Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjų atstovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkui V. Ž. (V. Ž.),

2014 m. liepos 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., A. J., A. G., A. B., E. M., J. G., N. G., I. R., S. V. patikslintą prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje iš esmės ginčas kyla dėl laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareigūnams A. M., A. J., A. G., A. B., E. M., J. G., N. G., I. R., S. V. neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma; šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu; šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-2063-08 (toliau – ir 2008 m. birželio 12 d. nutartis) konstatavo, jog aiškinant šias teisės normas būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Taigi įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu – Vidaus tarnybos statutu. Taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“). Iš to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų darbo laiko normas reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu išsamiai. Taip pat teismas pažymi, kad pareigūnų darbo ir poilsio rėžimas turi itin didelę specifiką lyginant su darbuotojais, dirbančiais darbo sutarties pagrindu. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiūra, kompensacijomis, specialia pareigūnų valstybine pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t. t.). Todėl pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mechaniškas sulyginimas nėra galimas.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. birželio 12 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai, turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Įstatymu nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita nustatyta Darbo kodeksu.

Nustatyta, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., užėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio, vyresniojo patrulio ar vyriausiojo patrulio pareigas (I t., b. l. 12-15; 18-20), išskyrus pareiškėją J. G., kuris į šias pareigas buvo perkeltas tik nuo 2011 m. balandžio 29 d. (I t., b. l. 16). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai minėtas pareigas užima nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančioje vidaus reikalų įstaigoje ir kad jie dirba pamainomis. Pareiškėjų užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1150 1 punktu patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (Pareigybių sąrašo 1.21, 1.24, 1.27 punktai).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu nebuvo įstaigos vadovo sprendimo, kuriuo nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma.

Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1150 2 punktu patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų (toliau – ir Ypatumai) 2 punktas nustato, kad šių ypatumų 1 punkte numatytiems pareigūnams nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančios vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir viršijanti 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Ypatumų 3 punkte nustatyta, kad pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose, su kuriais pareigūnai supažindinami ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigūnai (Ypatumų 4 punktas).

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2003 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V-502 „Dėl įgaliojimų nustatyti pamaininio darbo pradžią ir pabaigą suteikimo policijos įstaigų vadovams“ 1.1 punktu įgaliojo teritorinių policijos įstaigų, specializuotų policijos įstaigų, policijos profesinio ugdymo įstaigų vadovus iki 2003 m. spalio 15 d. nustatyti vadovaujamų įstaigų padalinių, dirbančių pamainomis, pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 5-V-277 1 punktu patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo III skirsnio „Darbo ir budėjimo grafikų sudarymas, derinimas ir keitimas“ 13 punkte nustatyta, kad pamainomis dirbančių darbuotojų darbo laiko trukmė nustatoma įstaigos vadovo sprendimu, tačiau pamainos trukmė negali būti ilgesnė nei 24 valandos, o savaitės darbo laiko norma negali viršyti 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Šio skirsnio 15 punkte nustatyta, kad darbo ar budėjimo grafiką pasirašo jį sudaręs darbuotojas ir tvirtina įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 1 punktu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (redakcija galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 1 d.) 60 punkte buvo nustatyta, kad patrulių tarnybos laikas nurodomas darbo grafike, kurį tvirtina įstaigos vadovas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 1 punktu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 6 punkte nustatyta, kad policijos patrulinių padalinių vadovai pagal kompetenciją asmeniškai atsakingi už tinkamą policijos patrulių veiklos organizavimą ir vykdymą, atsižvelgdami į kriminogeninę ir avaringumo padėtį bei kt. privalo nustatyti policijos patrulių tarnybos laiką (6.2.1 punktas).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 5-V-277 1 punktu patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo III skirsnio „Darbo ir budėjimo grafikų sudarymas, derinimas ir keitimas“ 18 punktą jei reikia pakeisti grafiką (dėl darbuotojų ligos ar pan.), Policijos registruojamųjų įvykių registre sudaromas naujas darbo ar budėjimo grafikas ir atspausdinamas. Pagal šio tvarkos aprašo 21 punktą darbuotojai rašytiniu prašymu, jei pritaria tiesioginis vadovas, gali pasikeisti darbo ar budėjimo grafike nustatytomis darbo ir poilsio dienomis; pakeitimai turi būti atliekami ir darbo grafike.

