- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 2-411/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ ir kreditoriaus laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atmesti bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ ir kreditoriaus laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Koralita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. 2012 m. gegužės 29 d. įvyko BUAB „Koralita“ pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, turintys 80,22 procentų patvirtintų finansinių reikalavimų. Susirinkime buvo priimti šie nutarimai: nutarimu Nr. 2 patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, Nr. 3 – nutarta teikti ieškinį dėl galbūt LKAB „Klaipėdos Smeltė“ neteisėtais veiksmais patirtos 265 771,06 Lt žalos atlyginimo, Nr. 4 – nutarta kreiptis į teismą dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ finansinio reikalavimo BUAB „Koralita“ nuginčijimo, Nr. 5 – nutarta patvirtinti papildomą 3 000 Lt/mėn. plius PVM atlyginimą administratoriui laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., Nr. 6 – nutarta parduoti Alberts inc. Service B. V, Biotech LLC, Sabo Holding Ltd, Trans Business Consult Ltd, Sabin Star LLC debitorinius įsiskolinimus viešosiose varžytynėse, Nr. 7 – nutarta nurašyti debitorinius įsiskolinimus kaip beviltiškus, Nr. 8 – nutarta nurašyti BUAB „Koralita“ nurodytą turtą, Nr. 9 – nutarta nepardavus nurodyto turto iki 2012 m. birželio 30 d. šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnio turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.
Dėl šiame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų nuginčijimo į teismą kreipėsi bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir kreditorius LKAB „Klaipėdos Smeltė“.
Bankroto administratorius prašė panaikinti kreditorių susirinkimo trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus. Nurodė, kad ĮBĮ kreditorių susirinkimui nesuteikia teisės svarstyti klausimus dėl ieškinių teikimo, kitų kreditorių finansinių reikalavimų nuginčijimo. Toks nutarimas pažeidžia BUAB „Koralita“ bei dalies kreditorių teises ir interesus. Šių klausimų kompetencija nepriklauso kreditorių susirinkimui. Nepagrįstų finansinių reikalavimų ginčijimas yra viena iš ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintų bankroto administratoriaus pareigų. ĮBĮ normos, reglamentuojančios bankroto administratoriaus funkcijas, yra imperatyvaus pobūdžio ir šių normų reikalavimai negali būti keičiami kreditorių susirinkimo nutarimais. Administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas.
Kreditorius LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prašė pripažinti negaliojančiu BUAB „Koralita“ 2012 m. gegužės 29 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 10. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimas negalėjo vykti kaip pakartotinis, nes 2012 m. gegužės 4 d. įvyko BUAB „Koralita“ kreditorių susirinkimas, todėl šaukti bei vesti pakartotinį kreditorių susirinkimą nebuvo teisinio pagrindo. Į 2012 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimą atvyko kreditoriai, kurių reikalavimų procentinė išraiška sudarė 66,06 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkime buvo sprendžiama 10 darbotvarkės klausimų. 2012 m. gegužės 4 d. protokole nurodyta, kad dėl dalies klausimų nutarimams priimti balsų nepakako, todėl ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo spręsti tie patys 10 darbotvarkės klausimų. Negalima sutikti su bankroto administratoriaus pateiktu sąvokos „nepakanka kreditorių balsų susirinkime priimti nutarimus“ aiškinimu, nes šios įstatymo nuostatos aiškinimas yra pernelyg išplėstas, neatitinka ĮBĮ normų prasmės ir turinio dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslo ir sąlygų. Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, pakartotinį kreditorių susirinkimą reikia šaukti tik tuo atveju, kai į kreditorių susirinkimą susirenka mažiau kaip pusė visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos atstovaujančių kreditorių (ĮBĮ 24 str. 1, 2 d.). Taigi pakartotinis kreditorių susirinkimas neturi būti šaukiamas, jei nutarimo priėmimui balsų nepakako dėl to, kad per mažai susirinkime registruotų kreditorių balsavo už pateiktą nutarimo projektą ar pasiūlymą dėl nutarimo. 