Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-1067-498/2015

NUTARTIS

2015 m. spalio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. atstovo advokato Ato Molio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas advokato Ato Molio prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 3 d., 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, V. G. vairavo transporto priemonę Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūno reikalavimu atsisakė pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismas 2015-08-26 nutarimu V. G. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskyrė administracinę nuobaudą - 723 Eur (septynių šimtų dvidešimt trijų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas spręsdamas klausimą dėl praleido termino skundui paduoti atnaujinimo neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią, svarbiomis praleidimo priežastimis sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti savo procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir, kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Advokatas skunde remiasi LR CPK 3 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodoma, kad jeigu procesinio dokumento padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai elgęsis proceso dalyvis neturėtu prarasti galimybės dalyvauti procese ir išsakyti savo poziciją. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Taip pat nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl termino atnaujinimo civilinėse bylose ir teigia, kad praktika civilinių bylų procese negali radikaliai skirtis nuo administracinio teisės pažeidimo bylų teismų praktikos dėl praleistų terminų atnaujinimo instituto ir jo taikymo.

Advokatas skunde rašo, kad V. G. yra dirbantis asmuo, skundo padavimo laikotarpyje buvo komandiruotas į užsienį ir tikrai neturi jokių ketinimų nesąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Advokatas Atas Molis mano, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurios sąlygojo dvi dienas, t.y. nežymiai trumpą laiko tarpą, per kurį apeliantas nepateikė teismui apeliacinio skundo ir įvykusi klaida, neturėtų užkirsti kelio apeliantui toliau ginti savo teises ir teisėtus interesus.

V. G. atstovo advokato Ato Molio atskirasis skundas netenkintinas.

Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ATPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutarimas priimtas 2015 m. rugpjūčio 26 d., taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2015 m. rugsėjo 15 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos prašymas - apeliacinis skundas Kauno apylinkės teisme gautas 2015 m. rugsėjo 17 d. (b.l. 22), t. y. praleidus įstatymo numatytą terminą.

Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas pirmosios instancijos teisme, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. dalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdyje ir išklausė procesinio sprendimo paskelbimą, kurio metu buvo informuotas apie nutarimo apskundimo tvarką ir terminus. Akivaizdu, kad apeliantas žinojo apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir jo apskundimo tvarką. Taigi minėtos aplinkybės paneigia skundo teiginį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo kokiu būdu gali ginti savo teises. Aplinkybės, kad V. G. nuo 2015-09-12 iki 2015-09-18 buvo darbdavio įsakymu buvo komandiruotas į užsienį nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių. Apylinkės teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad tokia aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama svarbia apeliacinio skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimi, tačiau, nagrinėjamu atveju, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar V. G. buvo atidus ir rūpestingas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti priimtą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į komandiruotę V. G. buvo komandiruotas tik nuo 2015 m. rugsėjo 12 d., tai yra likus trims dienoms iki termino apeliaciniam skundui pateikti pabaigos. Todėl iki išvykimo į komandiruotę jis turėjo pakankamai laiko kreiptis į teisininkus teisinės pagalbos, siekdamas apskųsti jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pagal teismų praktiką administracinės teisės pažeidimo bylose dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, įstatyme numatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. G. atstovas advokatas Atas Molis jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą, nenurodė. Tokių priežasčių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, apeliantas galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti apeliacijos teisę, pareiškėjas neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir V. G. atstovo advokato Ato Molio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.