Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

protokolą surašiusios institucijos - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovui – Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. Z. (I. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „B. R.“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z., būdamas UAB „B. R.“ (įmonės kodas 1101 82328), registruotos adresu S. S. g. 49-20, Vilniuje, direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido A. J., gim. 1980-12-05, ir G. J., gim. 1982-10-25, dirbti nesudarius rašytinių darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

2012-06-12, apie 11.50 val., Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus inspektoriams J.Valaskevičiui ir M.Išorui atlikus nelegalaus darbo prevencinį patikrinimą statomame name adresu Kalno g. (12 sklypas), Vilnius, nustatė du asmenis, kurie atlikinėjo pagalbinius ūkio darbus. A. J. ir G. J. nurodė, kad dirba UAB „B. R.“. Patikrinimo metu VSDFV teritorinis skyrius nebuvo informuotas apie darbuotojų darbo pradžią UAB „B. R.“. Šios bendrovės direktorius I. Z. neužtikrindamas, kad A. J. ir G. J. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį bei nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., tuo padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo I. Z. teismo posėdyje iš esmės savo kaltę pripažino bei parodė, kad A. J. ir G. J. atėjus pas jį prašytis darbo, jis nurodė jiems objektą, kuriame jie dirbs. 2012-06-08, t.y. penktadienį, jie parašė prašymus priimti juos į darbą, jis paėmė šiuos prašymus bei išvažiavo į kitą objektą. 2012-06-11, t.y. pirmadienį su šiais darbuotojais buvo pasirašytos darbo sutartys. Buhalterė jo vadovaujamoje įmonėje dirba tik vieną valandą per dieną. Jis pavėlavo buhalterei atiduoti A. J. ir G. J. prašymus dėl priėmimo į darbą ir darbo sutartis, todėl ji laiku nepranešė VSDFV apie šių asmenų įdarbinimą. Apie A. J. ir G. J. įdarbinimą VSDFV buvo pranešta 2012-06-12, 13.04 val., kai buhalterė atėjo į darbą. I. Z. nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų patikrinimo metu darbo sutartys su A. J. ir G. J. jau buvo pasirašytos. Pasirašant darbo sutartis jis neturėjo su savimi įmonės antspaudo, todėl antri darbo sutarčių egzemplioriai šiems darbuotojams buvo atiduoti vėliau. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nežino, kodėl A. J. ir G. J. patikrinimo dieną rašytuose pasiaiškinimuose nurodė, kad jie dirba be darbo sutarčių, nors darbo sutartys buvo pasirašytos 2012-06-11 objekte, Kalno g., Vilniuje, lauke ant darbininkų pietų staliuko, šalia stovėjusio automobilio.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Justas Valaskevičius teismo posėdyje nurodė, kad 2012-06-12, apie 11.50 val., jis kartu su inspektoriumi M.Išoru atliko nelegalaus darbo prevencinį patikrinimą statomame name adresu Kalno g. (12 sklypas), Vilniuje. Patikrinimo metu iš viso buvo nustatyti keturi dirbantys asmenys, iš kurių du asmenys – A. J. ir G. J. atlikinėjo pagalbinius mūro darbus nelegaliai, t.y. jie nebuvo įdarbinti ir apie jų įdarbinimą nebuvo nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Minėti darbuotojai nurodė, kad jie dirba UAB „B. R.“. A. J. paaiškino, kad šiame objekte pagalbiniu darbininku dirba vieną dieną, nuo 2012-06-11, o G. J. nurodė, kad dirba jau trečią dieną, dėl darbo tarėsi su vadovu Ivanu ir kad darbo sutartys su jais bus sudarytos vėliau. Valstybinės darbo inspekcijos atstovo manymu, I. Z. kaltė yra įrodyta surinkta bylos medžiaga, todėl prašo nuobaudą jam skirti teismo nuožiūra.

Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad 2012-06-08 jis atėjo pas administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį ir parašė pareiškimą dėl priėmimo į darbą. 2012-06-11 jam buvo pravestas darbo saugos instruktažas ir jis tą dieną pasirašė darbo sutartį. Darbo sutartį išsivežė direktorius ir vieną šios sutarties egzempliorių jam grąžino sekančią dieną. Jis nežino, kodėl vienas darbo sutarties egzempliorius jam buvo atiduotas ne sutarties pasirašymo, o sekančią dieną. Rašydamas paaiškinimą darbo inspekcijos pareigūnams jis susipainiojo, parašydamas, jog dirba bendrovėje jau trečią dieną. Prieš įsidarbinant UAB „B. R.“, jis padėjo dirbti savo broliui V. J., kuris taip pat dirba šioje bendrovėje. Be to, jis blogai supranta lietuviškai, todėl nelabai gerai suprato, ko iš jo nori darbo inspekcijos pareigūnai. Liudytojas pažymėjo, kad patikrinimo metu jis jau buvo pasirašęs darbo sutartį, bet nesuprasdamas ko iš jo nori darbo inspekcijos inspektoriai, pasiaiškinime parašė, kad darbo sutartis su juo nesudaryta. Darbo sutartį jis pasirašinėjo objekte ant automobilio variklio dangčio. A. J. darbo sutartį pasirašė ten pat.

Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad jis 2012-06-08 buvo atvykęs pas administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, parašė prašymą dėl priėmimo į darbą, o nuo 2012-06-11 pradėjo dirbti. 2012-06-11 atvykę į darbą su broliu, jie laukė direktoriaus. Atvažiavęs direktorius Ivanas pravedė jiems saugaus darbo instruktažą, po to jis pasirašė darbo sutartį ir nuėjo dirbti. Vieną darbo sutarties egzempliorių jam atidavė iš karto. Darbo inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą jau po jo įsidarbinimo. Rašydamas pasiaiškinimą darbo inspekcijos pareigūnams jis, nesuprasdamas ko iš jo norima, suklydo, parašydamas, jog darbo sutartis su juo bus sudaryta vėliau. Dabar jis sako tiesą. Darbo sutartį jis pasirašinėjo objekte, Kalno g., ant automobilio variklio dangčio. Šiame objekte yra staliukas, tačiau jis buvo nešvarus ir šlapias, ant jo sutarties nepasirašyti, o automobilio variklio dangtis buvo sausas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-06-12, apie 11.50 val., Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams J.Valaskevičiui ir M.Išorui atlikus nelegalaus darbo prevencinį patikrinimą statomame name adresu Kalno g. (12 sklypas), Vilniuje, buvo nustatyti du nelegaliai dirbę asmenys – A. J. ir G. J., todėl buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 3-5). Patikrinimo dieną, rašydami paaiškinimus darbo inspekcijos pareigūnams, A. J. nurodė, kad objekte jis pradėjo dirbti nuo 2012-06-11, darbo sutartis su juo bus sudaryta vėliau (b.l. 6), o G. J. nurodė, kad objekte jis dirba trečią dieną, darbo sutartis su juo dar nesudaryta (b.l. 7). VSDFV Vilniaus skyriaus pranešime teigiama, kad UAB „B. R.“ apie G. J. ir A. J. socialinio draudimo pradžią pateikė 2012-06-12, 13.04 val., nurodydami apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžios datą – 2012-06-11 (b.l. 11).

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo I. Z. savo paaiškinime, rašytame VDI, nurodė, kad darbo sutartys su A. J. ir G. J. buvo pasirašytos 2012-06-11 ir antras egzempliorius buvo paliktas darbininkams (b.l. 8). Darbo sutarčių su minėtais asmenimis sudarymo faktą 2012-06-11 dieną patvirtina administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pateikti ir byloje esantys darbo sutarčių kopijos (b.l. 12; 13), darbo sutarčių registravimo žurnalo nuorašas (b.l. 14) ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b.l. 15-17).

Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. J. ir G. J. pakeitė parodymus, nurodytus savo pirminiuose paaiškinimuose, ir patvirtino I. Z. nurodytą aplinkybę, jog darbo sutartys su jais buvo sudarytos 2012-06-11. Tačiau teismas tokius liudytojų parodymus vertina kritiškai, kadangi jie yra prieštaringi ir neatitinka I. Z. duotų parodymų.