2012 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimas, dar iki išvykstant keliems kreditoriams, balsavo ir nepriėmė nutarimo 2 darbotvarkės klausimu, t. y. dėl bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. Kadangi tas pats klausimas buvo įtrauktas į pakartotinio kreditorių susirinkimo darbotvarkę, yra pagrindas 2012 m. gegužės 29 protokolo Nr.10 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu pripažinti negaliojančiu. Bankroto administratorius nėra atlikęs ir neatlieka veiksmų dėl kitų kreditorių nurodytų faktų, kurie liudija kreditorių teisių pažeidimą. Taip pat nepagrįstai nustatytas 3 000 Lt per mėnesį papildomas atlyginimas administratoriui. Administratorius nesiėmė jokių skolos išieškojimo veiksmų dėl 388 420,22 Lt skolos išieškojimo iš Sabina Star LLC.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė. Teismas pripažino nepagrįstais administratoriaus argumentus, kad kreditorių susirinkimas negali įpareigoti bankroto administratoriaus kreiptis į teismą su ieškiniu. Nurodė, kad ĮBĮ 23 straipsnyje išvardintas kreditorių susirinkimo teisių sąrašas nėra baigtinis, todėl tokį nutarimą kreditorių susirinkimas priimti galėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2012). Pažymėjo, kad tik teismas turi teisę spręsti dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, kad įpareigojimas administratoriui nustatytas siekiant apginti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, kad ieškinį pripažinus pagrįstu bankrutavusiai įmonei bus priteistas žalos atlyginimas, iš kurio įmonė galės bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 3 str., 21 str., 35 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus nutarimus, priimtus trečiuoju ir ketvirtuoju 2012 m. gegužės 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė ir pareiškėjo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ skundą. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 4 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu, išrinkus pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį bei patvirtinus susirinkimo darbotvarkę, iš susirinkimo pasišalino vienas iš didžiausią finansinį reikalavimą turinčių kreditorių – UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. Šio kreditoriaus finansinis reikalavimas sudaro 41,30 proc. Nutarimai likusiais darbotvarkės klausimais, nors ir buvo nagrinėjami, nebuvo priimti. Teismas sprendė, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju galėjo būti šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas. 2012 m. gegužės 29 d. įvyko pakartotinis BUAB „Koralita“ kreditorių susirinkimas ir jame buvo priimti nutarimai pagal 2012 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Bankroto administratorius šį susirinkimą įvardino pakartotiniu. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 80,22 proc. patvirtintų finansinių reikalavimų, šį pakartotinį susirinkimą įvertino kaip eilinį, kuriame gali būti priimti nutarimai, nors ir keičiantys anksčiau priimtus nutarimus. Todėl teismas sprendė, kad kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pripažinti neteisėtais vien dėl to, kad jis pavadintas pakartotiniu, nėra pagrindo. Dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo teismas nurodė, kad ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Teismas nurodė, kad iki skundų nagrinėjimo nėra priimta nutartis dėl BUAB „Koralita“ pripažinimo likviduojama, per laikotarpį, už kurį yra patvirtinta papildoma administravimo išlaidų sąmata yra (buvo) nagrinėjami skundai dėl kreditorių susirinkimų, dėl BUAB „Koralita“ bankroto pripažinimu tyčiniu, BUAB „Koralita“ ieškiniai, bylos pagal kitų juridinių asmenų ieškinius, vykdomas įmonės turto, skolų pardavimas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog administratoriaus siūlymas yra pagrįstas, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas, todėl patvirtintą papildomą 3 000 Lt/mėn. plius PVM atlyginimą administratoriui, mokėtiną už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nelaikė per dideliu (CPK 178 str., 185 str., ĮBĮ 36 str. 5 d.). Teismas pažymėjo, kad administravimo išlaidų dydis buvo suderintas su visais kreditorių susirinkime dalyvavusiais kreditoriais, administravimo išlaidų sąmatai pritarė didžioji kreditorių dauguma, todėl pareiškėjo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo tenkinti skundą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį pakeisti – 2012 m. gegužės 29 d. pakartotinio BUAB „Koralita“ kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais pripažinti negaliojančiais. Atskirajame skunde nurodo: ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių ar skolininko teises. Kreditorių susirinkimas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Kreditorių susirinkimas neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 ir 10 punktus, ieškinių teikimo ar kreditorių finansinių reikalavimų ginčijimo klausimai priskiriami bankroto administratoriaus kompetencijai. Nors ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintas kreditorių susirinkimo teisių sąrašas nėra baigtinis, tačiau tai dar nereiškia, kad kreditorių susirinkimas gali svarstyti bet kokius klausimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje (bylos Nr. 2-1541/2011) nurodyta, jog kreditorių susirinkimas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą. Remiantis šia nutartimi, kreditorių susirinkimas tokio pobūdžio klausimus kaip ieškinių teikimas ar kitų kreditorių finansinių reikalavimų nuginčijimas, bankroto administratoriui gali pateikti tik kaip rekomendacinius, o ne įpareigojančius. Apelianto manymu, skundžiami nutarimai suvaržo administratoriaus teisę veikti objektyviai, savarankiškai priimti sprendimus dėl ieškinių teikimo bei kreditorių finansinių reikalavimų nuginčijimo. Kreditoriai G. B. bei UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ klaidingai interpretuoja Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros motyvus, kuriais ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00096-08 nutrauktas. Kreditorių G. B. ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nuomone, Klaipėdos m. prokuratūros 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažinta, jog laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ geležinkelio transporto paslaugas teikė neteisėtai. Tačiau šiame nutarime tokios išvados nėra. Nutarime nurodyta, jog neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu.
Kreditorius LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, kad 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimas negalėjo vykti kaip pakartotinis kreditorių susirinkimas, nes 2012 m. gegužės 4 d. įvyko BUAB „Koralita“ kreditorių susirinkimas, todėl šaukti bei vesti pakartotinį kreditorių susirinkimą nebuvo teisinio pagrindo. Į 2012 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimą atvyko kreditoriai, kurių reikalavimų procentinė išraiška sudarė 66,06 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkime buvo sprendžiama 10 darbotvarkės klausimų. 2012 m. gegužės 4 d. protokole nurodyta, kad dėl dalies klausimų nutarimams priimti balsų nepakako, todėl ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo spręsti tie patys 10 darbotvarkės klausimų. Negalima sutikti su bankroto administratoriaus pateiktu sąvokos „nepakanka kreditorių balsų susirinkime priimti nutarimus“ aiškinimu (ĮBĮ 24 str. 2 d.), nes šios įstatymo nuostatos aiškinimas yra pernelyg išplėstas, neatitinka ĮBĮ normų prasmės ir turinio dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslo ir sąlygų. Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, pakartotinį kreditorių susirinkimą reikia šaukti tik tuo atveju, kai į kreditorių susirinkimą susirenka mažiau kaip pusė visų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos atstovaujančių kreditorių (ĮBĮ 24 str. 1, 2 d.). Taigi pakartotinis kreditorių susirinkimas neturi būti šaukiamas, jei nutarimo priėmimui balsų nepakako dėl to, kad per mažai susirinkime registruotų kreditorių balsavo už pateiktą nutarimo projektą ar pasiūlymą dėl nutarimo. 2012 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimas, dar iki išvykstant keliems kreditoriams, balsavo ir nepriėmė nutarimo 2 darbotvarkės klausimu, t. y. dėl bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. Kadangi tas pats klausimas buvo įtrauktas į pakartotinio kreditorių susirinkimo darbotvarkę yra pagrindas 2012 m. gegužės 29 protokolo Nr.10 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu pripažinti negaliojančiu. Bankroto administratorius nėra atlikęs ir neatlieka veiksmų dėl kitų kreditorių nurodytų faktų, kurie liudija kreditorių teisių pažeidimą. Taip pat nepagrįstai nustatytas 3 000 Lt per mėnesį papildomas atlyginimas administratoriui. Administratorius nesiėmė jokių skolos išieškojimo veiksmų dėl 388 420,22 Lt skolos išieškojimo iš Sabina Star LLC.
Administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašo kreditoriaus LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, kitą atskirojo skundo dalį – atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo: bankroto administratorius nepažeidė įstatymo, sušaukdamas pakartotinį kreditorių susirinkimą. Pakartotinio susirinkimo metu buvo svarstomi ir priimti nutarimai pagal 2012 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Dėl nutarimų panaikinimo trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimu administratorius pateikė skundą, todėl palaiko apelianto argumentus dėl šių nutarimų neteisėtumo. Mano, kad 2012 m. gegužės 29 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl debitorinių skolų pardavimo, nepažeidžia šio kreditoriaus teisių, yra teisėtas. Bankroto administratorius, teikdamas kreditoriams siūlymą skirti papildomą administravimo išlaidų sąmatą, vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais administratoriaus atlyginimo dydžiui nustatyti. Šiame straipsnyje įtvirtintus kriterijus pagrindžia bankroto administratoriaus ataskaitoje pateikta informacija bei susirinkimo darbotvarkėje pateikta informacija apie likusį BUAB „Koralita“ turtą. Prašymas skirti papildomą administravimo išlaidų sąmatą grįstas užsitęsusiu bendrovės bankroto procesu, tebevykstančiu bylinėjimusi. Bankroto byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad administratorius visomis įmanomomis priemonėmis bando surasti UAB „Koralita“ debitorių kontaktus ir išsiaiškinti, kokia yra šių debitorių finansinė situacija. Administratorius taip pat surinko ir patikrino informaciją apie skolininką Trans Business Consult LTD. Nustatyta, jog skolininkas veiklą vykdo, registruotas Kaliningrade. Skolininkui išsiųsta pretenzija.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo apeliantų atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo:
1. Priimant 2012 m. gegužės 29 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais ĮBĮ nuostatos nebuvo pažeistos. Administratorius jam ĮBĮ priskirtų funkcijų nevykdė, todėl 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimais Nr. 3 ir Nr. 4 administratorius buvo įpareigotas atitinkamas funkcijas vykdyti, ginti atsakovo ir jo kreditorių interesus, reikalaujant žalos atlyginimo iš trečiojo asmens AB „Klaipėdos Smiltė“ ir ginčijant šio asmens kreditorinį reikalavimą.
2. Nepagrįstas administratoriaus argumentas, kad jo ginčijami nutarimai pažeidžia atsakovo BUAB „Koralita“ interesus. Ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimo atveju būtų gauta turto, paskirstytino atsakovo kreditoriams, o nuginčijus LKAB „Klaipėdos Smeltė“ kreditorinio reikalavimo dalį – sumažėtų atsakovo skolų našta.
3. Tai, kad kreditorių susirinkimas sprendė klausimus, kurie ĮBĮ tiesiogiai nenumatyti kaip kreditorių susirinkimo sprendžiami klausimai, nereiškia, jog nutarimai dėl tokių klausimų savaime yra neteisėti.
4. Administratorius vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1541/2011, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas ne kreditorių susirinkimo įpareigojimo bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės bankroto administratoriui pateikti ieškinį ar ginčyti kreditorinį reikalavimą, o kreditorių komiteto įpareigojimas nutraukti civilinę bylą (atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį).