Pažymėtina, kad nei viename iš aukščiau paminėtų teisės aktų nėra nustatyta, kokia forma turi būti įtvirtintas įstaigos vadovo sprendimas, nustatantis pamainos pradžią ir pabaigą. Byloje ginčo nėra, kad darbo ar budėjimo grafikai, kuriuose buvo nustatytas pareiškėjų darbo laikas, pamainos pradžia ir pabaiga, buvo patvirtinti Klaipėdos AVPK viršininko ar jo įgalioto asmens. Teismo vertinimu toks patvirtinimas ir laikytinas įstaigos vadovo sprendimu, nustatančiu pamainos pradžią ir pabaigą, todėl konstatuojama, kad šioje byloje nagrinėjama teisinė situacija pagal faktines aplinkybes patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad yra atvejų, kai ginčo laikotarpiu pareiškėjams nustatytas darbo laikas viršydavo 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą. Pagal Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 4 dalį šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik šio statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais; tokiais atvejais pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, o vieno pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 164 valandų. Pažymėtina, kad atsakovas byloje nepateikė duomenų apie Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnyje buvusius atvejus. Nepaisant to, pareiškėjų dirbtas laikas, kuris viršijo 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, laikytinas viršvalandiniu darbu.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalį pareigūnams priemokos mokamos ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnį už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Byloje nėra ginčo, kad už visas darbo valandas buvo apmokėta kaip už neviršvalandinį darbą, todėl laikytina, kad pareiškėjams už jų viršvalandinį darbą nėra sumokėta pusė jų pareiginės algos su jiems nustatytais priedais dydžio.

Pareiškėjai 2014 m. liepos 3 d. prašyme nurodė konkrečius laikotarpius, kuriais, anot jų, buvo viršyta 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma bei dirbtų valandų skaičių. Teismas išanalizavo 2014 m. liepos 3 d. prašyme nurodytus duomenis ir palygino juos su pareiškėjų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2013 metų gruodžio mėnesio (I t., 27-174) pateiktais duomenimis. Teismas taip pat paskaičiavo pareiškėjams priteistiną darbo užmokestį už viršvalandžius pareiškėjų 2014 m. liepos 3 d. prašyme nurodytais laikotarpiais, atsižvelgdamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. liepos 18 d. pažymą Nr. 3-PAZ1-272 bei 2014 m. liepos 24 d. pažymą Nr. 3-PAZ1-275, kuriose nurodyti pareiškėjų vienos valandos darbo užmokesčiai.

Dėl pareiškėjo A. B.

1) 2013 m. gruodžio 5-9 d. iš viso dirbo 17,5 val., todėl šiuo laikotarpiu viršvalandžių nesusidaro;

2) 2013 m. rugsėjo 7-11 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžiai; 2013 m. rugsėjo 19-23 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžiai; už viršvalandžius 2013 m. rugsėjo mėn. priteistina 36,98 Lt (4 val. x 18,49 Lt / 2);

3) 2013 m. rugpjūčio 26-29 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 16,37 Lt (2 val. x 16,37 Lt / 2);

4) 2013 m. liepos 15-18 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 14,79 Lt (2 val. x 14,79 Lt / 2);

5) 2013 m. gegužės 13-17 d. dirbo 50 val. iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 15,50 Lt (2 val. x 15,50 Lt / 2);

6) 2013 m. balandžio 1-4 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių; 2013 m. balandžio 22-25 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių; už viršvalandžius 2013 m. balandžio mėn. priteistina 32,5 Lt (4 val. x 16,25 Lt / 2).

Iš viso pareiškėjui A. B. priteistina 116,14 Lt (36,98 Lt + 16,37 Lt + 14,79 Lt + 15,50 Lt + 32,5 Lt).

Dėl pareiškėjo A. G.

1) 2013 m. lapkričio 13-17 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 14,41 Lt (2 val. x 14,41 Lt / 2);

2) 2013 m. liepos 15-18 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 12,28 Lt (2 val. x 12,28 Lt / 2);

3) 2013 m. birželio 5-9 d. dirbo 49 val., iš kurių 1 val. viršvalandžių; 2013 m. birželio 24-27 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių; už viršvalandžius 2013 m. birželio mėn. priteistina 22,30 Lt (3 val. x 14,87 Lt / 2);

4) 2013 m. gegužės 17-20 d. dirbo 49,5 val., iš kurių 1,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 9,66 Lt (1,5 val. x 12,88 Lt / 2); 2013 m. gegužės 24-27 d. pareiškėjas iš viso dirbo 29 val., todėl šiuo laikotarpiu viršvalandžių nesusidaro;

5) 2013 m. balandžio 1-4 d. dirbo 49,5 val., iš kurių 1,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 10,13 Lt (1,5 val. x 13,50 Lt / 2);

6) 2012 m. rugpjūčio 1-5 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 12,02 Lt (2 val. x 12,02 Lt / 2);

7) 2011 m. gegužės 4-10 d. dirbo 54 val., iš kurių 6 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 35,61 Lt (6 val. x 11,87 Lt / 2); 2011 m. gegužės 20-27 d. dirbo 63 val., nors nurodė 73 val., be to, šis laikotarpis ilgesnis nei 7 dienos; nustatyta, kad 7 dienų laikotarpiuose 2011 m. gegužės 20-26 ir 21-27 d. pareiškėjas dirbo po 54 val., iš kurių po 6 valandas viršvalandžių, už kuriuos priteistina 71,22 Lt (6 val. x 2 x 11,87 Lt / 2);

