Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-730-783/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
1-730-783/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Kaltinamasis
M. M.
Nuteistasis
M. M.
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujantprokurorui Robertui Diksai,kaltinamajam M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas: 1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 4 m. laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, ši bausmė, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė; remiantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuteistasis M. M. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 208 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis M. M., nuo 2001 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. būdamas M. M. individualios įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)raj.) savininku, kaip ūkio subjekto vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkančią pagal sutartį bendrovės apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, nepateikdamas jai visų apskaitos dokumentų, o nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. pats tvarkydamas individualios įmonės buhalterinę apskaitą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančius norminius aktus, apgaulingai tvarkė M. M. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apsaugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimus, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, įpareigojančius įmonės vadovą apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, nes nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų neregistravo apskaitos registruose, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 2016 ir 2017 metų apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūrų ir kt.), pagrindžiančių 2016 m. sausio 10 d., 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. liepos 22 d., 2017 m. vasario 25 d. ir 2017 m. gegužės 17 d. vykdytas ūkines operacijas, nors M. M. individuali įmonė pateikė VMI Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus, kurioje deklaravo 9695 Eur pajamas, taip pat pateikė PVM mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas už 2016 m. vasario, kovo, birželio ir liepos mėn., kuriose nuo 9695 Eur prekių (paslaugų) pardavimų deklaravo 1683 Eur PVM;

- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, įpareigojančią į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu, reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 3 dalies, nustatančios, jog pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas, bei 16 dalies, jog visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, reikalavimus, nes 2013 m. ir 2015 m. į apskaitą neįtraukė bendrovei „(duomenys neskelbtini)” atliktų miško ruošos paslaugų 24 487,61 Eur sumai bei nefiksavo kasos knygoje iš šios bendrovės grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus gautų 17 654,02 Eur, nesurašė kasos pajamų orderių; 2012 - 2013 metais į kasos pajamas neįtraukė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 71 678,50 Lt (20 759,53 Eur) grynųjų pinigų, į apskaitą neįtraukė už UAB „(duomenys neskelbtini)” atliktų medienos ištraukimo paslaugų gautų 77 863,50 Lt (22 550,83 Eur) bei nefiksavo kasos knygoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus gautų 64 348,50 Lt (18 636,61 Eur) įplaukų bei nesurašė kasos pajamų orderių;

- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios visos ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 6 straipsnio 2 dalies, įpareigojančios į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, reikalavimus, nes ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu nenustatytam fiziniam asmeniui pardavė priekabą „Rydwan“ bei už ją gavęs apie 1500 Lt (434,43 Eur) nesurašė apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio) bei ūkinės operacijos neįtraukė į apskaitą.

Dėl šių pažeidimų M. M. individualios įmonės apskaitoje užfiksuoti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonės turtą (ilgalaikį turtą, gautas įplaukas), įsiskolinimus bei veiklos rezultatus, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti M. M. individualios įmonės 2012, 2013, 2015, 2016 ir 2017 metų veiklos rezultatų, jos turto ir įsipareigojimų dydžio.

Kaltinamasis M. M., nuo 2001 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. būdamas M. M. individualios įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) savininku, kaip ūkio subjekto vadovas, žinodamas apie sunkią ekonominę padėtį įmonėje bei apie tai, kad nuo 2008 metų M. M. individualios įmonės kreditoriniai įsipareigojimai 2013 m. sausio 1 d. sudarė ne mažiau nei 93933,68 Lt ( 27 205,07 Eur) ir yra priimti sprendimai dėl skolos išieškojimo civilinėse bylose, išduoti vykdomieji raštai, notaro vykdomieji įrašai, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. iššvaistė bei nepateisinamai pigiai pardavė M. M. individualios įmonės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

- 2012-2013 metų laikotarpiu į M. M. individualios įmonės apskaitą neįtraukė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliktų paslaugų pagal 2012 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvitą 39 600 Lt (11468,95 Eur) sumai; pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. pinigų priėmimo kvitą – 11 828,50 Lt (3425,77 Eur); pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitą – 2250 Lt (651,65 Eur); pagal 2012 m. spalio 12 d. pinigų priėmimo kvitą – 5000 Lt (1448,10 Eur); pagal 2012 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitą – 5000 Lt (1448,10 Eur); pagal 2013 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitą – 8000 L (2316,96 Eur); viso nefiksavo grynaisiais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 71 678,50 Lt (20 759,53 Eur), o juos iššvaistė;

- 2012-2013 m. į M. M. individualios įmonės apskaitą neįtraukė bendrovei „(duomenys neskelbtini)” atliktų medienos ištraukimo paslaugų už 77 863,50 Lt (22 550,83 Eur); iš jų: 2012 m. – už 7139 Lt (2067,60 Eur), 2013 m. – už 70 724,50 Lt (20 483,23 Eur) bei nefiksavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus gautų 64 348,50 Lt (18 636,61 Eur), o juos iššvaistė;

