- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-144-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31220-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. K. priteistas 429,99 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 22 d., apie 13.20 val. prekybos ir laisvalaikio pramogų centre ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), statybinių prekių skyriuje („(duomenys neskelbtini)“) slapta pagrobė svetimą turtą – į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsidėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – dulkių siurblį robotą ,,Samsung (duomenys neskelbtini)“, 429,99 eurų vertės, ir jo nepateikęs apmokėjimui iš parduotuvės išvažiavo, tokiu būdu pagrobė UAB ,, (duomenys neskelbtini)” 429,99 eurų vertės svetimą turtą.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje konstatuota, kad M. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl jis pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką ir jam paskirta bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atliekant įrodymų tyrimą ištiriant vaizdo įrašus „2019-06-22 nuo atvykimo iki išvykimo“ ir „2019-06-22 prie kasos ir išvažiuoja“; prie bylos medžiagos prijungti kompaktinį diską su skaitmeninėmis nuotraukomis bei prie skundo pridedamas 29 nuotraukas.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas įrodymus vertino tendencingai, padarė įrodymais nepagrįstas išvadas. Nuteistasis pažymi, kad jo į bylą pateikti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro A. Č. 2019 m. birželio 7 d. nutarimas bei Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarimas akivaizdžiai parodo, kad praeityje jam buvo reiškiamos nepagrįstos pretenzijos, jis ne kartą buvo nepagrįstai kaltinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimu. Minėtais atvejais pareiškimai dėl turto pasisavinimo policijai buvo rašomi praėjus tam tikram laikui po jo apsilankymo minėtos bendrovės parduotuvėje, jo kaltė buvo grindžiama vaizdo įrašais, kurie tik patvirtindavo jo apsilankymą parduotuvėje, ir akivaizdžiai tendencingai jo atžvilgiu nusiteikusios R. Č. bei kitų darbuotojų parodymais. Paradoksalu, bet skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas šiuo atveju aptariamus duomenis, kuriais anksčiau buvo įvertintas pareikštų pretenzijų nepagrįstumas, pripažino apelianto kaltės įrodymais, tokiu būdu paneigdamas įsiteisėjusius procesinius sprendimus.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantas teigia, kad ginčo dėl to, kad jis 2019 m. birželio 22 d. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir į savo automobilį „VW Golf“ įsidėjo dulkių siurblį robotą, nėra. Tačiau vėliau jis apsigalvojo ir nutaręs jo nepirkti, išėmė iš automobilio bei paliko minimos parduotuvės salės darbuotojo darbo vietoje, dar neprivažiavęs kasos. Privažiavęs kasą jis parduotuvės darbuotojui sudarė visas sąlygas patikrinti jo automobilį. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, jo vairuotojas prie kasos privažiavo atidaryta bagažine, kurioje puikiai matyti sudėtos prekės. Po sustojimo prie kasos jis atidarė abejas galines automobilio duris ir kasininkas nuskanavo visas automobilyje buvusias prekes, už kurias vėliau jis susimokėjo. Kasininkas prekes skanavo tiek iš bagažinės, tiek per abejas automobilio duris. Jo automobilio vidų taip pat apžiūrėjo apsaugos darbuotojas. Tai, kad kasininkas nenuskanavo siurblio, galima paaiškinti tik tuo, kad šio daikto automobilyje nebuvo. Iš vaizdo įrašo „2019-06-22 nuo atvykimo iki išvykimo“ akivaizdžiai matyti, kaip 13 val. 17 min. 5 s. jis stabdė automobilį prie salės darbuotojo darbo vietos, sukdamas į dešinę link kasų, o vaizdo įraše „2019-06-22 prie kasos ir išvažiuoja“ nėra atvaizduotas tikslus laikas, kada jis privažiavo prie kasos.
