Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybų darbų vadovu, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2016 m. gegužės mėn. 14 d., apie 10.58 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Škoda Rapid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas ties Gariūnų gatvės pastatu Nr. 70 esančia automobilių stovėjimo aikštele, pažeidė Kelių eismo taisyklių 115 punkto reikalavimus, numatančius, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, tai yra, vairuojamu automobiliu pravažiuodamas tarpu tarp dviejų aikštelėje stovinčių aplinkos matomumą ribojančių transporto priemonių ir išvažiuodamas į atvirą vietą, nedavė kelio ir susidūrė su jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės aikštele važiavusiu S. D. vairuojamu motociklu „BMW F 650 GS“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ko S. D. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadintas S. D. nuosavybės teise priklausantis motociklas „BMW F 650 GS“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „Škoda Rapid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. G. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad dienos tiksliai pasakyti negali, buvo be kelių minučių 12 val., jis nepraleido kliūties iš dešinės. Laikas kaltinamajame akte nurodytas gerai. Važiavo aikštele Gariūnų g., apsisukinėjo, iškišęs mašinos priekį kliudė ir atsitrenkė. Nepamatė, nes matomumas buvo ribotas. Įvyko autoįvykis, iškvietė greitąją ir policiją. Motociklininkas virto per kapotą. Buvo apgadintas automobilis ir motociklas. Su nukentėjusiuoju jis bendravo per tyrėją. Pykčio nelaiko, jis atsiprašė nukentėjusiojo. Žalą atlygino draudimas.

Nukentėjusysis S. D. apklausiamas teisme paaiškino, kad su kaltinamuoju jis dabar bendravo, susitaikė, draudimas jam apmokėjo už pirštą, už transporto priemonę dar neapmokėjo, nes nėra teismo sprendimo. Yra linkęs susitaikyti su kaltinamuoju, atleidžia jam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusysis S. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 10.58 val., Vilniuje, ties Gariūnų gatvės pastatu Nr. 70 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo savo motociklu „BMW F650GS“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Oro sąlygos tuo metu buvo geros, apsiniaukę. Žvyru dengta aikštelės danga buvo sausa. Važiavo aikštelėje esančiu pravažiavimu iki 30 km/h greičiu. Važiuojant pravažiavimu, tiek iš kairės, tiek ir iš dešinės pusės stovėjo automobiliai. Staiga, jam važiuojant pravažiavimu tarp stovinčių automobilių, iš išvažiavimo, jam iš kairės pusės išvažiavo automobilis „Škoda“, kuris užtvėrė jam kelią. Pamatė automobilį, kai šis jau buvo prieš pat jo vairuojamą motociklą. Nors bandė stabdyti ir sukti vairuojamą motociklą į dešinę pusę, tačiau transporto priemonių susidūrimo išvengti nepavyko. Susidūrimo metu vairuojamo motociklo priekine dalimi atsitrenkė į automobilio priekį, ties priekiniu kairiuoju ratu. Po smūgio nukrito nuo motociklo ir vertėsi per automobilio variklio dangtį. Atsikėlęs pajuto skausmą pilvo apačioje ir kairėje pėdoje. Automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Pastarieji jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas odos nubrozdinimas kairio kelio srityje ir kairės pėdos pirmo piršto nagikaulio lūžimas. Be to, eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuotas motociklas. Buvo apgadinti priekinis stiklas, priekinis ir galinis kairysis spoileris, kuro bako apdaila, priekinis ratas, priekinis žibintas, priekinė šakė, priekinio rato ABS daviklis, prietaisų skydelio apdaila, priekinis posūkis ir galinė dėžė. Taip pat įvykio metu buvo apgadinti jo šalmas ir kelnės (b. l. 27).

Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2016 m. gegužės 14 d., 11.33 val. (po eismo įvykio), su alkoholio matuokliu patikrinus alkoholio koncentraciją V. G. biologinėje organizmo terpėje – iškvėptame ore, buvo nustatyta, kad jis blaivus (0,00 promilių) (b. l. 16).

Iš Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3517/2016(01) matyti, kad S. D. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b. l. 19).

Iš Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto (J. Majauskaitės – Čobot) išvados matyti, kad S. D. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimą kairio kelio srityje ir kairės pėdos pirmo piršto naginio pirštakaulio išnirimą. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 24).