Liudytojai A. J. ir G. J. nurodė, kad darbo sutartys su jais buvo pasirašytos 2012-06-11 objekte, esančiame Kalno g., Vilniuje, ant automobilio variklio dangčio. Kaip nurodė A. J., objekte esantis staliukas buvo nešvarus ir šlapias, todėl ant jo sutarties nepasirašysi. Tuo tarpu I. Z. teismo posėdyje nurodė, kad darbo sutartys su darbininkais buvo pasirašytos ant darbininkų pietų staliuko, šalia stovėjusio automobilio. Savo paaiškinime, rašytame VDI, I. Z. nurodė, kad pasirašytų darbo sutarčių antri egzemplioriai buvo palikti darbininkams (b.l. 8), o teismo posėdyje jis paaiškino, kad tą pačią dieną antri sutarčių egzemplioriai nebuvo palikti darbininkams, o atiduoti vėliau, kadangi jis neturėjo su savimi įmonės antspaudo. Liudytojas A. J. pažymėjo, kad pasirašius darbo sutartį, šios sutarties vienas egzempliorius jam buvo atiduotas iš karto. Liudytojas G. J. paaiškino, kad pasirašytą darbo sutartį išsivežė direktorius Ivanas, o sekančią dieną vieną sutarties egzempliorių grąžino jam. Iš šių liudytojo G. J. parodymų galima daryti išvadą, kad I. Z. pasirašytą vieną darbo sutarties egzempliorių jam atidavė sekančią dieną po įdarbinimo, t.y. 2012-06-12. Tačiau šią dieną atliekant nelegalaus darbo prevencinį patikrinimą jis, dėl neaiškių priežasčių, šios sutarties darbo inspekcijos pareigūnams neparodė, o savo paaiškinime nurodė, kad darbo sutartis su juo apskritai dar nėra sudaryta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas negali remtis liudytojų A. J. Ir G. J. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kadangi jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys jų pačių rašytiems patikrinimo dieną paaiškinimams ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens I. Z. parodymams. Šie liudytojai iki šiol dirba I. Z. vadovaujamoje įmonėje, yra jam pavaldūs, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

P. D. apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir patikslinimo taisykles, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-243, darbdavys, priėmęs asmenį į darbą, tą pačią dieną privalo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie priimtąjį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nelegalaus darbo prevencinis patikrinimas buvo atliktas 2012-06-12, apie 11.50 val. (b.l. 2; 3-5), apie G. J. ir A. J. socialinio draudimo pradžią buvo pranešta po atlikto patikrinimo, t.y. tik 2012-06-12, 13.04 val. (b.l. 11), nors I. Z. teigimu, G. J. ir A. J. jo vadovaujamoje įmonėje pradėjo dirbti 2012-06-11.

Šie įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad A. J. ir G. J. UAB „B. R.“ dirbo nelegaliai, nes direktorius I. Z., būdamas atsakingas už darbuotojų priėmimą į savo vadovaujamą įmonę, nustatyta tvarka nesudarė su jais darbo sutarčių ir nepranešė apie dirbančiuosius VSDFV teritoriniam skyriui. Tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimo sudėtį.

Skiriant pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes (ATPK 30 str.).

Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, į tai, kad I. Z. administracine tvarka anksčiau nebaustas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad įvykdytą pažeidimą pripažįsta, jį pašalino, pranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su nurodytais darbuotojais sudarymą, nelegalaus darbo santykiai klostėsi itin trumpą laiką, į teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, yra per griežta ir ją skiriant būtų pažeista teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. Z. taikytinas ATPK 30¹ straipsnis bei skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda, skiriant jam po 500 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso – 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 286-288 str., 292 str., 293 str. teismas

nutaria:

I. Z. (I. Z.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir, pritaikius ATPK 30¹ str., skirti 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso - 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Apie baudos sumokėjimą pranešti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui (Kauno g. 1A, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.