- 2013-2015 metų laikotarpiu į M. M. individualios įmonės apskaitą neįtraukė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliktų miško ruošos paslaugų už 24 487,61 Eur; iš jų: 2013 m. – už 26 983 Lt (7814,82 Eur), 2015 m. – už 16 672,79 Eur; be to, nefiksavo iš šios bendrovės grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus gautų 17 654,02 Eur, o juos iššvaistė;

- 2005 m. lapkričio 2 d., atstovaudamas M. M. individualią įmonę, su UAB „Hansa lizingas“ (teisių ir pareigų perėmėjas UAB „Swedbank lizingas“) sudaręs pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią už 583422 Lt (168 970,69,94 Eur) išsimokėtinai įsigijo medvežę TIMBERJACK 1010D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. birželio 10 d. pabaigos aktu perleista M. M. individualios įmonės nuosavybėn), 2014 m. birželio 20 d. šią medvežę nepateisinamai pigiai, tai yra už 1210 Lt (350,44 Eur), pagal PVM sąskaitą faktūrą IND Nr. 4828101 pardavė D. S..

Kaltinamasis M. M. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino. Paaiškino, jog įkūręs individualią įmonę iš pradžių vertėsi maitinimo paslaugomis, vėliau palaipsniui perėjo prie medienos kirtimo ir ištraukimo paslaugų, dėl to lizingo sutarties pagrindu įsigijo medvežę TIMBERJACK 1010D. Įmonė vykdė veiklą, tačiau 2008 metais prasidėjus finansinei krizei, įmonės finansinė padėtis blogėjo, kreditoriai, taip pat ir lizingo davėjas, spausdavo atsiskaityti, kreipėsi į teismus, prisiteisė skolas. Parodė, jog siekdamas padengti įsiskolinimus už įsigytą medvežę, dalies už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2015 metais gautų sumų, kurios jam būdavo perduodamos grynaisiais pinigais, neapskaitydavo buhalterinėje apskaitoje, su šiomis paslaugomis susijusių buhalterinių dokumentų nepateikdavo tuo metu jo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Audito nauda“, o šiuos pinigus panaudodavo įmonės apyvartinėms išlaidoms, mokėdavo įmokas už lizingu įsigytą transporto priemonę. Parodė, jog padengęs įsiskolinimą už lizingu įsigytą transporto priemonę, ją netrukus „perrašė“ (pardavė) tuometinei savo sugyventinei D. S., o pats ją toliau naudojo įmonės veikloje. Šiuos veiksmus atliko, nes įmonė buvo įsiskolinusi, jos sąskaitos areštuotos, todėl suprato, jog nukreipus išieškojimą į traktorių, negalės vykdyti veiklos. Šį traktorių įmonės veikloje naudojo dar apie porą metų, kol nesusipyko su D. S., ši pareikalavo atiduoti ją traktorių ir jis atidavė. Teismo posėdyje kaltinamasis M. M. parodė, jog vykdydamas veiklą 2016-2017 metais, jis iš A. T. buvo įsigijęs priemonių veiklai vykdyti (motorinių pjūklų, detalių, aprangos aksesuarų, kitų veiklai reikalingų daiktų), taip pat A. B. įmonėje vykdė traktoriaus-medvežio remonto darbus, V. P. įmonėje remontavo įmonės VW TRANSPORTER. Veiklą įmonė vykdė kažkur iki 2017 metų, tačiau buhalterinės apskaitos nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d., tai yra nuo tos dienos, kada UAB „Audito nauda“ nutraukė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, jis pats buhalterinės apskaitos netvarkė visiškai, tikėjosi, kad viskas susitvarkys, nors neneigia, jog suprato, kad kaip įmonės savininkas tą privalo daryti. Neneigia, jog įmonė turėjo priekabą „Rydwan“, tačiau ši priekaba kažkuriais metais sugedo atliekant miško darbus, jis ją pardavė kažkam, tačiau pirkimo-pardavimo dokumentų netvarkė, gautus pinigus panaudojo įmonės apyvartinėms lėšoms.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamojo M. M. kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Liudytojas L. P. parodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi M. M. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, jis, liudytojas L. P., skirtas bankroto administratoriumi. 2019 m. kovo 14 d. įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, kadangi buvo nustatyta, jog įmonė faktiškai turto neturi, 2019 m. kovo 19 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina. 2019 m. vasario mėn., 2019 m, kovo 19 d. bei 2019 m. balandžio 8 d. buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, bendrai 80 919,96 Eur sumai, be to, pats įmonės savininkas M. M. įmonei buvo skolingas 18 292,04 Eur. Iškėlus bankroto bylą M. M. buvo įpareigotas perduoti visus įmonės buhalterinius dokumentus, tačiau šis perdavė dokumentus tik iki 2015 m, pradžios, teigė, jog nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio įmonė veiklos nevykdė, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, veiklą jis vykdė ir po 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Liudytojas parodė, jog vykdydamas bankroto procedūras nustatė, kad dalis M. M. individualios įmonės dokumentų yra pas buhalterinę apskaitą įmonei tvarkiusią bendrovę, juos paėmė. Tikrindamas dokumentus buvo nustatęs, jog pagal dokumentus M. M. individualios įmonei yra skolingos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo susirašinėti su šiomis įmonėmis, tačiau jos pateikė įrodymus, jog su M. M. individualia įmone yra atsiskaičiusios grynais pinigais. Tikrindamas įmonės dokumentus taip pat nustatė, jog pačiam M. M. buvo suteikta 220 000 Lt beprocentė paskola 5 m. laikotarpiui, kuri taip pat nebuvo grąžinta, nustatė, jog įmonės įsiskolinimai kreditoriams buvo dar nuo 2006 metų. Jis, kaip bankroto administratorius, kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka prašydamas priteisti iš M. M. žalą dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir neapskaitytų pinigų priteisimo (32378 Eur), neperduotą įmonės turtą administratoriui (3000 Eur), taip pat kreipėsi ir dėl žalos, atsiradusios įmonės turėtos transporto priemonės (traktoriaus - medvežio) perleidimo D. S. priteisimo, šis ieškinys taip pat buvo tenkintas ir iš D. S. priteista 64349 Eur suma. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi M. M. individualios įmonės bankrotą pripažino tyčiniu, šios nutarties teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi, šis teismas nutartyje pažymėjo, jog įmonė buvo nemoki jau 2008 metais. Liudytojas taip pat parodė, jog M. M. 2009 m. – 2014 m. laikotarpiu iš įmonės kasos paėmė ir išleido 357845 Eur, iš kurių sumokėjo 20059,84 Eur darbo užmokestį, 2010, 2011, 2014 metais susigrąžino savininko įnašą (42433 Eur) ir suteikė sau paskolą 63716 Eur sumai. Tuo laikotarpiu įmonė buvo skolinga pagal vykdomuosius raštus, teismo priimtus įsakymus įvairiems kreditoriams, su kuriais neatsiskaityta iki pat bankroto proceso. Teigia, jog šios sumos, kurią įmonės savininkas M. M. pasiėmė iš individualios įmonės, tų pajamų, kurių M. M. neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, būtų pakakę 2009-2014 metais atsiskaityti su kreditoriais.

