Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-549-555/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
2A-549-555/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Galina Blaževič, Aušra Baubienė
Atsakovas
L. Š.
Ieškovas
R. Š.
Trečiasis asmuo
Kauno
Advokatai
Neringa Milašienė, Regina Kazlauskienė
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-549-555/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2;78.2.1;99.5;114.11;121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Aušros Baubienės,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Neringai Milašienei, atsakovei L. Š., atsakovės atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei L. Š., tretysis asmuo Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatyto ir atsakovės L. Š. priešieškinį ieškovui R. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė nustatyti sūnaus K., gim. 1992 01 06, gyvenamąją vietą su juo, o sūnų A., gim. 1989 03 17, ir E., gim. 1997 10 24, gyvenamąją vietą su motina L. Š.. Nurodė, kad su vaikais kartu gyveno iki 2003 m. rugsėjo mėnesio, o iširus šeimai, visi vaikai gyveno su motina L. Š., sūnus K. gyventi pas jį atėjo nuo 2003 m. gruodžio mėnesio pradžios ir gyvena iki šiol. Sūnus E. ir sūnus A. liko gyventi su motina. Šiuo metu A. mokosi užsienyje, yra pilnametis. Taip pat nurodė, jog teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams apie 1000 Lt per mėnesį, tačiau atsiradus nepasitikėjimui, pradėjo mokėti mokėjimo pavedimais, jokio išlaikymo įsiskolinimo neturi, nes mokėjimus tęsdavo pagal šalių sudarytą taikos sutartį. Neprašo priteisti išlaikymo iš ieškovės sūnui K., kuris gyvena pas jį. Sutinka mokėti išlaikymą E .pagal šalių sudarytą sutartį, jį tinkamai subalansavus, atsižvelgiant, kad pas jį gyvena sūnus K., o atsakovė taip pat neteikia jam išlaikymo. Dėl sūnaus E. gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. Š. neprieštarauja. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti.

Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti vaikų sūnaus A., gim. 1989 03 17, sūnaus K., gim. 1992 01 06, ir sūnaus E., gim. 1997 10 24, gyvenamąją vietą su motina L. Š. bei priteisti iš R. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės nuo pareiškimo padavimo dienos, tai yra nuo 2004 02 24, priteisti iš R. Š. išlaikymo vaikams įsiskolinimą 7500Lt , kuris susidarė, nemokant išlaikymo nuo 2003 01 01 iki 2003 05 01 po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad ieškovas 2003 11 21 išmetė ją su visais vaikais iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, 2003 12 12 paėmė sūnų K. iš treniruočių į savo namus, kuriuose K. gyvena iki šiol. Ieškovas išskyrė vaikus, papirkinėdamas K. išvykomis, pats dažnai būna užsienyje, sūnus K. gyvena su ieškovo antra žmona, vaiko auklėjimu tėvas nesirūpina, sūnus blogai mokosi, yra nesavarankiškas, jautrus vaikas. Ieškovo įsiskolinimas vaikų išlaikymui – 2008 10 01 -14300Lt .

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino dalinai. Priėmė atsakovės L. Š. prašymą dėl priešieškinio reikalavimo, pareikšto ieškovui R. Š. dėl sūnaus A. Š., gimusio 1989 03 17 gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, atsiėmimo ir jį paliko nenagrinėtu. Nustatė sūnaus E. Š., gimusio 1997 10 24 gyvenamąją vietą su motina L. Š., o sūnaus K. Š., gimusio 1992 01 06, su tėvu R. Š.. Priteisė iš ieškovo R. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Š., gim. 1997 10 24, po 500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės L. Š. uzufrukto teise, pradedant mokėti nuo sprendimo priėmimo dienos. A. L. Š. priešieškinio reikalavimą dėl sūnaus K. gyvenamosios vietos nustatymo su ja – motina ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo R. Š. atmetė.