8) 2011 m. vasario 15-20 d. dirbo 54 val., iš kurių 6 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 40,11 Lt (6 val. x 13,37 Lt / 2);

Iš viso pareiškėjui A. G. priteistina 227,74 Lt (14,41 Lt + 12,28 Lt + 22,30 Lt + 9,66 Lt + 10,13 Lt + 12,02 Lt + 35,61 Lt + 71,22 Lt + 40,11 Lt).

Dėl pareiškėjo N. G.

1) 2013 m. lapkričio 1-5 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 13,18 Lt (2 val. x 13,18 Lt / 2);

2) 2013 m. liepos 19-22 d. dirbo 49,5 val., iš kurių 1,5 val. viršvalandžių; 2013 m. liepos 26-31 d. dirbo 55 val., iš kurių 7 val. viršvalandžių; už viršvalandžius 2013 m. liepos mėn. priteistina 48,79 Lt (8,5 val. x 11,48 Lt / 2);

3) 2013 m. birželio 26-29 d. iš viso dirbo 37,5 val., todėl šiuo laikotarpiu viršvalandžių nesusidaro;

4) 2013 m. balandžio 5-8 d. dirbo 49,5 val., iš kurių 1,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 9,46 Lt (1,5 val. x 12,61 Lt / 2).

Iš viso pareiškėjui N. G. priteistina 71,43 Lt (13,18 Lt + 48,79 Lt + 9,46 Lt).

Dėl pareiškėjo J. G.

1) 2013 m. lapkričio 8-11 d. dirbo 25 val., todėl šiuo laikotarpiu viršvalandžių nesusidaro;

2) 2013 m. rugsėjo 7-10 d. dirbo 48,5 val., iš kurių 0,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 3,76 Lt (0,5 val. x 15,05 Lt / 2);

3) 2013 m. liepos 15-18 d. dirbo 50 val. iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 13,78 Lt (2 val. x 13,78 Lt / 2);

4) 2013 m. birželio 3-6 ir 24-27 d. pareiškėjas dirbo po 50 val., iš kurių po 2 valandas viršvalandžių, už kuriuos priteistina 33,38 Lt (2 val. x 2 x 16,69 Lt / 2);

5) 2013 m. balandžio 1-4 d. dirbo 50 val. iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 15,14 Lt (2 val. x 15,14 Lt / 2);

Iš viso pareiškėjui J. G. priteistina 66,06 Lt (3,76 Lt + 13,78 Lt + 33,38 Lt + 15,14 Lt).

Dėl pareiškėjo A. J.

1) 2013 m. rugpjūčio 8-11 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 12,33 Lt (2 val. x 12,33 Lt / 2); 2013 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 1 d. dirbo 49,5 val., iš kurių 1,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 9,12 Lt (1,5 val. x 12,16 Lt / 2);

2) 2013 m. liepos 18-22 d. dirbo 62 val., iš kurių 14 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 77,98 Lt (14 val. x 11,14 Lt / 2);

3) 2013 m. birželio 3-6 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 13,49 Lt (2 val. x 13,49 Lt / 2);

4) 2013 m. gegužės 13-16 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 11,68 Lt (2 val. x 11,68 Lt / 2);

5) 2013 m. balandžio 13-17 d. dirbo 49 val., iš kurių 1 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 6,12 Lt (1 val. x 12,24 Lt / 2);

6) 2012 m. rugpjūčio 1-5 d. nedirbo, todėl viršvalandžių nesusidarė;

7) 2011 m. liepos 25-31 d. dirbo 54 val., iš kurių 6 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 38,91 Lt (6 val. x 12,97 Lt / 2);

8) 2011 m. gegužės 1-9 d. dirbo 58 val., nors nurodė 53 val., be to, šis laikotarpis yra ilgesnis nei 7 d.; nustatyta, kad 7 dienų laikotarpiuose 2011 m. gegužės 1-7, 2-8 ir 3-9 d. pareiškėjas dirbo atitinkamai 41, 41 ir 48 valandas, todėl viršvalandžių per šiuos laikotarpius nesusidarė.

Iš viso pareiškėjui A. J. priteistina 169,63 Lt (12,33 Lt + 9,12 Lt + 77,98 Lt + 13,49 Lt + 11,68 Lt + 6,12 Lt + 38,91 Lt).

Dėl pareiškėjo E. M.