Iš Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties (1 t. 2-3 b. l.) matyti, jog M. M. individuali įmonė pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla.

Iš Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties (1 t. 37-42 b. l.) matyti, jog M. M. individualios įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.

Iš dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 73-75 b. l.), prieštaravimo civilinėje byloje Nr. L2-5160-1000/2019 (1 t. 83 b. l.), pirkimo-pardavimo sutarčių (1 t. 84-88 b. l.) matyti, jog M. M., teikdamas prieštaravimą civilinėje byloje, pateikė pirkimo pardavimo sutarčių kopijas, jog: 2016 m. sausio 10 d. M. M. individuali įmonė su A. T. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. M. individuali įmonė iš A. T. įsigijo dėvėtus motorinius pjūklus „Husquarna“, jų dalis, pjūklininko aprangą ir kitus elementus už 3450 Eur, M. M. tą pačią dieną sumokėjo 3450 Eur; 2016 m. kovo 16 d. M. M. individuali įmonė su V. P. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. M. individuali įmonė iš V. P. įsigijo panaudotą VW TRANSPORTER variklį, greičių dėžę, važiavimo tiltą už 2450 Eur, M. M. tą pačią dieną sumokėjo 2450 Eur; 2016 m. liepos 22 d. M. M. individuali įmonė su O. T. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. M. individuali įmonė iš O. T. įsigijo panaudotą griebtuvą, cilindrus už 3850 Eur, M. M. tą pačią dieną sumokėjo 3450 Eur; 2017 m. vasario 25 d. M. M. individuali įmonė su A. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. M. individuali įmonė iš A. B. įsigijo technikos remonto paslaugų už 2120 Eur, M. M. tą pačią dieną sumokėjo 2120 Eur; 2017 m. gegužės 17 d. M. M. individuali įmonė su O. T. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. M. individuali įmonė iš O. T. įsigijo panaudotas transporto priemonių dalis už 3910 Eur, M. M. tą pačią dieną sumokėjo 3920 Eur.

Iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties (1 t. 89 b. l.) matyti, jog nutartimi buvo patvirtintas M. M. individualios įmonės kreditorių sąrašas, reikalavimų suma buvo 80 919,76 Eur, paties M. M. kreditorių sąrašas 18 292,40 Eur sumai.