Liudytoja J. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 11.00 val., Vilniuje, ties Gariūnų gatvės pastatu Nr. 70 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo draugo V. G. vairuojamu automobiliu „Škoda Rapid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Tuo metu nelijo, aikštelės kelio danga, t. y. žvyras, buvo sausa. V. G. įvažiavus į aikštelę, tiek kairėje, tiek ir dešinėje jos pusėse stovėjo automobiliai. Aikštelės viduryje, tarp šių stovinčių automobilių buvo dar viena stovinčių automobilių eilė. Jie važiavo dešiniuoju tarp stovinčių automobilių esančiu pravažiavimu. V. G. norėjo aikštelėje apsisukti. Privažiavus kairėje nuo jų buvusį laisvą tarpą tarp aikštelės viduryje stovėjusių automobilių, V. G. pasuko vairuojamą automobilį į kairę, link kairiojo pravažiavimo. Prieš šį manevrą automobilis sustabdytas nebuvo, tačiau judėjo lėtai. Tuo metu jiems iš dešinės pusės kairiuoju pravažiavimu atvažiavo motociklas. Motociklas trenkėsi į V. G. vairuojamo automobilio kairį priekinį sparną. Juo važiavęs motociklininkas po smūgio vertėsi per automobilio variklio dangtį ir nukrito kitoje automobilio pusėje. Iškart po to atsistojęs motociklininkas skundėsi kojos piršto skausmu. Tada jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus (b. l. 32).

Iš eismo įvykio vietos schemos bei jos priedų matyti, jog eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad 2016 m. gegužės 14 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, ties Gariūnų gatvės pastatu Nr. 70 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Aikštelė yra apie 18,5 m pločio, danga – žvyras. Aikštelėje nėra kelio ženklų ar ženklinimo, kurie nustatytų transporto priemonių eismo ar jų pastatymo aikštelėje tvarką. Aikštelės ilgio atžvilgiu, ties jos kairiuoju ir dešiniuoju kraštais stovėjo lengvieji automobiliai. Aikštelės ilgio atžvilgiu šie automobiliai buvo pastatyti skersai. Aikštelės viduryje buvo dar viena pastatytų automobilių eilė. Šie automobiliai, skirtingai nei minėti, buvo pastatyti išilgai aikštelės. Tarp aikštelės viduryje stovinčių automobilių ir jiems iš kairės bei iš dešinės pusės stovinčių automobilių buvo apie 3,9 m tarpai, t. y. aikštelėje transporto eismui buvo palikti du minėto pločio pravažiavimai. Tarp aikštelės viduryje stovinčių dviejų lengvųjų automobilių buvo paliktas neužimtas apie 9,5 m ilgio tarpas. Ties šiuo tarpu, skersai aikštelės jos ilgio atžvilgiu, stovėjo automobilis „Škoda Rapid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Didžioji automobilio „Škoda Rapid“ dalis (priekinė) buvo tarp ties kairiu aikštelės kraštu ir jos viduryje stovinčių automobilių esančiame pravažiavime (tokiu būdu užkertant eismą pravažiavimu), kita dalis (galinė) – aikštelės viduryje, minėtame tarp šioje aikštelės dalyje stovinčių automobilių esančiame tarpe. Ties automobilio priekiniu dešinės pusės sparnu stovėjo motociklas „BMW F 650 GS“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad abi eismo įvykio metu kontaktavusios transporto priemonės buvo apgadintos. Automobilio „Škoda Rapid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (savininkas – UAB (duomenys neskelbtini); civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“) apgadinimai: apgadinti priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešininės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės ratas, šoninis dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis, dešinės pusės priekinės ir galinės durys bei variklio dangtis, išdaužtas (įskeltas) priekinis stiklas (jo kairėje pusėje). Motociklo „BMW F 650 GS“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (savininkas – S. D., civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje „BTA Baltic Insurance Company“) apgadinimai: apgadinti priekinis ratas, priekinis žibintas, priekinis stiklas, kuro bako apdaila ir priekinis bei galinis kairės pusės spoileriai (b. l. 12-14).

Kaltinamojo V. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai bei išvados

