- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-18
- Bylos Nr.
- 1S-665-366/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- V. A.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-28 nutarties, kuria kaltinamajam V. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. A. kaltinamas tuo, kad jis, 2009-03-23 laikotarpyje nuo 21 val. iki 2009-03-24 1 val., Panevėžyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., T. V., M. N. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta – E. G., turėdami tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją nepilnametę V. V., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, atimdami V. V. valią priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja V. V. prieš jos valią, o būtent: neišleido V. V. iš užrakinto buto, vertė vartoti psichotropines medžiagas ir gerti alkoholį, tokiu būdu palauždami valią priešintis, naudojo psichinį smurtą, M. N. grasinant nepykdyti ir liepus lytiškai santykiauti su kiekvienu, nes kitaip blogai baigsis ir nebus išleista iš buto, sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir supratimą apie nusikalstamus ketinimus, atėmė galimybę priešintis, V. L. nusivedus nukentėjusiąją į miegamojo kambarį ir ten nurengus ją, rankos dilbiu smaugiant ir spaudžiant nukentėjusiąją prie lovos, lytiškai santykiavus su V. V. prieš jos valią matant E. G. ir T. V., po to nukentėjusiajai apsirengus ir nuėjus į kitą kambarį, jis demonstravo savo lytinį organą bendrininkų ir V. V. akivaizdoje, kalbėjo apie oralinį santykiavimo būdą, E. G. naudojant fizinį smurtą – lenkiant nukentėjusiosios galvą prie jo lytinio organo ir sudavus ranka V. V. per galvą, vertė nukentėjusiąją tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, nutempęs V. V. už plaukų į miegamąjį ir nurengęs, tampydamas už plaukų vėl vertė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu bei pasikėsino išžaginti, bet dėl neįvykusios erekcijos neišžagino, po to į miegamąjį atėjus T. V. ir E. G., kartu su T. V. ir E. G. tampė V. V. už plaukų, jis grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. išmušti dantis, kartu su T. V. tenkino lytinę aistrą su V. V. prieš jos valią oraliniu būdu ne mažiau kaip 5 kartus, po ko T. V. atnešus V. V. atsigerti sidro su psichotropine medžiaga, nukentėjusioji, išgėrusi šio gėrimo dėl psichotropinės medžiagos poveikio užmigo, tai yra jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d.
2009-03-24 V. A. buvo sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka, 2009-03-25 jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2010-08-25. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-28 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. A. pratęstas dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Suimtasis V. A. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-28 nutartį. Teigia, kad ji yra neteisėta, prieštaraujanti LR baudžiamojo proceso kodeksui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, priimta nesilaikant LAT formuojamos teismų praktikos bei vadovaujantis tik nepagrįstais spėjimais ir deklaratyviais teiginiais. Suimtojo teigimu, teismas nutartyje tik formaliai deklaruoja apie surinktų duomenų dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pakankamumą ir nenurodo konkrečių faktinių duomenų. V. A. pažymi, kad yra suimtas jau 17 mėn., todėl teismas, pratęsdamas suėmimą, pažeidė BPK 121 str. 2 d. Be to, skundžiama teismo nutartis neatitinka BPK 125 str. 2 d. 3 p. reikalavimų. Suimtasis skunde pažymi, kad neprisipažįsta dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų ir, pastarojo manymu, jo kaltę patvirtinančių duomenų byloje nėra. V. A. teigimu, teismas į tai visiškai nesigilino bei netikrino byloje surinktų įrodymų. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nepakankamai motyvavo suėmimo pratęsimo pagrindų, taip pažeisdamas BPK 122 str. 6 d. Suimtojo manymu, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis yra LR pilietis, turi šeimą, du mažamečius vaikus ir vieną paauglį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo turėjo pastovų darbą – dirbo užsienyje, yra atidaręs įmonę. Teigia, kad teismas nepagrįstai teigia apie jo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą, nes jis seniai yra nurodęs gyvenamosios vietos adresą jo paleidimo atveju. V. A. teigia, kad dėl suėmimo negali normaliai bendrauti su savo šeima. Mano, kad vien gresiančios sankcijos griežtumas negali būti BPK 122 str. 1 d. 1 p. suėmimo pagrindu. Taip pat teismas visiškai nemotyvavo BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo pagrindo ir nenurodė, kuo pasireiškia pagrįstas manymas, kad jis darys naujus nusikaltimus. Suimtasis skunde taip pat teigia, kad teismas visiškai nesvarstė dėl BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis bei nevertino BPK 121 str. nurodytų aplinkybių.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. A. suformulavo ydingą prašymą, kadangi nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas ir byloje surinkti duomenys nevertinami. Visus byloje surinktus duomenis įvertins ir asmens kaltės klausimą išspręs pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje. Būtent tai ir akcentuota skundžiamoje nutartyje.
BPK 121 str. 2 d. nurodyta, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tačiau skiriant kardomąją priemonę (tame tarpe ir suėmimą) nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu surinktoje ar tiesiogiai teismui pateiktoje medžiagoje turi būti duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas įtarti ar kaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad V. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., šie duomenys išsamiai nurodyti kaltinamajame akte.
Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas V. A. yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą numatyta griežtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl jau pats kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas suėmimo termino pratęsimui vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta nuostata, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to šio pagrindo pagrįstumą patvirtina ir aplinkybės, kad V. A. anksčiau ne kartą teistas tame tarpe ir už nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, be to yra teistas pagal 1961 m. LR BK 300 str. 1 d. (kalinio pabėgimas), šiuo metu kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas neišnykus ankstesniam teistumui. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. A. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi tvirtų socialinių ryšių ir, kad jo teiginiai apie šeimą neįrodo, jog su jo vaiko motina jis būtų siejamas tvirtais šeimyniniais ryšiais. Tai, kad jis turi tam tikrų ryšių užsienio šalyse V. A. iš esmės patvirtina ir savo skunde. Todėl visos šios aplinkybės pirmos instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad V. A. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Tinkamai iš išsamiai pirmos instancijos teismas motyvavo kuo grindžia savo manymą, kad būdamas laisvėje V. A. gali daryti naujus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Kaip jau yra minėta, V. A. praeityje jau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie sunkių ir šiuo metu, neišnykus teistumai, vėl kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos padarymu. Tai yra pakankamas pagrindas, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali daryti analogiškus nusikaltimus.
Nepagrįstas kaltinamojo teiginys, kad suėmimo terminas pratęstas per daug ilgam laiko tarpui, kadangi jis jau išbuvo suėmime 17 mėnesių. BPK 127 str. 2 d. yra nustatyta, kad suėmimo terminas negali tęstis ilgiau nei 18 mėnesių. Tačiau šis terminas riboja suėmimo trukmę ikiteisminio tyrimo metu. To paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Šiuo atveju suėmimo trukmė neberibojama. Kaip matyti šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla perduota teismui ir yra nagrinėjama. Todėl skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 127 str. nuostatos nėra pažeistos. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, jos nagrinėjimas užtruko tiek dėl kitų kaltinamųjų, tiek dėl paties V. A. veiksmų, todėl iš tiesų nėra jokio pagrindo teigti, kad byla nagrinėjama pernelyg ilgai.
Nepagrįstas kaltinamojo teiginys, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą nesvarstė galimybės paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas padarė vienareikšmiška ir pagrįstą išvada, kad LR BPK 119 str. numatytų tikslų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti negalima. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada pilnai sutinka.
Esant tokioms aplinkybėms, skunde išdėstytais argumentais naikinti kardomosios priemonės suėmimo paskyrimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo V. A. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.