Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos R. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 8 d., apie 4.30 val. viešoje vietoje – prie baro „XXX“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl mažareikšmės dingsties – žodinio tarpusavio konflikto, vieną kartą dūrė peiliu R. T. į krūtinės sritį, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti, pastarąjį pasivijęs, peiliu vieną kartą dūrė į nugarą, parkritusiam nukentėjusiajam spyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas, taip padarė krūtinės ląstos dešinės pusės (V-VI šonkaulių projekcijoje) durtinę-pjautinę žaizdą – nežymų sveikatos sutrikdymą ir nugaros dešinės pusės (po dešine mente nueinanti į pleuros ertmę) durtinę-pjautinę kiauryminę pavojingą gyvybei žaizdą, taip sunkiai jį sužalodamas, tuo dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė R. T. sveikatą.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir sušvelninti jam bausmę, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Jie išdėstyti nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, iš jų analizės logiškai nustatyta nuteistojo A. S. kaltė ir kitos nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių nuteistasis visiškai neginčija. Nuteistojo A. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jis dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatą. Teismo nuosprendžiu taip pat motyvuotai parinktas bausmės dydis. Straipsnio, pagal kurį A. S. nuteistas, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o jos dydis nuo dvejų iki dvylikos metų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat įvertino šių aplinkybių visumą, paskirtos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). Teismas pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą skirti nuteistajam A. S. ketverių metų laisvės atėmimo bausmę: padarytas labai sunkus nusikaltimas, A. S. anksčiau teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bauda už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (t. 1, b. l. 113-115, 117), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 118-119), į įskaitą pas psichiatrą – narkologą neįrašytas (t. 1, b. l. 121), charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 160), atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), laisvės atėmimo bausme baudžiamas pirmą kartą. Todėl laisvės atėmimo trukmė, teismo nuomone, A. S. skirtina mažesnė, negu joje numatytas laisvės atėmimo vidurkis, kuris prilygsta septyneriems metams. Taigi teismas, atsižvelgęs į visas, kiek įmanoma, nuteistojo padėtį švelninančias aplinkybes, ir paskyrė bausmę, kuri žymiai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį ir artimesnė minimaliam dydžiui.

Apeliantas visiškai neteisus skunde teigdamas , jog teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir gailisi. Tokia aplinkybė teismo nuosprendžiu laikoma nustatyta ir į ją skiriant bausmę atsižvelgta (t. 1, b. l. 178). Apeliantas skunde taip pat teigia, kad jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe teismas turėjo pripažinti ir atsižvelgti, jog nukentėjusysis jam jokių pretenzijų nereiškė, dėl padaryto nusikaltimo atleido. Šį teiginį apeliantas grindžia vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi. Teisėjų kolegija sutinka, kad BK 59 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tačiau teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ne bet kokias aplinkybes, o tik tas, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė savo turiniu neatitinka įstatymo reikalavimo. Ji nerodo padarytos veikos ar nuteistojo mažesnio pavojingumo ir priskirti ją prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad po nuosprendžio priėmimo, nelaukiant jo įsiteisėjimo, valstybinei ligonių kasai atlygintos nukentėjusiojo R. T. gydymo išlaidos – 224,86 Lt, dar kartą patvirtina teismo išvadą, kad nuteistasis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir faktines aplinkybes, vien dėl šios aplinkybės sušvelninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Ji kitų teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių visete taip pat reikšminga, tačiau negali nulemti bausmės dydžio. Nuteistajam A. S. bausmė paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Keisti nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.