3.3. Pasak apelianto, svarbu tai, kad į bylą nėra pateikta jokio vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuoti įvykiai jam privažiavus prie salės darbuotojo darbo vietos ir pasukus į dešinę link kasų. Nekelia abejonių, kad bendrovė tokį įrašą turi turėti, nes darbuotoja minėjo, kad jo buvimas parduotuvėje buvo užfiksuotas nepertraukiamai nuo atvykimo iki išvykimo. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas šio fakto kaip paneigiančio jo kaltę neįvertino, o priešingai, nurodė, kad automobilis prie kasos buvo apžiūrėtas tik vizualiai, jo vidus nebuvo tikrinamas. Be to, teismas nurodė, kad jam kelia abejonių nuteistojo paaiškinimai, jog jis norėjo pirkti siurblį už 500 Eur, bet supratęs, kad neturi pinigų, jį išėmė iš automobilio ir paliko kitoje salės vietoje, tai patvirtinančio vaizdo įrašo nėra. Taigi teismas, konstatavęs, kad į bylą pateiktas vaizdo įrašas nevisiškai atspindi tos dienos įvykius, detaliau šių aplinkybių nesiaiškino.
3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog siurblio roboto pakuotė yra pakankamai didelė, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti, ar tokią pakuotę apskritai galima paslėpti automobilyje, kad jos nesimatytų pro atidarytas duris ir bagažinės dangtį. Prie apeliacinio skundo pateikiamos fotonuotraukos atspindi pakuotės dydį bei vaizdą jai esant nuteistojo automobilyje bei kitoje transporto priemonėje. Tačiau šios aplinkybės apylinkės teismas nesiaiškino, dėl jos nepasisakė procesiniame sprendime, nuteistojo ir gynėjo argumentus ignoravo, o nuosprendį pagrindė prielaidomis. Pasak nuteistojo, šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad prekės, kurios aukštis 52 cm, plotis 48 cm ir storis 20 cm, gabenti jo automobilyje taip, kad jos nesimatytų net ir būnant greta automobilio, neįmanoma. Be to, apeliantas pažymi, kad 2019 m. birželio 22 d. jis parduotuvėje pirko santykinai nedaug prekių, taigi prielaida, kad nurodytų išmatavimų siurblio pakuotė galėjo būti paslėpta tarp kitų prekių yra akivaizdžiai nelogiška.
3.5. Skunde taip pat tvirtinama, kad pateiktos fotonuotraukos paneigia liudytojų R. Č. ir I. K. užuominas apie apelianto automobilyje po sėdynėmis įrengtą slėptuvę. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad jokių slėptuvių automobilyje nėra ir niekada nebuvo. Nuotraukose užfiksuota technologinė anga yra bet kuriame šios markės ir modelio automobilyje, o visų automobilių grindų reljefas yra analogiškas. Tai leidžia teigti, kad 2019 m. spalio 11 d. automobilio apžiūros protokole prie fotonuotraukos Nr. 12 pateikta pastaba apie „užvirintas angas“ yra neteisinga. Be to, nei viena iš minėtų liudytojų tiesiogiai 2019 m. birželio 22 d. įvykių nematė, jų liudijimas yra siejamas su jų subjektyviu į bylą pateiktos vaizdo medžiagos vertinimu. Atkreipiamas dėmesys ir į šių liudytojų išankstinį nusistatymą nuteistojo atžvilgiu.
3.6. Apelianto teigimu, priešingai nei traktavo pirmosios instancijos teismas, liudytojo J. R. parodymai iš esmės paneigia jam pareikštą kaltinimą. Vien tai, kad šis liudytojas 2019 m. birželio 22 d. nuteistajam privažiavus prie kasos nematė ir neapskaitė dulkių siurblio, vertinant kartu su kitomis skunde nurodomomis aplinkybėmis, leidžia teigti, kad šios prekės M. K. automobilyje nebuvo ir dėl to jis jos nepasisavino.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais bei M. K. priimti išteisinamąjį nuosprendį, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistojo M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodytumo. Nuteistasis teigia, kad jis kaltinime nurodyto dulkių siurblio-roboto nepavogė, o jį paliko prie salės darbuotojo darbo vietos supratęs, kad neturi pakankamai piniginių lėšų šiam daiktui įsigyti. Pagrindo sutikti su šiais nuteistojo skundo argumentais nėra.
