Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-10 · Byla Nr. N-502-941-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-10
Bylos Nr.
N-502-941-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N5 – 941/2007Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šilutės rajono PK VP VTS patrulių būrio patrulis 2006-09-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkte numatytus reikalavimus, nes 2006-09-29 17 val. 35 min. Šilutės rajone, Vilkyčiuose vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir sugadino automobilį, priklausantį UAB „DNB Nord Lizingas“.

Klaipėdos miesto VPK VP eismo priežiūros skyriaus administracinės veiklos poskyrio specialistas 2006-10-11 priėmė nutarimą dėl E. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.

E. M. padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašydamas administracinę nuobaudą – specialios teisės atėmimą – pakeisti į minimalią piniginę baudą. Jis nurodė, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jam specialioji teisė reikalinga atliekant darbines funkcijas, nes dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalės atlikti darbinių funkcijų, praras pragyvenimo šaltinį, negalės tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos miesto VPK VP eismo priežiūros skyrius atsiliepimu prašė palikti galioti teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi skundo nepatenkino, nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad E. M. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniame pranešime, eismo įvykio protokole ir jo paties paaiškinime užfiksuotais duomenims. Jam paskirta sankcijoje numatyta nuobauda.

Teismo vertinimu, E. M. motyvai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, teisė vairuoti transporto priemones būtina tiesioginių darbinių funkcijų atlikimui, darbe charakterizuojamas teigiamai, taip pat tai, kad padeda išlaikyti mažametį vaiką, negali būti pakankamu pagrindu keisti nutarimą ir paskirti kitos rūšies administracinę nuobaudą – minimalią piniginę baudą. Teismas nurodė, kad griežtesnės nuobaudos paskyrimą sąlygojo tai, kad E. M. 2006-06-25 pareigūno nutarimu baustas 150 litų bauda pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 2006-09-15 nutarimu baustas 150 litų bauda pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pripažintinos atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus sunkinančiomis aplinkybėmis (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nurodė, kad E. M. penkis kartus yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusižengti nustatytai kelių eismo tvarkai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taigi, teismas konstatavo nenustatęs aplinkybių, kurioms esant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už padarytus teisės pažeidimus galėtų būti paskirta švelnesnė administracinės nuobaudos rūšis.

Be to, teismas nurodė, kad įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirtomis nuobaudomis sukeliamus tam tikrus apribojimus. Teismas įvertinęs pažeidimų pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenines savybes, pripažino, kad nėra pagrindo švelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

III.

E. M. apeliaciniu skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują teismo nutartį, kuria pakeisti institucijos nutarimą ir teisės vairuoti atėmimą pakeisti į piniginę baudą. Apeliantas nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, jog jis linkęs nusižengti nustatytai kelių eismo tvarkai, neįsigilino į visus jo anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, apeliantas nurodo, kad eismo įvykyje nukentėjusių asmenų ir sunkių pasekmių nėra, automobilis nebuvo apsivertęs, kaip teigia policijos pareigūnas. Teismas privalėjo atsižvelgti į jo asmenybę, darbo pobūdį. Apeliantas akcentuoja, kad niekada nebuvo sulaikytas neblaivus, nepasišalino iš įvykio vietos, ankstesni administraciniai teisės pažeidimai techninio pobūdžio. Kadangi dirba prekybos agentu, jo darbo pobūdis reikalauja važiuoti automobiliu. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atsilieps jo darbui, jis neteks pajamų, negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal paskolos sutartį AB „SEB Vilniaus bankui“. Negalės tinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, sugyventinę. Mažametį vaiką privalo kiekvieną dieną vežti į darželį-lopšelį. Labai gailisi.

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto VPK VP eismo priežiūros skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Institucija atkreipia dėmesį, kad apeliantas į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Parenkant vieną iš sankcijoje numatytų dviejų nuobaudų rūšių, atsižvelgiama į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje: padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vertinama, kuri administracinė nuobauda geriau pasieks administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis). Analizuojant administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo galimybę, nustatoma, ar naudojimosi šia teise tvarka pažeista šiurkščiai arba sistemingai (ATPK 27 straipsnis).

Kolegijos vertinimu, institucija ir pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui, ir pagrįstai parinko būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimas pasireiškė tuo, kad apeliantas 2006-09-29 17 val. 35 min. Šilutės rajone, Vilkyčiuose vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir sugadino automobilį, priklausantį UAB „DNB Nord Lizingas“. Matyti, kad apeliantas, darydamas minėtą pažeidimą, buvo visiškai nesenai, t. y. 2006-09-15, baustas už 2006-09-15 padarytą ATPK 124 straipsnio 3 dalies pažeidimą, už nustatyto greičio viršijimą nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą, o 2006-06-25 dar buvo baustas už 2006-06-25 padarytą ATPK 123 straipsnio 1 dalies pažeidimą, už vairavimą transporto priemonės, kurios neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Taigi, ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimas buvo padarytas pakartotinai, o tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Iš minėtų administracinių teisės pažeidimų darytina išvada, kad apeliantas sistemingai pažeidžia naudojimosi suteikta teise vairuoti transporto priemones tvarką. Apeliantas, būdamas baustas bauda už nustatyto greičio viršijimą, išvadų nepadarė, vėl darė pažeidimą, susijusį su saugaus važiavimo greičio nepasirinkimu, o tai sąlygojo grėsmę eismo saugumui ir kilusias konkrečias neigiamas pasekmes – automobilio apgadinimą. Šios aplinkybės yra lemiančios, sprendžiant dėl nuobaudos parinkimo. Todėl tai, kad apeliantas neginčijo pažeidimo, jį pripažino, tai, kad teisme deklaravo, jog dėl pažeidimo gailisi, tai, kad jam teisė vairuoti reikalinga darbe ir buityje, nesudaro pagrindo skirti apeliantui švelnesnę savo rūšimi nuobaudą. Akivaizdu, kad būtent teisės vairuoti atėmimas, o ne bauda, geriau padės pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus. Kaip matyti, skiriamos baudos reikiamai neveikia apelianto elgesio. Teisės vairuoti atėmimas, viena vertus, apsaugos visuomenę nuo naujų apelianto daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kita vertus, darys realų poveikį apelianto elgesiui, patiriami suvaržymai jį auklės gerbti bendro gyvenimo taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

E. M. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas