- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 1S-1867-245/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014-08-26 nutarimą Nr. 93-612 taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I. nuteistas 2009-06-29 Stokholmo apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:125) 3 paragrafo 1 d., 6 paragrafo 3 d. ir baudžiamojo įstatymo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 paragrafo 1 d. 4 p., 3, 4 paragrafą, BK 23 skirsnio 1 paragrafą, galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2011-01-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi minėta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 199 str. 2 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. ir galutinė bausmė palikta 10 metų laisvės atėmimo. 2011-12-02 teistas Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 183 str. 1 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-06-29 paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 10 metų laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-04-03, pabaiga – 2019-04-03.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 93-612 tenkino nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, padariusi išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti minėtą Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų, taisant jį neizoliuotai nuo visuomenės nebus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. I. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-08 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Skunde nurodo, kad teismas subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumui. Teismo pozicija, kurios pagrindu - mažai atlikta teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės - atmestas Komisijos sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo, nesuprantama, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. reikalauja, kad teismas sprendimus grįstų vadovaudamasis įstatymu, o pagal teismo aiškinimą išeina, kad įstatymo nuostatų taikymas jo atžvilgiu galimas tik atlikus daug didesnę teismo paskirtos bausmės dalį nei nustato įstatymas. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu baudžiamas drausminėmis nuobaudomis nebuvo, o tai reškia, kad režimo reikalavimų nebuvo pažeidęs, kaip kad aiškina teismas, nes už padarytus pažeidimus skiriamos nuobaudos. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė, kad jis buvo ne vieną kartą skatintas, yra nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę pastoviai dirba, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, bausmę atlieka ūkio aptarnavimo būryje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti į UAB „Gilvira“ tiekėju. Tai, kad bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nėra pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas taip pat pažeidė BVK 1 str. 2 d., nes visiškai nesiekė formuoti jo kaip nuteistojo požiūrio ir įgūdžių, kurie padėtų jam tapti įstatymus gerbiančiu žmogumi. Pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimo nuo bausmės procesas. Teismas, priimdamas sprendimus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, vadovaujasi BVK ir BPK, kurie nesuteikia teisės teismui įgyvendinti teisingumo principo nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo metu. Jo atžvilgiu teisingumo principas, kaip nusikaltimą padariusiam asmeniui, buvo įvykdytas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pakartotinai ginti visuomenės intereso bei įgyvendinti teisingumo principo neleidžia joks įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. I. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, jei nuteistasis minėtus kriterijus atitinka tik formaliai, teismas neprivalo taikyti lygtinio paleidimo nuostatų. Visais atvejais teismas vertina susidariusių aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, kitas reikšmingas aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę, paskirtą pagal kelis subendrintus nuosprendžius. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, savanaudiškos, siekiant asmeninės materialinės naudos. Iš 2011-12-02 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. matyti, kad nagrinėjant bylą teisme A. I. savo kaltės nepripažino, tačiau atliekant bausmę pataisos namuose savo požiūrį keitė, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistojo kaltės pripažinimas nėra vien formalus, siekiant palengvinti savo kaip nuteistojo teisinę padėtį, tačiau savo ankstesnių neteisėtų poelgių adekvatus įvertinimas nesudaro pagrindo taikyti lygtinio paleidimo. Taip pat tai, kad nuteistasis įgyvendino individualų socialinės reabilitacijos planą, neturi nuobaudų, dirba bei turi teigiamą motyvaciją integruotis į visuomenę, rodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau vien tai šiuo metu nesuformuoja teismo vidinio įsitikinimo pakankamam pagrindui teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Aukštesnės instancijos teismas atmeta nuteistojo skundo teiginius, kad jo elgesys pataisos namuose apylinkės teismo buvo vertintas subjektyviai, nevertinta jo asmenybė, tvirti socialiniai ryšiai, o nepagrįstai iškelta padarytų nusikaltimų sunkumas bei didelė neatliktos bausmės dalis. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad A. I. drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo svarstytas drausminėje komisijoje dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Nors komisija nuobaudos neskyrė, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juolab, kad šis nustatytos tvarkos pažeidimas padarytas sąlyginai neseniai – 2014-06-04, t. y. vos keli mėnesiai iki nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymo Komisijos posėdyje. Apygardos teismas teigiamai vertina nuteistojo pataisos įstaigoje gautus paskatinimus už sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau šis tinkamas elgesys yra įvertintas pataisos namų administracijos pareiškiant padėką, suteikiant papildomų trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tvirtų socialinių ryšių nuteistasis nepuoselėja. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. I. ryšiai su artimaisiais yra nutolę, motina gyvena užsienyje, su tėvu bando atnaujinti nutrūkusį bendravimą, o su žmona yra išsiskyręs. Bendrauja su pusbroliu, teta. Šiuo metu planuoja naują santuoką. Taigi artimųjų palaikymo nuteistajam neabejotinai stinga, tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais jo nesieja. Be to, teismui abejonių kelia ir nuteistojo būsima gyvenamoji vieta. Savo nuosavybės jis neturi, gauti duomenys, kad nuteistasis gyvens tetai priklausančiame name, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų, kad su teta būtų bendraujama, o Psichologinės tarnybos išvadoje jau kalbama apie planus gyventi kartu su teta. Paremiančių asmeninių ryšių stoka specialistų įvardijama kaip kriminogeninis veiksnys. Kiti nusikalstamumą galintys sąlygoti veiksniai – draugai, mąstymas ir elgesys.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Toks vertinimas yra teisėjo diskrecija ir nelaikytinas nei BVK 157 str. 1 d., nei Konstitucijos 109 str. 3 d. pažeidimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, A. I. neatliktos bausmės dalis – 4 metai 7 mėnesiai 12 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 10 metų), nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir kilusių pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Sutiktina, kad šiai (neatliktos bausmės dalies dydžiui) aplinkybei negali būti teikiamas prioritetas, tačiau jos ignoruoti taip pat negalima.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo, kuriuo nuspręsta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pažymėtina ir tai, kad visi nusikaltimai, už kurių padarymą A. I. buvo teisiamas yra tyčiniai, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Tuo pagrindu galima teigti, kad nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo A. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.