8. Iš šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, be kita ko, PPC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. birželio 22 d. 12.14 val. M. K. jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į minėtos parduotuvės statybinių prekių skyrių („(duomenys neskelbtini)“), paliko automobilį skyriaus dalyje tarp įvažiavimo į jį bei įėjimo į parduotuvę, neužsukus į dešinę link kasų, ir nuėjo į prekybos centro salę, kur 12.56.50 val. priėjo prie parduotuvės prekių vežimėlio, įdėjo į jį anteną ir kaltinime nurodytą dulkių siurblį, kitas prekes bei 13.02.16 val. nusistūmė vežimėlį link statybinių prekių skyriaus. Vežimėlyje matyti dulkių siurblys-robotas, ko neneigė ir pats nuteistasis. 13.03.47 val. vežimėlis su prekėmis nuteistojo pristumiamas prie automobilio, 13.04.56 val. atidaromos vairuotojo pusės galinės durelės ir iš prekių vežimėlio dėžė su dulkių siurbliu įdedama į automobilio saloną, pro kairės pusės galines automobilio dureles, po ko į automobilį dėliojamos kitos prekės. Galiausiai M. K. į bagažinę įdėjo maišą su durpių substratu ir 13.17.02 val. jis nuvažiavo link kasos, prekių vežimėlį palikdamas tuščią.
9. Taigi neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis į transporto priemonę įsidėjo kaltinime nurodytą dulkių siurblį-robotą ir kurį laiką jį gabeno automobiliu važiuodamas link kasos. Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2019-06-22 įsideda siurblį 13.04.56 val. į automobilį“ matyti, kad M. K., vykdamas tiesiu keliu link kasos niekur nesustojo, o galiniai jo automobilio žibintai, rodantys automobilio stabdymą, užsidegė tik ties posūkiu į dešinę, kur yra salės darbuotojo darbo vieta. Vis tik tai, priešingai nei teigiama skunde, nepatvirtina aplinkybės, kad nuteistasis tokiu būdu siekė sustabdyti automobilį tam, kad išimtų dulkių siurblį-robotą iš automobilio. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad automobiliai aptariamoje vietoje pristabdomi, ši aplinkybė logiškai pagrindžiama ten esančiu stačiu posūkiu į dešinę. Pasak nuteistojo, jis aptariamą prekę paliko būtent užsukęs į dešinę, visiškai netoli kasos Nr. (duomenys neskelbtini), – vietoje, kuri byloje pateiktuose vaizdo įrašuose nepavaizduota. Vis tik, ši nuteistojo versija vertinama kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų, tuo pačiu ir kasos darbuotojas J. R., nepatvirtino matęs, kad visiškai netoliese kasos esančioje salės darbuotojo darbo vietoje būtų sustojęs automobilis ir jo vairuotojas būtų išėmęs kokias nors prekes bei ten palikęs. Kaip nurodoma ir nuteistojo skunde, dėžė su dulkių siurbliu-robotu yra pakankamai didelė, todėl aplinkybė, kad kasoje esantys darbuotojai būtų nepastebėję jos išėmimo fakto, mažai tikėtina. Juolab, kad kaip nurodė J. R., neperkamos prekės turėtų būti paliekamos kasoje.
10. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistojo nurodomoje vietoje – prie salės darbuotojo darbo vietos ar kur nors kitur prekybos centre būtų rastas dulkių siurblys-robotas, taigi nuteistojo skunde dėstoma gynybos versija objektyviai nepagrindžiama, nepaisant to, kad įvykiai, nuteistajam pasukus į dešinę ir važiuojant link kasos nėra užfiksuoti byloje pateiktuose vaizdo įrašuose. Nors vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas nuteistojo atvykimas prie kasos iki jo išvykimo, nėra nepertraukiamai nurodytas jo filmavimo laikas ir šią aplinkybę nuteistasis akcentuoja apeliaciniame skunde teigdamas, jog dėl šios priežasties nėra aišku, kiek laiko jis užtruko nuo pasukimo į dešinę iki atvažiavimo prie kasos (todėl jis turėjo galimybę supratęs, kad neturi piniginių lėšų daiktui už 429,99 Eur įsigyti, šį daiktą iš automobilio išimti), tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad vaizdo įrašo „2019-06-22 prie kasos ir išvažiuoja“ 5 min. 24 s. matyti, jog tuo metu fiksuojamas filmavimo laikas yra 13:22:35–41 val. Šis laikas nėra paneigiamas ir objektyviai atitinka aplinkybę, kad kasos kvite, išduotame atsiskaitant su M. K., nurodytas jo išdavimo laikas yra 13.23 val. Tokia išvada darytina, kadangi iš aptariamo vaizdo įrašo matyti, kad kvitą nuteistasis iš kasos paėmė 6.45 vaizdo įrašo minutę (praėjus kiek daugiau nei minutei nuo 5.24 vaizdo įrašo minutę fiksuoto laiko – 13:22:35–41 val.). Taigi, įvertinus tai, atėmus iš objektyviai vaizdo įraše užfiksuoto laiko – 13.22.35 val. tuo metu fiksuojamą vaizdo įrašo laiką – 5.24 val. matyti, kad prie kasos į eilę nuteistojo automobilis atvyko apie 13:17:11–17 val., nuo jo pasukimo į dešinę momento (13.17.05 val., su kuriuo sutinkama ir apeliaciniame skunde) praėjus apie 6–12 sekundžių. Tai, kad per tokį trumpą laiko tarpą nuteistasis, užsukęs į dešinę link kasos, būtų turėjęs objektyvią galimybę sustabdyti automobilį, iš jo išlipti, atidaryti galines automobilio dureles ar bagažinę, išimti iš automobilio salono dulkių siurblį-robotą, dureles uždaryti, nunešti minėtą daiktą padėti prie salės darbuotojo darbo vietos, po to grįžti į automobilį ir nuvykti likusį atstumą link kasos, neįtikima ir logiškai nepagrindžiama. Tuo tarpu iš aptariamo vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad sustojęs eilėje prie kasos nuteistasis iki jo prekių skanavimo nei priekinių, nei galinių automobilio durelių nebuvo atidaręs. Kaip minėta, dulkių siurblys-robotas, kuris akivaizdžiai priskiriamas kitam parduotuvės skyriui, parduotuvės teritorijoje nebuvo rastas, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti civilinio ieškovo darbuotojai.
11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad kasininkas ir apsaugos darbuotojas apžiūrėjo nuteistojo automobilį, tačiau dulkių siurblio nepastebėjo, kas patvirtina, kad šio daikto automobilyje ir nebuvo. Pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Apklausiama liudytoja I. K. patvirtino, kad M. K. buvo pastebėtas parduotuvėje ir kitą kartą po šio įvykio, tąkart jo automobilio salone buvo užfiksuota slėptuvė, kurioje buvo daiktai, nepateikti kasoje. Skunde nuteistasis akcentuoja būtent po automobilio galinėmis sėdynėmis esančią vietą, teigdamas, kad joje jokių ertmių, į kurias tilptų dėžė su dulkių siurbliu-robotu, nėra, tačiau iš liudytojos I. K. parodymų matyti, kad slėptuvė buvo rasta kitoje vietoje – tarp vairuotojo pusėje esančios galinės automobilio sėdynės ir bagažinės. Kaip liudytoja nurodė, toje vietoje buvo užfiksuotas tarpas, kuris uždengtas. Pasak liudytojos, dėžė su dulkių siurbliu šiame tarpe būtų tilpusi. Vaizdo įrašai, esantys byloje, patvirtina, kad būtent galinėje automobilio dalyje, atidarius kairės (vairuotojo) pusės dureles, M. K. į saloną įdėjo dulkių siurblį-robotą. Nors apeliantas teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad tai buvo kitas automobilis, nei fiksuotas 2019 m. liepos 1 d., tačiau minėta liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir nurodydama analogiškas aplinkybes, detalizavo, kad M. K. kaltinime nurodyto automobilio valstybiniai numeriai buvo įvesti į automobilių numerių nuskaitymo programą, kaip pažeidėjo automobilis, o 2019 m. liepos 1 d. jai dirbant, minėta programa parodė, kad M. K. vėl atvyko su automobiliu į statybinių prekių skyrių „(duomenys neskelbtini)“, kas paneigia minėtus nuteistojo argumentus. Juolab kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, M. K. buvo pripažintas padariusiu du administracinius nusižengimus nuosavybei artimu kaltinimui laiku, 2019 m. birželio 8 ir 10 d., naudodamasis ta pačia transporto priemone.