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį 2012 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkime nutarimai negalėjo būti priimti, nes tam nepakako balsų. Šiuo atveju nesvarbu, ar į tam tikrą bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimą apskritai neatvyko ar iš jo iki tam tikro nutarimo priėmimo pasišalino vienas ar kitas kreditorius. Svarbu tik tai, kad bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti priimtas ar atmestas dėl nepakankamo balsų skaičiaus. Pakartotinio kreditorių susirinkimo institutas yra skirtas užtikrinti, kad vienas ar kitas kreditorių susirinkimo sprendimas būtų neišvengiamai priimtas ir tai atitinka bankroto proceso paskirtį ir tikslą. Teismas teisingai pažymėjo, kad nėra pagrindo 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimus pripažinti neteisėtais vien dėl to, jog šis susirinkimas pavadintas pakartotiniu. 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkime nutarimai priimti tokia balsų dauguma, kokia jie turi būti priimti pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį.
6. Nepagrįsti trečiojo asmens aiškinimai, kad administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta nepagrįstai ir neteisėtai. Viena iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo teisių yra tvirtinti bankroto administratoriaus atlyginimą, administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. ĮBĮ nenustato kriterijų, kokiais atvejais gali būti keičiama administravimo išlaidų sąmata, todėl tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos. Administratoriui tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios bendrovės administravimą. Šiuo atveju administratorius pagrindė administravimo išlaidų sąmatos keitimo būtinybę. Teismas patikrino administravimo išlaidų sąmatos keitimo pagrįstumą, nustatė administravimo išlaidų sąmatos keitimo atitikimą protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Šios aplinkybės rodo, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ aiškinimai dėl neteisėto ir nepagrįsto administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Bankroto administratorius atsiliepime į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atsiliepimą nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir savo atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmesti pareiškėjų skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl bankroto administratoriaus atskirojo skundo
2012 m. gegužės 29 d. vykusiame BUAB „Koralita“ kreditorių susirinkime trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais buvo nutarta teikti ieškinį dėl galbūt LKAB „Klaipėdos Smeltė“ neteisėtais veiksmais padarytos 265 771,06 Lt žalos atlyginimo (nutarimas trečiuoju klausimu) ir kreiptis į teismą dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ finansinio reikalavimo BUAB „Koralita“ nuginčijimo, kadangi šis reikalavimas įgytas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ neteisėtai verčiantis geležinkelių transporto ūkine – komercine veikla. Administratoriaus manymu, šie nutarimai yra neteisėti, kadangi kreditorių susirinkimas negali spręsti klausimų, kurie priskirti administratoriaus kompetencijai.
Kreditorių susirinkimo nutarimai naikinami tuomet, jei teismas nustato, kad jie prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžiami bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėti interesai. Ginčo atveju nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.
Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos bankroto administratoriaus funkcijos. Viena iš jų – ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę – komercinę veiklą ir pan. Taigi bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti.
Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.). Ginčo atveju kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu vienam iš bendrovės kreditorių dėl žalos atlyginimo bei ginčyti teismo nutartimis patvirtintą kreditoriaus reikalavimą.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad kreditorių susirinkimas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, tačiau nurodymas kreiptis į teismą ginant kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus, kai tokią administratoriaus pareigą numato įstatymas, nelaikytinas neteisėtu. Tai, kad kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir dėl kreditorinio reikalavimo ginčijamo, nelaikytina administratoriaus kompetencijos ribojimu ar jo teisių pažeidimu. Taip pat negalima teigti, jog toks įpareigojimas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ar teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo poziciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-108/2012).
ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių yra galimybė sumažinti kreditoriaus reikalavimą, kreditorių susirinkimas pagrįstai įpareigojo bankroto administratorių kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo. Tokio administratoriaus prašymo pagrįstumą spręs bankroto bylą nagrinėjantis teismas.
Nepagrįstas administratoriaus argumentas, kad jo ginčijami nutarimai pažeidžia atsakovo BUAB „Koralita“ ir kitų kreditorių interesus. Ieškinio dėl žalos atlyginimo tenkinimo atveju būtų gauta pinigų suma, kuri padidintų bankrutuojančios bendrovės turo vertę, o nuginčijus LKAB „Klaipėdos Smeltė“ kreditorinio reikalavimo dalį – sumažėtų bankrutuojančios bendrovės įsiskolinimas.
