Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-02 · Byla Nr. TS-47-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
TS-47-1034/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Nuteistasis
M. M.
Advokatai
Julius Jasaitis
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-47-1034/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Juliaus Jasaičio skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-126 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. M., ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių.

Bausmės pradžia: 2016 m. liepos 1 d.

Bausmės pabaiga: 2023 m. balandžio 30 d.

Neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. – 2 metai 9 mėnesiai 7 dienos.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. liepos 23 d. Vilniaus pataisos namuose, 2019 m. liepos 23 d. protokolu Nr. 58-26 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Komisija 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 59-126 nutarė nuteistajam M. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 73 balus (statinių veiksnių taškai – 25, dinaminių – 48), ankstesnius teistumus, padengtas turėtas skolas, bausmės atlikimo metu turėtus baustumus bei skatinimus bei kitas nutarime nurodytas aplinkybes.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 30 d. gautas nuteistojo M. M. atstovo advokato J. Jasaičio skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir įpareigoti Komisiją apsvarstyti M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš naujo. Skunde nurodyta, kad M. M. atitinka visus formalius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Neigiamas Komisijos sprendimas iš esmės nėra pakankamai motyvuotas. Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje M. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisijos teiginiai, kad nuteistasis toleruoja neformalias kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, stokoja motyvacijos keisti savo elgesį tinkama linkme, negeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, impulsyvus, turi ribotus problemų sprendimo įgūdžius, nepakankamai vertina savo elgesio pasekmes nėra pagrįsti kokiomis nors konkrečiomis aplinkybėmis ar psichologo išvada, o tik prielaidomis. Komisija nenurodė, kiek kartų ir kada buvo tikrinta M. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika ir kodėl padaryta išvada apie jos didėjimą. Komisija neatsižvelgė, kad M. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, čia įgijo naują darbinę specialybę, palaiko glaudžius ryšius su savo sutuoktine, yra skatintas net 9 kartus, padengė visus civilinius ieškinius, turi realių ketinimų įsidarbinti ir ilgalaikių planų savo ateičiai, jo padarytas nusikaltimas nėra smurtinis ir nesukėlė jokių sunkių ar neatitaisomų pasekmių, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tokiu būdu, yra visos aplinkybės, neabejotinai liudijančios, kad jis yra pakankamai nubaustas ir stojo į pasitaisymo kelią. Teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ar jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas, objektyviai ir visapusiškai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Pirmiausia pažymėtina, jog teismas, susipažinęs su nuteistojo M. M. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nors nuteistasis M. M. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Spręsdamas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos ir 2020 m. liepos 9 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-103 matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, kuri skirta stiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, 2020 m. birželio 30 d. baigė dalyvavimą individualioje programoje „Problemų identifikavimas, sprendimas ir nusikalstamumo rizikos analizė“, nuo 2020 m. liepos 2 d. dalyvauja individualiose psichologinėse konsultacijose, skirtose narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai, nuo 2020 m. liepos 2 d. išreiškė motyvaciją dalyvauti įstaigoje organizuojamuose AA užsiėmimuose, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio, gebėjimo priimti ir laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei įsitraukimo į resocializacijos procesą pokyčiai, turimų finansinių įsipareigojimų sprendimas, darbo vietos laisvėje patvirtinimas. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Nuteistasis M. M. Komisijai pristatomas 3 kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 73 taškai: iš jų statiniai veiksniai sudaro – 25, dinaminiai veiksniai – 48). Anksčiau yra teistas du kartus. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 16 m. amžiaus. Interviu metu savo nusikalstamą elgesį vertina dvejopai – pripažįsta, kad save realizavo netinkamoje kompanijoje, tačiau tuo pačiu pateikia argumentus dėl veikų, už kurias buvo nuteistas, paaiškinimus, kurie praplečia jo nusikaltimų motyvaciją. Būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Nuteistasis ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė naują nusikaltimą ir tokiu būdu pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nepadarė, nėra linkęs taisytis laisvėje. Reikšminga aplinkybė šiuo atveju laikytina tai, kad nuteistajam kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimu metu jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir padarė naują nusikalstamą veiką. Nurodytos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei neleidžia daryti išvados, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Remiantis 2020 m. liepos 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-103 nurodytais rezultatais matyti, kad nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo patirtis neturi tiesioginių sąsajų su jo nusikalstamo elgesio raiška, tačiau narkotinių medžiagų vartojimo atvejai laisvėje bei pataisos įstaigoje gali būti vertinami kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys bei tolesnį nuteistojo resocializacijos procesą apsunkinantys veiksniai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje atkreiptinas dėmesys, jog M. M. būdingas impulsyvumas, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra reikšmingi ir su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejami kriminogeniniai poreikiai. 2020 m. liepos 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-103 nurodyta, kad M. M. tam tikri nuostatų ypatumai gali būti siejami su jo įvykdytais nusikaltimais bei pakartotinio nusikalstamo elgesio raiška ateityje. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertinimo metu buvo pastebėta, kad nuteistajam būdingos tam tikros kriminalinę subkultūrą palaikančios nuostatos, kuriomis jis vadovaujasi ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet jas toleravo ir laisvėje. Nuostatos pasireiškia nuteistajam identifikuojant save tam tikroje neformalioje nuteistųjų kastoje, kurią palaikant tampa svarbūs tam tikri principai (pvz. neišduoti draugo, net jei jis veikia nusikalstamai). Apibendrinant galima teigti, kad šiuo metu nuteistojo emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekiant sėkmingos resocializacijos. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, jog Komisija nenurodė konkrečių aplinkybių, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals bei tai, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ar jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, pastebėtina, jog Komisijos nutarime vertinta ne tik nuteistojo praeitis (ankstesnis teistumas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis ir kt.), bet ir visuma kitų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių (galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos, elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kt.). Svarbu ir tai, kad būdamas pataisos įstaigoje, kur jo elgesys yra kontroliuojamas daug griežčiau nei lygtinio paleidimo atveju, M. M. nesugebėjo paklusti privalomiems bausmės atlikimo režimo reikalavimams, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka ir 2 kartus administracine tvarka, taigi šiuo atveju M. M. elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nepriekaištingu.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 59-126 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. M. atstovo advokato J. Jasaičio skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. atstovo advokato Juliaus Jasaičio skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-126.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas