo įvykdymą priteisimo (CK 6.764 str. 1 d.)).
Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad atsakovas neturi teisės iš ieškovo reikalauti netesybų už pavedimo sutarčių nutraukimą prieš terminą, dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, motyvuodamas tuo, jog ieškovas pateikė tik sąskaitas už advokato pagalbą, bet ne kvitus apie sąskaitų apmokėjimą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, jeigu toks prašymas yra pareiškiamas ir pateikiama išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, teismas turi spręsti dėl šių išlaidų priteisimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, priteisiamos šios išlaidos negali būti didesnės, kaip nurodyti teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalūs dydžiai (CPK 98 straipsnio 2 dalis), išskyrus išimtinius atvejus, kai, pavyzdžiui, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje, sprendžiami specialių žinių reikalaujantys ar nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, ir, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas priteisti daugiau teisinės pagalbos išlaidų, negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs šių išlaidų dydžiai.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti ieškovui išlaidas už advokato teisinę pagalbą motyvavo tuo, kad nepateikti kvitai apie advokato išrašytų sąskaitų apmokėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, esant įrodymų (advokato išrašytos sąskaitos už teisinę pagalbą, kurias ieškovas yra gavęs (15 b.l; 142 b.l.)), patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir jo atstovo realiai buvo susitarta dėl apmokėjimo už teisines paslaugas dydžio, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti priteisti šias išlaidas. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas pateikė kvitus, iš kurių matyti, jog ieškovas dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo apmokėjęs advokato išrašytas sąstatais už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (187-188 b.l.). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl ieškinį patenkinus pilnai, o priešieškinį atmetus, ieškovui priteistinos iš atsakovo visos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme. Dėl tų pačių priežasčių ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos ir apeliacinės instancijos teisme (156 b.l.; 189-190 b.l).
Ieškinį patenkinus pilnai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos visos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
ieškovo B. I. P. Č. atstovo advokato Aurimo Naviko apeliacinį skundą patenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hestika“ priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.
Pripažinti niekine 2006 m. gruodžio 12 d. pavedimo sutarčių Nr.AR-06-09 ir Nr.AR-06-11 8 punkto dalį, numatančią, kad Įgaliotojui nutraukus sutartį anksčiau nurodyto termino, jei Įgaliotinis nėra suradęs pirkėjo, Įgaliotojas privalo sumokėti 2 procentų sutartyje nurodytos turto kainos dydžio baudą.
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hestika“ apeliacinį skundą atmesti.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui B. I. P. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hestika“ (į.k. 135622785, buveinės adresas Žvangučių g.19, Kaunas) 150,- Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio už ieškinį, 2900,- Lt (du tūkstančius devynis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, 131,-Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2000,- Lt (du tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Hestika“ (į.k. 135622785, buveinės adresas Žvangučių g.19, Kaunas) 27,45 Lt (dvidešimt septynis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.