Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, susipažinusi su Lietuvos kalėjimų tarnyboje gautais Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos pateiktais dokumentais dėl Jotos (Göta) apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Švedijos Karalystė (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo A. J. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams (910 dienų), bei jo atžvilgiu priimtas sprendimas nuteistąjį deportuoti iš šalies, draudžiant jam atvykti į Švedijos Karalystę neterminuotam laikui (b. l. 18), ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

Liudijimo duomenimis, A. J. Jotos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo kanapėmis, t. y. narkotikais. Disponavimas pasireiškė auginant kanapes, kurių svoris 2022 m. gruodžio 3 d. buvo 5,8 kg. Iš šių augalų būtų buvę galima išgauti apie 14 kg kanapių. Disponavimas pasireiškė dar ir tuo, kad taip pat jis laikė daugiau nei 1,8 kg kanapių. Tai įvyko laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini). Nusikaltimas laikytinas sunkiu, nes jis buvo dideliu mastu ir profesionaliai vykdomos veiklos grandis, be to dėl ypač didelio narkotinių medžiagų kiekio. Vykdydamas šį nusikaltimą A. J. neteisėtai parsivedė elektros srovę. Tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 6 punkte bei 3 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. J. minėtu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį, prieš tai pavartojęs tokį kiekį kanapių, t. y. narkotinių medžiagų, kad jam vairuojant arba po to jo kraujyje tebebuvo narkotikų. Tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą Švedijos įstatymo (1951:649), numatančio bausmę už tam tikrus eismo nusikaltimus, 4 straipsnio 2 dalyje.

Dėl abiejų nusikalstamų veikų A. J. buvo pripažintas kaltu tiek pirmosios instancijos – Eksjö apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, tiek apeliacinės instancijos – Jotos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, paliekant pirmos instancijos nuosprendį nepakeistą.

Nors pirmoji A. J. veika pagal Švedijos įstatymą buvo vertinama kaip viena, ji atitinka dviejų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų požymius. 5,8 kg kanapių auginimas atitinka BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – neteisėtą didelio kiekio kanapių auginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, 5,8 kg kanapių vertinamas kaip labai didelis šios narkotinės medžiagos kiekis (labai didelio kiekio žemutinė riba 2500 g). Tuo metu 1,8 kg kanapių laikymas be tikslo jas platinti – BK 259 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Teismas pažymi, jog nors Švedijos teismai kanapių auginimą neabejotinai siejo su tikslu jas vėliau platinti, tačiau oranžerijoje rastą maišą su 1716 g kanapių vertino kaip auginamų produktų likučius – atliekas, t. y. narkotinę, tačiau nekokybišką produkciją, neskirtą platinimui. Atitinkamai teismas šią veiką kvalifikuoja ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo A. J. veika, kvalifikuota pagal Jotos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendį, atitinka BK 265 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį.

Tačiau veiksmai, dėl kurių A. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Švedijos įstatymo (1951:649), numatančio bausmę už tam tikrus eismo nusikaltimus, 4 straipsnio 2 dalį (vairavimą pavartojus kanapių), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą nėra laikomi nusikalstamais. Už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nesant jokių kitų tokio vairavimo pasekmių, numatyta tik administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis), todėl, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 3 dalimi, šioje dalyje nuosprendis nepripažintinas ir veika nederinama su atitinkamais Lietuvos Respublikos BK straipsniais.

Už BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pažymėtina, kad atlikus Švedijos Karalystės teismų nuosprendžių vertimus nustatyta, jog skirtos bausmės dydžiui nuteisimas už vairavimą apsvaigus įtakos neturėjo, kadangi bausmės dydį lėmė nuteisimas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, kas yra konstatuota 2023 m. kovo 6 d. Eksjö apylinkės teismo (pirmos instancijos) teismo nuosprendyje.

Nagrinėjamu atveju A. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta būtina sąlyga – kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką. N. G. registro duomenimis nėra duomenų apie A. J. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (nuo 2015 m. deklaruotas išvykimas gyventi į (duomenys neskelbtini)), tačiau egzistuoja alternatyvi sąlyga – priimtas sprendimas dėl A. J. deportavimo iš šalies neterminuotam laikotarpiui. Nors A. J. ir jo gynėja teigė, kad ryšių Lietuvoje jis nebeturi, tačiau nusikalstamų veikų tyrimo metu jis pats aiškino, jog gyvena iš to, kad Švedijoje perka ir Lietuvoje parduoda automobilius. Tuo metu apkaltinamąjį nuosprendį ir sprendimą deportuoti priėmęs teismas konstatavo, kad nuteistojo akcentuojami ryšiai su Švedija silpni, kadangi jis šioje šalyje gyveno be registracijos, nemokėjo jokių mokesčių, Švedijos kompetentingos institucijos negalėjo patvirtinti A. J. nurodomų aplinkybių, kad jų trys nepilnamečiai vaikai ir žmona L. J. šiuo metu yra Švedijoje. Pažymėjo, kad jie Švedijoje buvo neilgą laiką, L. J. šioje šalyje neturi nei darbo, nei savo namų, nei pragyvenimo šaltinio. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2023 m. teikdama ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo L. J. kaip savo ir A. J. gyvenamąją vietą nurodė adresą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas taip pat konstatavo, kad L. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistojo ir jo šeimos ryšiai su Lietuva yra visiškai nutraukti, nepaisant to, jog pastaruoju metu jie gyveno užsienyje. Be to, Švedijos Karalystės teismai priėmė sprendimą deportuoti A. J. iš Švedijos Karalystės, todėl ta aplinkybė, jog jis iki įkalinimo gyveno šioje šalyje, reikšmės nebeturi.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Atitinkamai Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Atsižvelgiant į tai, kad Jotos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. J. paskirta laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams (910 dienų) bausmė nesiekia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės didžiausios ribos, paliekama Švedijos Karalystės teismo paskirta 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, kardomojo kalinimo laikas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. A. J. yra atlikęs 65 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdant pačią bausmę, ir 184 dienas taikant kardomąją priemonę baudžiamojoje byloje (nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. birželio 4 d. įskaitytinai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

teikimą tenkinti iš dalies.

A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, Jotos (Göta) apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 6 punktą bei 3 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsnio 1 dalimi ir palikti paskirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti visą Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės ir kardomojo kalinimo laiką, t. y. įkalinimo laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 3 d.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam A. J., Lietuvos kalėjimų tarnybai, gynėjai Kristinai Sandaraitei-Butvilienei. O šios nutarties nuorašą su vertimu į švedų kalbą – Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.