Administratorius skunde vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1541/2011, kurioje teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas negali priimti administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymo priskirtų įgaliojimų vykdymą. Tačiau nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ne kreditorių susirinkimo įpareigojimo administratoriui pateikti ieškinį ar ginčyti kreditorinį reikalavimą klausimas, o kreditorių komiteto įpareigojimas nutraukti civilinę bylą (atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį). Taigi ginčo atveju nėra pagrindo išvadai, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai įpareigoja administratorių veikti pažeidžiant įstatymo normas ar peržengiant jo kompetencijos ribas.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė administratoriaus skundą dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, nenustatęs nutarimų prieštaravimo imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.
Dėl kreditoriaus LK AB „Klaipėdos Smeltė“ atskirojo skundo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.
Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka numatyta ĮBĮ 24 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis; be to, kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo ir ši nuomonė turi būti įskaitoma į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus, apie tai paskelbiant kreditorių susirinkimo metu.
Byloje nustatyta ir šių aplinkybių šalys neginčija, kad 2012 m. gegužės 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė 66, 06 procentus visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad išrinkus pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį asmenis bei patvirtinus susirinkimo darbotvarkę, iš susirinkimo pasišalino kreditorius, turintis 41,30 procento finansinį reikalavimą, todėl nutarimai 2 –10 darbotvarkės klausimais, nors ir buvo nagrinėjami, nebuvo priimti. Nutarimų nepriėmimą lėmė ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytų balsų trūkumas, iš susirinkimo pasišalinus didžiausią balsų skaičių turinčiam kreditoriui.
ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.). 2012 m. gegužės 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 80,22 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Susirinkime buvo svarstomi tie patys klausimai, kurie buvo numatyti 2012 m. gegužės 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Taigi administratorius, sušaukęs pakartotinį kreditorių susirinkimą dėl to, kad 2012 m. gegužės 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime nepakako balsų nutarimams priimti, ĮBĮ nuostatų nepažeidė. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1986/2011).
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 29 d. vykusį kreditorių susirinkimą galima laikyti ir eiliniu kreditorių susirinkimu, todėl jo metu priimtus nutarimus pripažinti neteisėtais vien dėl to, kad jis pavadintas pakartotiniu, nėra pagrindo.
Atmestini apelianto argumentai dėl papildomo atlyginimo administratoriui skyrimo nepagrįstumo. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, ją keičia, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką; nustato administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). Taigi klausimų, susijusių su administratoriaus atlyginimu ir jo veiklos išlaidomis, sprendimas priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai. Tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, jų atitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, jeigu dėl to teisme nagrinėjamas ginčas. Pažymėtina, kad administravimo išlaidų dydis buvo suderintas su visais kreditorių susirinkime dalyvavusiais kreditoriais, tokiai administravimo išlaidų sąmatai pritarė didžioji kreditorių dauguma. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, atsižvelgė į tai, kad dar nėra priimta nutartis dėl BUAB „Koralita“ pripažinimo likviduojama. Per laikotarpį, už kurį yra patvirtinta papildoma administravimo išlaidų sąmata yra (buvo) nagrinėjami skundai dėl kreditorių susirinkimų, dėl BUAB „Koralita“ bankroto pripažinimu tyčiniu, BUAB „Koralita“ ieškiniai, taip pat bylos pagal kitų juridinių asmenų ieškinius, vykdomas įmonės turto, skolų pardavimas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų patvirtintos papildomos sąmatos pagrįstumą, tokia papildoma sąmata atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti jos dydžio.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su kreditorių susirinkimo šaukimo, jo metu priimtų nutarimų teisėtumu ir pagrįstumu, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.