1) 2013 m. rugsėjo 4-7 d. dirbo 49,5 val., iš kurių 1,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 10,89 Lt (1,5 val. x 14,52 Lt / 2); 2013 m. rugsėjo 19-23 d. dirbo 37,5 val., todėl viršvalandžių per šį laikotarpį nesusidarė;

2) 2013 m. rugpjūčio 17-20 d. dirbo 42 val., todėl viršvalandžių per šį laikotarpį nesusidarė;

3) 2013 m. birželio 3-6 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 16,10 Lt (2 val. x 16,10 Lt / 2);

4) 2013 m. balandžio 5-8 d. dirbo 49,5 val., iš kurių 1,5 val. viršvalandžių; 2013 m. balandžio 13-17 d. dirbo 49 val., iš kurių 1 val. viršvalandžių; už 2013 m. balandžio mėn. priteistina 18,26 Lt (2,5 val. x 14,61 Lt / 2);

5) 2012 m. birželio 21-30 d. dirbo 74 val., tačiau šis laikotarpis yra ilgesnis nei 7 d.; nustatyta, kad 7 dienų laikotarpiuose 2012 m. birželio 21-27, 22-28, 23-29 ir 24-30 d. pareiškėjas dirbo atitinkamai 48, 47, 47 ir 47 valandas todėl viršvalandžių per šiuos laikotarpius nesusidarė.

Iš viso pareiškėjui E. M. priteistina 45,25 Lt (10,89 Lt + 16,10 Lt + 18,26 Lt).

Dėl pareiškėjo A. M.

1) 2013 spalio 3-7 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 14,23 Lt (2 val. x 14,23 Lt / 2);

2) 2013 gegužės 25-29 d. dirbo 49 val., iš kurių 1 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 7,46 Lt (1 val. x 14,92 Lt / 2);

3) 2013 balandžio 1-4 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 15,63 Lt (2 val. x 15,63 Lt / 2);

4) 2013 kovo 15-20 d. dirbo 55 val., iš kurių 7 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 48,23 Lt (7 val. x 13,78 Lt / 2).

Iš viso pareiškėjui A. M. priteistina 85,55 Lt (14,23 Lt + 7,46 Lt + 15,63 Lt + 48,23 Lt).

Dėl pareiškėjos I. R.

1) 2013 spalio 12-15 d. dirbo 50 val., iš kurių 2 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 9,71 Lt (2 val. x 9,71 Lt / 2);

2) 2013 birželio 17-23 d. dirbo 60,5 val. (buvo nurodžiusi 73 val.), iš kurių 12,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 73,5 Lt (12,5 val. x 11,76 Lt / 2);

3) 2013 gegužės 26-31 d. dirbo 54,5 val., iš kurių 6,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 33,09 Lt (6,5 val. x 10,18 Lt / 2).

Iš viso pareiškėjai I. R. priteistina 116,3 Lt (9,71 Lt + 73,5 Lt + 33,09 Lt).

Dėl pareiškėjos S. V.

1) 2013 liepos 26-31 d. dirbo 55 val., iš kurių 7 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 33,99 Lt (7 val. x 9,71 Lt / 2);

2) 2013 birželio 3-5 d. dirbo 48,5 val. (buvo nurodžiusi 49,5 val.), iš kurių 0,5 val. viršvalandžių, už kuriuos priteistina 2,94 Lt (0,5 val. x 11,76 Lt / 2);

3) 2013 gegužės 13-15 d. dirbo 37 val. (buvo nurodžiusi 49 val.), todėl viršvalandžių per šį laikotarpį nesusidarė.

Iš viso pareiškėjai S. V. priteistina 36,93 Lt (33,99 Lt + 2,94 Lt).

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjų patikslintas prašymas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

tenkinti iš dalies pareiškėjų A. M., A. J., A. G., A. B., E. M., J. G., N. G., I. R., S. V. patikslintą prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių priteisimo;

priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 191008577) pareiškėjams: A. B. (a. k. 36905270944) – 116,14 Lt (šimtą šešiolika Lt 14 centų), A. G. (a. k. 37005290824) – 227,74 Lt (du šimtus dvidešimt septynis Lt 74 centus), N. G. (a. k. 38611060164) – 71,43 Lt (septyniasdešimt vieną Lt 43 centus), J. G. (a. k. 36901171235) – 66,06 Lt (šešiasdešimt šešis Lt 6 centus), A. J. (a. k. 37302021308) – 169,63 Lt (šimtą šešiasdešimt devynis Lt 63 centus), E. M. (a. k. 37706290948) – 45,25 Lt (keturiasdešimt penkis Lt 25 centus), A. M. (a. k. 37706110603) – 85,55 Lt (aštuoniasdešimt penkis Lt 55 centus), I. R. (a. k. 47909270673) – 116,30 Lt (šimtą šešiolika Lt 30 centų); S. V. (a. k. 48707070516) – 36,93 Lt (trisdešimt šešis Lt 93 centus).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.