Iš ilgalaikio turto kartotekos (1 t. 90 b. l.), specialisto išvados (156-158 b. l., 4 t. 117-120 b. l.) matyti, jog M. M. individuali įmonė 2012 m. sausio 1 d. turėjo ilgalaikio turto už 59 042,71 Lt (17 099,.95 Eur), iš jo įrengimų ir įrangos už 9253,41 Lt (2679,97 Lt), pastatų – už 34 799,88 Lt (10 078,74 Eur), transporto priemonių – už 14 989,42 Lt (4341,24 Eur), 2013 m. sausio 1 d. – 58239,93 Lt (16867,45 Eur), o 2015 m. sausio 1 d. turėjo turto už 11 023,28 Eur.

Iš Perdavimo – priėmimo aktų (1 t. 92-101 b. l.) matyti, jog UAB „Audito nauda“ bankroto administratoriui 2019 m. sausio 14 d. perdavė M. M. individualios įmonės lizingo dokumentus, dalį buhalterinių dokumentų už 2006 m. - 2015 m. sausio – rugpjūčio mėnesius, M. M. 2019 m. kovo 4 d. bankroto administratoriui perdavė dokumentus už laikotarpį nuo 2001 metų iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio.

Iš paaiškinimų (1 t. 102 b. l.) matyti, jog M. M. 2019 m. sausio 17 d. bankroto administratoriui pateikė paaiškinimą, jog priekabą RYDWAN A 750/8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prieš 8 ar 5 m. asmeniui, kurio neprisimena, pardavimo neįformino, o 2019 m. kovo 26 d. informavo, jog įmonė veiklos nevykdė nuo 2015 m.

Iš sutarčių (1 t. 142-145 b. l.) matyti, jog UAB „Audito nauda“ ir M. M. individuali įmonė 2006 m. kovo 27 d. sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Audito nauda“ įsipareigojo už atlygį pagal M. M. individualios įmonės pateiktus dokumentus tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, sudaryti finansinę atstovauti įmonę mokesčio administracijos institucijose ir Valstybinio socialinio fondo draudimo valdyboje, tekti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais; sutartis nutraukta 2015 m. rugpjūčio 3 d. abiejų šalių sutarimu.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18465-19 medžiagos kopijų (1 t. 156, 158-164 b. l.) matyti, jog kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime 2019 m. liepos 12 d. apklausta D. S. nurodė, jog 2013 – 2014 metais artimai bendravo su M. M., neigė, jog iš jo buvo įsigijusi medvežį TIMBERJAK, tačiau neneigė, jog pati 2017 m. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK pareiškimu, jog M. M. negrąžina jai medvežio.

Iš pažymos apie juridinį asmenį (2 t. 1-3 b. l.) matyti, jog M. M. individuali įmonės įregistruota 2001 m. birželio 7 d., 2018 m. gruodžio 14 d. įmonei iškelta bankroto byla.

Iš duomenų apie pateiktas deklaracijas (2 t. 5-21 b. l.), pažymos (24-25 b. l.) matyti, jog M. M. individuali įmonė nuo 2001 m. birželio 13 d. iki 2015 m. spalio 30 d. buvo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoja, deklaracijas ir ataskaitas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 15 d. teikė laiku, pavėluotai pateikė 2017 m. liepos 12 d. Pridėtinės vertės mokėtojų neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (forma Nr. FR0608) už 2016 m. vasario, kovo, birželio ir liepos mėnesio, nepateikė Metinių pelno mokesčio deklaracijų (forma PLN204A) už 2015 m. ir 2017 m., M. M. individuali įmonė valstybės ir/ar savivaldybės biudžetams buvo skolinga 12 631,08 Eur.

Iš lydraščio (2 t. 56-57), pridėtų dokumentų (2 t. 58-140 b. l.), specialisto išvados (3 t. 150 b. l.) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. M. individualios įmonės sudarytas sutartis, sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš M. M. individualios įmonės pirko paslaugų už 109 968,18 Eur (2013 m. – už 31 732,36 Eur (109 565,60 Lt), 2014 metais – už 39 256,38 Eur (135 544,42 Lt), 2015 m. – už 38 979,44 Eur), už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitė 25 115,76 Eur sumokėdama grynaisiais, 84 736,57 Eur – pavedimais ir 115,85 Eur įskaitė.

Iš lydraščio (2 t. 143), pridėtų dokumentų (2 t. 144-164 b. l.), specialisto išvados (3 t. 154 b. l., ) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. M. individualios įmonės sudarytą sutartį, sąskaitas-faktūras, apmokėjimo dokumentus, tarpusavio užskaitymo protokolą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš M. M. individualios įmonės pirko paslaugų už 91 173,50 Lt (26 405,67 Eur) (2012 m. – už 7139 Lt (2067,60 Eur), 2013 metais – už 84 034,50 Lt (24 338,07 Eur), už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitė 66 658,50 Lt (19305,64 Eur) sumokėdama grynaisiais, 13 515 Lt (3914,21 Eur) – pavedimais ir 11 000 Lt (3185,82 Eur) įskaitė pagal trišalį įsiskolinimo užskaitos protokolą.