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. G. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pirmiausia pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, jog 2016 m. gegužės 14 d., apie 10.58 val., Vilniuje, važiuojant ties Gariūnų gatvės pastatu Nr. 70 esančia automobilių stovėjimo aikštelėje, kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. įvyko eismo įvykis, o jo metu S. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia to neneigė ir pats kaltinamasis V. G., kuris apklausiamas teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis vairuodamas automobilį nepraleido kliūties iš dešinės. Važiavo aikštele Gariūnų g., apsisukinėjo, iškišęs mašinos priekį kliudė motociklininką. Jis nepamatė motociklininko, nes matomumas buvo ribotas. Įvyko autoįvykis, iškvietė greitąją ir policiją. Motociklininkas virto per kapotą. Buvo apgadintas automobilis ir motociklas. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis S. D., kuris ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 10.58 val., Vilniuje, ties Gariūnų gatvės pastatu Nr. 70 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo jam nuosavybės teise priklausančiu motociklu „BMW F650GS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Oro sąlygos tuo metu buvo geros, apsiniaukę. Žvyru dengta aikštelės danga buvo sausa. Važiavo aikštelėje esančiu pravažiavimu iki 30 km/h greičiu. Važiuojant pravažiavimu, tiek iš kairės, tiek ir iš dešinės pusės stovėjo automobiliai. Staiga, jam važiuojant pravažiavimu tarp stovinčių automobilių, iš išvažiavimo, jam iš kairės pusės išvažiavo automobilis „Škoda“, kuris užtvėrė jam kelią. Pamatė automobilį, kai šis jau buvo prieš pat jo vairuojamą motociklą. Nors bandė stabdyti ir sukti vairuojamą motociklą į dešinę pusę, tačiau transporto priemonių susidūrimo išvengti nepavyko. Susidūrimo metu vairuojamo motociklo priekine dalimi atsitrenkė į automobilio priekį, ties priekiniu kairiuoju ratu. Po smūgio nukrito nuo motociklo ir vertėsi per automobilio variklio dangtį. Atsikėlęs pajuto skausmą pilvo apačioje ir kairėje pėdoje. Automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Pastarieji jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas odos nubrozdinimas kairio kelio srityje ir kairės pėdos pirmo piršto nagikaulio lūžimas. Be to, eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuotas motociklas. Buvo apgadinti priekinis stiklas, priekinis ir galinis kairysis spoileris, kuro bako apdaila, priekinis ratas, priekinis žibintas, priekinė šakė, priekinio rato ABS daviklis, prietaisų skydelio apdaila, priekinis posūkis ir galinė dėžė. Taip pat įvykio metu buvo apgadinti jo šalmas ir kelnės (b. l. 27). Analogiškas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytoja J. J. (b. l. 32), be to, eismo įvykio situacija bei transporto priemonėms padaryti apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje bei jos prieduose (b. l. 12-14). Tuo tarpu aplinkybę, jog eismo įvykio metu S. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina teismo medicinos specialisto (J. Majauskaitės – Čobot) išvada, iš kurios matyti, kad S. D. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimą kairio kelio srityje ir kairės pėdos pirmo piršto naginio pirštakaulio išnirimą. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 24).

Vis tik, vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo V. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką – pažeidė Kelių eismo taisykles, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent V. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo eismo įvykio, o kartu ir nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl pirmiau paminėtų BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių pažymėtina, jog įvertinus tai, kad transporto priemonę vairavo V. G., jokių objektyvių aplinkybių, nulėmusių tai, kad jis nesuvaldė transporto priemonės, byloje nėra, todėl teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. G. vairuodamas automobilį ir pravažiuodamas tarpu tarp dviejų aikštelėje stovinčių aplinkos matomumą ribojančių transporto priemonių ir išvažiuodamas į atvirą vietą, nedavė kelio ir susidūrė su jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės aikštele važiavusiu S. D. vairuojamu motociklu, ir taip pažeidė KET 115 punkto reikalavimus, numatančius, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

Teismo vertinimu, V. G. veiką (KET 115 punkto pažeidimą) padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, V. G. vairuodamas transporto priemonę, nors ir nenumatė, kad dėl jo nepakankamai atidaus ir rūpestingo vairavimo (veikimo) gali kilti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. gali būti sukeltas eismo įvykis ir nesunkiai sutrikdyta kito eismo dalyvio sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes (eismo sąlygas, tankų automobilių išsidėstymą aikštelėje, įvykio vietą (turgų), kurioje gana intensyvus eismas), taip pat pagal savo asmenines savybes, t. y. patirtį vairuojant, galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp V. G. padaryto KET 115 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad V. G. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo V. G.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. G. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis S. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju jie bendravo, susitaikė, kaltinamajam jis atleido ir yra linkęs susitaikyti. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio metu įmonei priklausančio automobilio „Škoda Rapid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimo patirta žala buvo atlyginta, civilinis ieškinys baudžiamajame procese reiškiamas nebus (b. l. 50, 51). Be to, tyrimo metu draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ 2016 m. liepos 11 d. pranešimu informavo, kad nukentėjusiajam S. D. dėl eismo įvykio metu apgadinto motociklo „BMW F 650 GS“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo paskaičiuota išmokėti 1 763,12 Eur dydžio draudimo išmoka (b. l. 53). Iš bylos duomenų matyti, jog V. G. anksčiau neteistas (b. l. 48), baustas administracine tvarka, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b. l. 46-47), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 43), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 44), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 45), yra dirbantis (b. l. 49), turi legalų pragyvenimo šaltinį, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, jo veika padaryta neatsargia kaltės forma ir teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. G. elgesiui kelyje kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas V. G. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. D. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.