Teismas pagal byloje esančius įrodymus nustatė, jog ieškovas nuo 2003 01 01 iki 2008 10 01 sumokėjo vaikų išlaikymui siųsdamas tiek pačiai atsakovei, tiek sūnui A. 50 257 Lt. Nurodė, kad su atsakove gyveno trys nepilnamečiai vaikai iki 2003 12 12, o nuo minėtos datos - du nepilnamečiai vaikai, bei įvertinęs šalių sudarytą 2005 06 08 sutartį dėl išlaikymo vaikams skyrimo po 300 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, bei ilgai užsitęsusį procesą – tai yra išlaikymo vaikams periodą, kurį sudaro laikas nuo 2004 01 01 iki 2007 03 17 – dviems vaikams, tai yra 43 mėnesiai, sprendė, kad mokėtina išlaikymo suma, padauginus iš 600 Lt ( kiekvienam vaikui po 300Lt) sudaro 25 800 Lt, o nuo minėtos datos vienam vaikui – E. - 20 mėnesių, padauginus iš 300Lt , išlaikymo suma lygi 6 000Lt. Atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo už laikotarpį nuo 2003 05 01 iki 2004 01 01 10 500 Lt, o už likusius laikotarpius išlaikymo įsiskolinimo 3 800Lt sumą, teismas atmetė, nustatęs, kad atsakovas viso yra sumokėjęs 50 257 Lt vaikų išlaikymui, kai tuo tarpu už minėtą laikotarpį, priklausė sumokėti 42 300 Lt, t.y. sprendė, jog ieškovas neturi išlaikymo vaikams įsiskolinimo, nepriklausomai nuo to, kad dalis išlaikymo buvo mokama tiesiogiai sūnui A., nes ieškovas geranoriškai mokėjo išlaikymą vaikams, tai yra vykdė pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius ir pilnametį vaikus. Ieškovui iš esmės neprieštaraujant teikti išlaikymą sūnui E. geranoriškai, bei atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei turtinę abiejų tėvų padėtį, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra 2000 Lt, o ieškovo 1200 Lt, kad ieškovas turi turto – namus Juodkalnijoje bei iš to turto papildomų pajamų, ir ieškovo pajamos pakankamos skirti išlaikymui po 500 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį, teismas nuo sprendimo priėmimo dienos priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui E., gim. 1997 10 24, po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Kadangi ginčo tarp šalių dėl sūnaus E., gim. 1997 10 24, gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas atsakovės reikalavimą tenkino ir sūnaus E., gimusio 1997 10 24, gyvenamąją vietą nustatė su motina L. Š.. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sūnus K. su tėvu gyvena penkerius metus, į jo amžių - 17 metų, bei paties apsisprendimą, valios ir noro išreiškimą, K. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu R. Š.. Taip pat teismas nurodė, kad nutartimi priėmė atsakovės L. Š. 2005 06 08 atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo, pareikšto ieškovui R. Š. dėl išlaikymo įsiskolinimo -7200 Lt priteisimo vaikams A., gim. 1989 03 17, K., gim. 1992 01 06 ir E., gim. 1997 10 24 už laikotarpį nuo 2003 01 01 iki 2003 05 01 po 500 Lt kiekvienam vaikui, kadangi už šį laikotarpį R. Š. yra sumokėjęs 7200Lt įsiskolinimo sumą atsakovei L. Š. ir šio reikalavimo dalyje bylą nutraukė. (b.l.74-75, I t.), 2008 10 09 atsakovė L. Š. atsiėmė priešieškinio reikalavimą dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, nes sūnus A. 2007 03 17 tapo pilnamečiu (b.l.102, II t.).

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, nustatyti sūnaus K. Š., gim. 1992-01-06. gyvenamąją vietą su motina L. Š. ir priteisti atsakovei iš ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą 13 600 Lt, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad sprendimas dėl sūnaus K. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis neatitinka CK 3.174 str. 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 Nutarimo Nr. 35 reikalavimų, o nereguliariai mokėtas išlaikymo vaikams įsiskolinimas apskaičiuotas neteisingai. Teigia, jog sūnaus K. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. Š. prieštarauja sūnaus K. interesams, be to teismas neatsižvelgė į tėvo galimybes prižiūrėti ir auklėti sūnų K., nes jis mažai būna Lietuvoje, o taip pat į tėvo ir jo dabartinės žmonos dorovines savybes, taip pat į tai, kad kai K. augo su motina ir dviem broliais, jis buvo jautrus, gero elgesio berniukas, o kai pagyveno tėvo namuose, tapo įžūlus ir agresyvus, už netinkamą sūnaus K. priežiūrą ir auklėjimą R. Š. yra įspėjusi Kauno m. Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Nurodo, kad yra susirūpinusi sūnaus K. ateitimi ir laiko, kad jam reikia rimtos pagalbos moksle, o taip pat formuojant jo elgesį ir skiepijant jame religines - dorovines vertybes, kurių tėvas ir jo žmona jam duoti negali. Apeliantė teigia, kad teismas nepriteisė iš ieškovo įsiskolinimo vaikų išlaikymui: nuo 2003 metų birželio mėn. 1 d iki 2003 m. gruodžio mėn. 1 d., t.y. už 6 mėnesius 3-jų vaikų išlaikymui po 500 Lt kiekvienam vaikui, kas sudaro 9.000 Lt, ir nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. 2 vaikams po 500 Lt kiekvienam, kas sudaro 1.000 Lt, iš viso 2003 metų 7 mėnesių išlaikymo vaikams įsiskolinimą sudaro 10.000 Lt; už 2006 metų du mėnesius (lapkritį ir gruodį) ieškovas nesumokėjo 2-jų vaikų išlaikymui 800 Lt; už 2007 m. sausį, vasarį ir kovą (3 mėnesius) ieškovas nesumokėjo išlaikymo 2-viems vaikams po 400 Lt į mėnesį, kas sudaro 1.200 Lt; nuo 2007 m rugsėjo mėnesio iki 2008 m. gruodžio 31 d. (už 16 mėnesių) ieškovas nesumokėjo po 100 Lt į mėnesį sūnaus E. išlaikymui ir tas įsiskolinimas sudaro 1.600 Lt, iš viso: 13 600 Lt. Teigia, kad teismas sprendime nurodė išlaikymo vaikams mokėjimą už tokius metus ir mėnesius, už kuriuos atsakovė įsiskolinimo neprašė, kaip pvz. 2005 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius, be to, be pagrindo įskaičiavo į išlaikymo įsiskolinimą ieškovo mokėtus pinigus sūnui A., nes sūnus jam duotus pinigus laikė tėvo dovana ir juos naudojo tik savo asmeniniams poreikiams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 10 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 priimtoje nutartyje nurodė, jog „aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą, ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).“ Šioje nutartyje taip buvo nurodyti kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Kasacinio teismo praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