Iš pažymos (2 t. 167 b. l.) matyti, jog M. M. individuali įmonė (duomenys neskelbtini)pagrindinei mokyklai nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 5 d. teikė moksleivių maitinimo paslaugas.

Iš lydraščio (3 t. 3 b. l.), pridėtų dokumentų (3 t. 4-34 b. l.), specialisto išvados (3 t. 155-156 b. l.) matyti, jog MSK „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarp MSK „(duomenys neskelbtini)“ ir M. M. individualios įmonės sudarytą Miško ruošos sutartį, pirkimo operacijų žurnalo ir pirkimo dokumentus, apmokėjimų sąrašą bei pavedimų kopijas nustatyta, kad MSK „(duomenys neskelbtini)“ iš M. M. individualios įmonės 2012 metais ir 2015 metais pirko paslaugas už 26 124,63 Eur ir už jas visiškai atsiskaitė.

Žemesnės instancijos teismas

Iš konsultacinės pažymos (3 t. 65 b. l.) matyti, jog specialios transporto priemonės – medvežės TIMBERJACK 1010D, pagaminimo data 2005 m., vidutinė rinkos vertė 2014 m. birželio mėnesį buvo 64 700 Eur.

Iš specialisto išvados (3 t. 157 b. l.), 28 priedo (4 t. 117-120 b. l.), 29-31 priedų (4 t. 122-133 b. l.) matyti, jog medvežė TIMBERJACK į įmonės eksploataciją įtraukta 2005 m. lapkričio 14 d., jos pradinė vertė buvo 583 422 Lt (168 970,69 Eur), 2012 m. sausio 1 d. apskaityta medvežės likutinė vertė – 1 Lt (0,29 Eur), o 2014 m. birželio 20 d. už 1200 Lt (347,54 Eur) parduota D. S..

Iš teismo įsakymo kopijos (3 t. 67 b. l.) matyti, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-3951-488/2007 2007 m. birželio 7 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti solidariai iš E. B. IĮ, M. M. IĮ ir E. B. 20 000 litų (5792,40 Eur) paskolos, 1029,18 litų (298,07 Eur) paskolos palūkanų, 48,54 litų (14,06 Eur) paskolos palūkanų delspinigių, 15 proc. metinių palūkanų nuo 20 000 litų (5792,40 Eur), 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą banko AB „Hansabankas“ (dabartinis „Swedbank“, AB) naudai.

Iš teismo įsakymo kopijos (3 t. 68 b. l.) matyti, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-562-515/2009 2009 m. gegužės 12 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš M. M. individualios įmonės 2208,80 litų (639,71 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Iš vykdomojo įrašo kopijos (3 t. 69 b. l.) matyti, jog Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2009 rugpjūčio 6 d. išduotas vykdomasis įrašas išieškoti iš M. M. individualios įmonės paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojo UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ naudai 3552,00 litų (1028,73 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

Iš vykdomojo įrašo kopijos (3 t. 70 b. l.) matyti, jog Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2009 m. rugpjūčio 27 d. išduotas vykdomasis įrašas išieškoti iš M. M. individualios įmonės paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 7052,00 litų (2042,40 Eur).

Iš vykdomojo įrašo kopijos (3 t. 71 b. l.) matyti, jog Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2009 m. rugsėjo 7 d. išduotas vykdomasis įrašas išieškoti iš M. M. individualios įmonės paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai 3542,98 litų (1026,12 Eur).

Iš nutarties kopijos (3 t. 72-73 b. l.) matyti, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9078-812/2012 nutarta priverstinai iš M. M. individualios įmonės kreditoriaus BAB „Snoras" naudai išieškoti 56500,18 litų (16 363,58 Eur).

Iš vykdomojo rašto kopijos (3 t. 74-75 b. l.) matyti, jog Pasvalio rajono apylinkės teisme 2013 m. gegužės 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-410-205/2013 išduotas vykdomasis raštas dėl M. M. individualios įmonės ir M. M. 21516,54 litų (6231,62 Eur) skolos, 215,96 litų (62,55 Eur) delspinigių, 326 litų (94,42 Eur) žyminio mokesčio, 9,5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš teismo įsakymo kopijos (3 t. 76 b. l.) matyti, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-1054-500/2015 2015 m. rugpjūčio 6 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš M. M. IĮ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai 1448,10 eurų skolos, 879,04 eurų delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-06 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 17 eurų žyminio mokesčio.

Iš sprendimo kopijos (3 t. 77-78 b. l.) matyti, jog VMI 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu nustatyta turto priverstinė hipoteka (įkeitimas) Nr. (23.31-08)-319-7754 M. M. individualios įmonės atžvilgiu.