12. Tai, kad ir analizuojamo įvykio metu M. K. vairuotoje transporto priemonėje galėjo būti įrengta liudytojos I. K. nurodyta slėptuvė arba dulkių siurblys buvo paslėptas po kitais daiktais, objektyviai patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, nors nuteistasis įsigijo sąlyginai mažą daiktų kiekį, tačiau automobilio salone buvusių daiktų gabaritai buvo pakankamai dideli (pvz. maišas su durpių substratu). Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaizdas prie kasos, patvirtina, kad automobilio bagažinė buvo prikrauta įvairių daiktų. Joje buvę daiktai uždengti automobilio dangčiu (apdangalu), ant kurio uždėta M. K. įsigytos antenos pakuotė. Pirmosios instancijos teisme apklausti parduotuvės darbuotojai patvirtino, kad nei kasininkams, nei apsaugos darbuotojams nėra suteikta galimybė patiems atidaryti automobilį, jį detaliai apžiūrėti, vertinti jame esančius daiktus, kurių klientas nepateikia kaip įsigyjamų prekių. Ant atitvaro ties išvažiavimu nuo kasų esančioje lentelėje užfiksuotas įspėjimas, kad parduotuvės klientai kasininkui turi parodyti visas savo įsigyjamas prekes patys. Taigi nors nuteistasis, būdamas prie kasos, sudarė galimybes parduotuvės darbuotojams patikrinti jo automobilį, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, tačiau dėl aptariamų priežasčių akivaizdu, jog kaltinime nurodytas dulkių siurblys-robotas galėjo būti pastėptas tarp kitų daiktų ir dėl to likti parduotuvės darbuotojų nepastebėtas.
13. Priešingai nei tvirtinama skunde, išankstinis parduotuvės darbuotojų, byloje apklaustų kaip liudytojų, nusistatymas nuteistojo atžvilgiu neužfiksuotas. Priešingai nei tvirtinama skunde, vien tai, kad nuteistajam buvo pradėtos kitos administracinių nusižengimų ar baudžiamosios bylos dėl analogiškų priežasčių – svetimo turto vagystės iš civilinio ieškovo parduotuvės, kurios vėliau buvo nutrauktos (pvz. dėl netinkamos vaizdo įrašų kokybės nesant galimybės identifikuoti galimai pagrobtų prekių, asmens), niekaip nepatvirtina liudytojų priešiško nusiteikimo nuteistojo atžvilgiu būtent šioje baudžiamojoje byloje, juolab kad ginčo, jog būtent M. K. iš parduotuvės paėmė kaltinime nurodytą dulkių siurblį-robotą, kurį vėliau įsidėjo į savo automobilį, nėra. Priešingai, nuteistojo automobiliui privažiavus prie kasos, jo automobilis buvo patikrintas įprasta tvarka, jis nebuvo vertinamas kaip potencialus pažeidėjas, o įvykdyta nusikalstama veika užfiksuota tik parduotuvės darbuotojams nustačius prekių trūkumą, taigi vien tai, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė parodymus, kurie nenaudingi apeliantui, tačiau yra nuoseklūs bei tarpusavyje neprieštaraujantys, objektyviai atitinkantys ir vaizdo įrašuose matomas įvykio aplinkybes, niekaip nepatvirtina pastarųjų priešiško nusiteikimo bei siekio apkalbėti nuteistąjį. Aplinkybė, kad dalis kitų ikiteisminių tyrimų bei administracinių nusižengimų bylų nuteistajam buvo nutraukti, savaime nelemia tokio paties sprendimo nagrinėjamoje byloje, kadangi kiekvienu atveju inkriminuojamos veikos aplinkybės bei įrodymų pakankamumas asmens kaltei pagrįsti nustatinėjamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų įrodymų visumą.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai vadovavosi liudytojų R. Č., J. R. ir I. K. parodymais, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais vaizdo įrašais bei kitais rašytiniais įrodymais ir atmetė kaip nepagrįstus paties nuteistojo parodymus. Teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nevertindamas jų selektyviai, nei vienam iš jų nepagrįstai nesuteikdamas prioriteto prieš kitus, savo išvadas grindė išsamiai ir motyvuotai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kadangi skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio atmesti.