Kolegija sprendžia, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamoje byloje teismas ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nekeisti vaiko jau penkerius metus turimos šeimos aplinkos, atsižvelgdamas į vaiko interesus, jį supančią aplinką, ryšius su kitais šeimos nariais, vadovaujantis tėvo gebėjimu geriau atlikti tėvų pareigas nei motina. Kolegija sprendžia, kad tokių išvadų pakanka nekeisti vaikui gyvenant su tėvu jau nusistovėjusios jo šeimos aplinkos, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą.

Apeliacinio skundo argumentais ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria apeliantės ir ieškovo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Skunde teigiama, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog aplinka pas ieškovą yra bloga, kadangi vaikas pradėjo blogai mokytis, tapo įžūlus ir pan., tuo tarpu apeliantė teigia, kad ji sugebės geriau įskiepyti vaiko religines-dorovines vertybes.

Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl K. Š. gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tyrė abiejų šalių gyvenamąsias sąlygas bei aplinką, kurioje vaikas gyveno penkerius metus, vertino vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų. Teismas pagrįstai sprendė, jog 17 metų vaikas gali išreikšti norą su kuriuo iš tėvų pasilikti gyventi, byloje aplinkybių, įgalinančių teigti, kad toks vaiko noras prieštarauja vaiko interesams nėra nustatyta (CPK 3.174 straipsnis). Teismo išvada atitinka K. interesus, todėl yra pagrįsta CK 3.169 str. 2 d. ir 3.174 str. 2 d. taikymo prasme. Spręstina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarauja jo interesams, tėvas rūpinasi sūnumi, charakterizuojamas teigiamai, sūnus nori gyventi su tėvu, būdamas kartu su juo gerai jaučiasi, be to, tėvo gyvenamoji vieta nepilnamečiui yra įprasta, nes jis joje yra pritapęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintinas nepagrįstu apeliantės argumentas, kad teismo sprendimas neatitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė išlaikymo įsiskolinimo klausimą. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad šalys iki sprendimo priėmimo, nagrinėjant tarp šalių iškilusį ginčą, sudarė susitarimą, kuriuo aptarė vaikų išlaikymo dydžio klausimus. Pagal šalių susitarimą (b.l. 38, 1 t.) ieškovas įsipareigojo teikti vaikams po 300 Lt, tuo tarpu atsakovė įsipareigojo teikti po 200 Lt kas mėnesį išlaikymą. Atsakovės argumentas dėl išlaikymo priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. birželio iki 2003 m. gruodžio mėnesio yra nepagrįstas, kadangi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnis) yra nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2005 m. rugsėjo 8 d. yra pilnai padengtas (b.l. 51, 1 t.). Po šio susitarimo sudarymo ieškovas 2005 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais atsakovei sumokėjo 1200 Lt (b.l. 65, 1 t.). Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad išlaikymo įsiskolinimo už 2007 m. balandžio-rugpjūčio mėnesius nėra, išlaikymas nemokėtas nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. kovo mėnesio ir nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Su šiais argumentais kolegija sutinka iš dalies, kadangi ieškovas pinigines sumas mokėjo tiek atsakovei, tiek tiesiogiai vaikui. Įvertinusi, kad pinigų sumos, žymiai didesnės, nei buvo šalių aptartos, buvo tiesiogiai mokamos tiesiogiai sūnui A., sprendžia, kad šio vaiko atžvilgiu ieškovas išlaikymo įsiskolinimo neturi. Be to, nustačiusi, kad su ieškovu per ginčo laikotarpį gyveno sūnus K., o su atsakove sūnus E., kolegija, įvertinusi šalių sudarytą susitarimą dėl vaikams išlaikymo teikimo, sprendžia, jog ieškovas per atsakovės nurodytą laikotarpį, t.y. nuo 2005 m. rugsėjo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kas mėnesį sūnaus E. išlaikymui turėjo atsakovei sumokėti susitarime nustatytų dydžių skirtumą - 100 Lt (300-200). Todėl, išlaikymo dydis, per nurodytą laikotarpį sudaro 3200 Lt (32 mėn. x 100 Lt). Kadangi per šį laikotarpį ieškovas atsakovei sumokėjo 1200 Lt (b.l. 65, 1 t.), todėl išlaikymo įsiskolinimo sumą, kolegijos vertinimu, sudaro 2000 Lt (3200-2000).

Kolegija spręsdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį, šią sprendimo dalį pakeičia, likusią skundžiamo sprendimo dalį palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pakeisti, priteisti iš ieškovo R. Š. L. Š. 2000 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. Š. valstybei 60 Lt žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Aušra BaubienėGalina Blaževič