Iš vykdomojo rašto kopijos (3 t. 79-80 b. l.) matyti, jog Pasvalio rajono apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 30 d. civilinėje byloje Nr. e2-1420-1001/2015 išduotas vykdomasis raštas M. M. IĮ ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 184,39 eurų skolos, 6 eurus žyminio mokesčio.

Iš metinių pelno ataskaitų už 2012 m., 2013 m., 2014 m. (3 t. 178-188 b. l.), specialisto išvados (3 t. 159-160 b. l.) matyti, jog M. M. individuali įmonė už 2012 m. deklaravo 227 250 Lt (65816,20 Eur) pajamas, 39827 Lt (11534,70 Eur) pelną, deklaravo mokėtiną 1991 Lt pelno mokestį (576,63 Eur); už 2013 m. deklaravo 272 522 Lt (78927,83 Eur) pajamas, 20 167 Lt (5840,77 Eur) nuostolį; už 2014 m. deklaravo 535 956 Lt (155 223,58 Eur) pajamas, 292 449 Lt (84699,08 Eur) pelną, deklaravo mokėtiną 13 614 Lt (3942,89 Eur) pelno mokestį.

Iš specialisto išvados (3 t. 145-169 b. l.) matyti, jog atlikus M. M. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad įmonės savininkas M. M.: 1) nesudarė sutarties su buhalteriu ar apskaitos paslaugas teikiančia įmone bei pats netvarkė įmonės apskaitos nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, neregistravo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų įmonės apskaitos registruose; 2) nepateikė 2016 ir 2017 metų apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų ir kt.), pagrindžiančių vykdytas ūkines operacijas; 3) 2013 ir 2015 m. į apskaitą neįtraukė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliktų miško ruošos paslaugų už 24 487,61 €; iš jų: 2013 m. – už 7814,82 € (26 983 Lt), 2015 m. – už 16 672,79 € bei iš šios bendrovės grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus gautoms 17 654,02 € įplaukoms nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiais bei gautos įplaukos nefiksuotos kasos knygoje; 4) 2012-2013 m. į apskaitą neįtraukė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliktų medienos ištraukimo paslaugų už 22 550,83 € (77 863,50 Lt); iš jų: 2012 m. – už 2067,60 € (7139 Lt), 2013 m. – už 20.483,23 € (70.724,50 Lt) bei nefiksavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus gautoms 18 636,61 € (64 348,50 Lt) įplaukoms nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai bei gautos įplaukos nefiksuotos kasos knygoje; 5) 2012-2013 m. į apskaitą neįtraukė iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pinigų priėmimo kvitus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį grynaisiais pinigais gautoms 20 759,53 € (71 678,50 Lt) įplaukoms nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai bei gautos įplaukos nefiksuotos kasos knygoje; 6) nenustatytais metais įmonei pardavus fiziniam asmeniui priekabą „Rydwan“ ir už ją gavus apie 434,43 € (1500 Lt), nesurašė apskaitos dokumentų (sąskaita faktūra, kasos pajamų orderiai) bei šios ūkinės operacijos neįtraukė į apskaitą; - dėl šių pažeidimų M. M. individualios įmonės apskaitoje buvo užfiksuoti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonės turtą (ilgalaikį turtą, gautas įplaukas), įsiskolinimus bei veiklos rezultatus, iš dalies nebuvo galima nustatyti M. M. individualios įmonės 2012, 2013, 2015, 2016 ir 2017 metų veiklos rezultatų, jos turto ir įsipareigojimų dydžio.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis M. M., būdamas individualios įmonės savininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios ir išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. veikdamas per UAB „Audito“ nauda, o nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. buhalterinę apskaitą privalėdamas tvarkyti pats, į individualios įmonės buhalterinę apskaitą tyčia neįtraukė dalies pajamų bendrai 67 797,97 Eur sumai, gautų 2012 – 2015 m. laikotarpiais už M. M. individualios įmonės bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, neužtikrino, kad šioms įplaukoms būtų išrašyti kasos pajamų orderiai ir jos būtų įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, šių įplaukų nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, taip pat nenustatytu laiku už 1500 Lt (434,43 Eur) realizavęs bendrovės turtą (priekabą „Rydwan“), nesurašė apskaitos dokumentų ir ūkinės operacijos neįtraukė į apskaitą, o nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio apskritai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų neregistravo apskaitos registruose, jų neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 2016 ir 2017 metų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių tuo metu vykdytą veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ir 16 punkto reikalavimus, šiais veiksmais apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko M. M. individualios įmonės apskaitoje buvo užfiksuoti iškraipyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonės turtą (ilgalaikį turtą, gautas įplaukas), įsiskolinimus bei veiklos rezultatus, iš dalies nebuvo galima nustatyti M. M. individualios įmonės 2012, 2013, 2015, 2016 ir 2017 metų veiklos rezultatų, jos turto ir įsipareigojimų dydžio, todėl kaltinamojo M. M. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos dydis) kvalifikuota tinkamai. Teismas nustatė, jog kaltinamasis M. M. sąmoningai dalį pajamų, nurodytais laikotarpiais gautų grynaisiais pinigais už suteiktas paslaugas, jų nepateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei (iki 2015 m. rugpjūčio 10 d.), o po šios datos pats privalėdamas tvarkyti buhalterinę apskaitą, šių pajamų neįtraukdamas į bendrovės apskaitą sąmoningai siekė jas nuslėpti, nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. visiškai netvarkė buhalterinės apskaitos, nesaugojo ar nepateikė buhalterinių apskaitos dokumentų įmonės bankroto administratoriui, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taip pat teismas pripažįsta, jog kaltinamojo M. M. tinkamai kvalifikuota ir pagal BK 208 straipsnio 2 dalį (skolininko nesąžiningumas). Pagal BK 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Byloje buvo nustatyta, jog M. M. individualios įmonės ekonominė padėtis 2012-2015 metais buvo sunki, įmonės atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl skolų išieškojimų (2013 m. sausio 1 d. jie buvo ne mažesni nei 93933,68 Lt (27 205,07 Eur)), ilgalaikio turto bendrovėje 2013 m. sausio 1 d. buvo 58239,93 Lt (16867,45 Eur) sumai. Tą, kad padėtis buvo sunki, pripažino ir pats kaltinamasis M. M., parodęs, jog tuo laikotarpiu įmonėje trūko apyvartinių lėšų atsiskaityti tiek su kreditoriais, kuriems jau buvo priteistos skolos, tiek su medvežį TIMBERJACK išsimokėtinai pardavusia lizingo bendrove, todėl jis nutarė dalį pajamų, gautų iš skolininkų grynais pinigais (ne mažiau nei 67 050,16 Eur), neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, o panaudoti įmonės veikloje bei dengiant kreditą medvežį lizingavusiai bendrovei. Taip pat bylos metu nustatyta, jog kaltinamasis M. M. nepateisinamai pigiai, 2005 m. lapkričio 4 d. už 583 422 Lt (168 970,69 Eur) išsimokėtinai įsigijęs medvežę TIMBERJACK 1010D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), šią medvežę, 2014 m. birželio 10 d. nuosavybės teise perdavus M. M. individualios įmonės nuosavybėn, 2014 m. birželio 20 d. šią medvežę pardavė savo sugyventinei už 1210 Lt (350,44 Eur) pardavė savo sugyventinei D. S., nors jo tuometinė vidutinė rinkos vertė buvo apie 64700 Eur. Tai yra beveik 185 kartus didesnė nei ta kaina, už kurią jis tą priekabą pardavė. Todėl pripažįstama, jog kaltinamasis M. M., būdamas skolininkas, siekdamas išvengti prievolės padengti įsiskolinimus, netrukus po to, kai išsimokėjo už transporto priemonę, tai yra po 10 d., ją už rinkos vertę neatitinkančią sumą pardavė savo sugyventinei D. S. ir taip išvengė skolų padengimo iš turto, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti. Akivaizdu, jog realizavus šią transporto priemonę, taip pat gautas pajamas grynaisiais pinigais apskaičius buhalterinėje apskaitoje, galimai būtų padengti visi tuometiniai įsiskolinimai (apie kuriuos byloje pateikti duomenys). Ir esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra aktualūs M. M. argumentai, jog lėšas už paslaugas, kurių jis neįtraukė į buhalterinę apskaitą, panaudojo įmonės veiklai, ar turtą, kurį perleido D. S., ir toliau naudojo įmonės veikloje, o ne iššvaistė, nes jis taip ir nepateikė jo teiginius patvirtinančių įrodymų, o lėšų panaudojimas be jų panaudojimą pagrindžiančių įrodymų šios straipsnio kontekste galima pripažinti kaip iššvaistymą. Tačiau teismas tikslina kaltinimą ir sumažina įsiskolinimų dydį (kaltinime nurodomas 364 797 Lt (105 652,51 Eur), nes, sprendžiant iš kaltinimo turinio, į kaltinimą įtraukti įsiskolinimai, dėl kurių sprendimai priimti 2015 metais, nors kaltinamas švaistant turtą, kuris galėjo būti nukreiptas padengiant skolas, susiję su kaltinamojo veiksmais, pagrinde padarytais iki 2015 metų (2012-2014 metais), todėl nurodyti įsiskolinimų dydį, kuris dar bus priteistas vėliau, nei atliekami objektyviąją nusikalstamos veikos pusę sudarantys veiksmai, nėra pagrindo. Taip pat teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, jog M. M. individuali įmonė buvo nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nes, kaip matyti iš pateiktų VMI pelno mokesčių deklaracijų, įmonė už 2014 metus deklaravo 535 956 Lt (155 223,58 Eur) pajamas, 292 449 Lt (84699,08 Eur) pelną, deklaravo mokėtiną 13 614 Lt (3942,89 Eur) pelno mokestį, tai yra nėra pateikta įrodymų, jog įmonei tuo metu grėsė akivaizdus bankrotas, tuo labiau, jog pelno deklaracija už 2012-2014 metus nenurodant visų įmonės gautų pajamų, tad ta padėtis nebuvo tokia aiški, nes ir bankroto procedūra inicijuota tik 2018 metais. Kita vertus, šis požymis dėl įmonės nemokumo ir gresiančio akivaizdaus bankroto yra alternatyvus BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymis, pakanka nustatyti, jog bendrovės ekonominė padėtis buvo sunki. O tai, kad padėtis buvo sunki, pripažino ir pats kaltinamasis, tai patvirtina ir jo veiksmai neapskaitant pinigus, perleidžiant bendrovės turtą, kuris galėjo būti panaudotas padengiant įsiskolinimus, taip pat byloje pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai. Aplinkybės dėl įsipareigojimų dydžio patikslinimo, požymio pašalinimo iš kaltinimo esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepablogino ir jo teisių nesuvaržė.