Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Baumilos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 54 MGL (2 700 eurų) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 2 d., 18.10 val., iki 2019 m. balandžio 3 d., 15.10 val., t. y. viena diena, kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, R. I. nustatant galutinį mokėtinos baudos dydį - 52 MGL (2 600 eurų). Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažinta R. G., pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - J. K., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. I. ir jo gynėjas Vidmantas Baumila prašo nuteistajam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti griežtesnę bausmės rūšį – areštą, kadangi baudos sumokėti jis neturi finansinių galimybių. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertindamas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuteistajam R. I. skiriamą bausmę.

7. Už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. I. bausmės rūšį ir jos dydį, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 55, 61 straipsniuose, ir savo sprendimą pakankamai motyvavo. Šie motyvai aiškūs ir išsamūs, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas R. I. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nenustatė R. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę ir jos pavojingumą, teismas tinkamai išanalizavo jį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad R. I. pirmą kartą teisiamas už nesunkų nusikaltimą (BK 55 straipsnis), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog švelniausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies - baudos paskyrimas nuteistajam bus pakankamas BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

9. Kaip minėta, nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo paskirti griežtesnę bausmės rūšį – arešto bausmę. Pirmiausia, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam motyvuotai paskyrė sankcijoje numatytą bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, rūšį, kam apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Antra, baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad nuteistasis nedirba, tačiau nėra jokių duomenų apie jo turimą turtą. BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. O jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis). Taigi, nuosprendžio vykdymo procese teismas turės galimybę išsamiai įvertinti susiklosčiusią situaciją, nuteistojo turtinę padėtį, jo ketinimus ir pakeisti jam paskirtą baudos bausmę kitos rūšies bausme, nesusijusia su faktiniu laisvės atėmimu. Ir trečia, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra įstatyme numatytų formalių pagrindų, kuriais vadovaujantis teismas galėtų bloginti nuteistojo teisinę padėtį. BPK 320 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam bylą nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamu atveju, tokio apeliacinio skundo dėl per švelnios bausmės paskyrimo nėra.

10. Tokiu būdu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. I. paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją griežtinti nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. I. (R. I.) ir jo gynėjo advokato Vidmanto Baumilos apeliacinį skundą atmesti.