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokuroras ir prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltinamasis pripažįsta kaltę, visgi, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, būtina, kad kaltinamasis ne tik pripažintų veikos faktines aplinkybes, bet ir suvoktų savo veiksmų pavojingumą, dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėtųsi. Išklausius kaltinamojo teiginių baigiamosiose kalbose, kad jis turto nešvaistė, o stengėsi vykdyti veiklą ir atsiprašė už tai, jog nesugebėjo jo vykdyti, akivaizdu, jog gailėjimosi dėl veikos padarymo konstatuoti nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nusikaltimai, vienas iš kurių (BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta veika) yra priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, kitas (BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika) priskiriama apysunkėms nusikalstamoms veikoms. Veikos nukreiptos ekonomikos ir verslo tvarką (BK 208 straipsnio 2 dalis) bei buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, valstybės finansinius interesus (BK 222 straipsnio 1 dalis). Veikos truko kelis metus, kaltinamasis buvo individualios įmonės savininkas, dėl jo nukentėjo įmonės kreditoriai, potencialiai galima suma kreditorių reikalavimams padengti buvo apie 100 000 Eur, jeigu kaltinamasis pagal nustatytą tvarką būtų apskaitęs grynaisiais gautas pajamas ar už sunkiai paaiškinamą kainą nebūtų pardavęs medvežio, taip pat dėl apgaulingos apskaitos valstybei per tuos kelis metus potencialiai sumokėtų privalomų mokesčių dydį (ne mažiau 8319 Eur). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nors ir teistas, šiuo metu teistumai pagal ankstesnius teismo sprendimus yra išnykę, anksčiau už nusikaltimus ekonomikai ir verslui, valstybės finansiniams interesams nebuvo teistas (5 t. 7-39 b. l.), baustas administracine tvarka (už KET pažeidimus) (5 t. 1-6 b. l.), yra nedirbantis, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau iš esmės faktines nusikalstamos veikos aplinkybes pripažįsta. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga M. M. skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą prokuroro siūlomą baudos bausmę, bausmės dydžius nustatyti sankcijos minimumo ribose, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindai). Bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, trukmę. Pažymima, jog skiriant bausmę už BK 208 straipsnio 2 dalį ir iš dalies ją pridedant prie bausmės, paskirtos už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, laikoma, jog 1 MGL dydis yra 37,66 Eur ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), šio straipsnio sankcijoje bauda, kaip už nesunkų nusikaltimą, galėjo būti skiriama iki 500 MGL (BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 6 d.). Paskyrus baudą, kaltinamajam M. M. yra išaiškinama bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarka, jos sąlygos, nustatomas terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokama bauda (BPK 352 straipsnio, BVK 22 straipsnio nuostatos), pasekmės, jeigu bus vengiama sumokėti baudą ir nebus galimybių jos išieškoti. Nustatant baudos sumokėjimo terminą atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 2 dalį ir paskirti 75 MGL (septyniasdešimt penkių minimalių gyvenimo lygių), arba 2824,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 ct) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 125 MGL (vieno šimto dvidešimt penkių gyvenimo lygių), arba 6250 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei M. M. paskirti galutinę 175 MGL (dviejų šimtų minimalių gyvenimo lygių), arba 8133 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto trisdešimt trijų eurų) baudą.

Išaiškinti M. M., jog bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įspėti, jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ši bus išieškota priverstinai. Nustačius, jog asmuo vengia savo noru mokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam M. M. palikti kardomąją priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Virginijus Skaraitis