Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Jūratei Arošienei,

S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Telšių r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. Ž. 2021 m. balandžio 25 d., apie 11.50 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, (nustatytas 0,71 prom. girtumas), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir dukros G. Ž. metu, tyčia rankos delnu suduodamas vieną smūgį G. Ž. į dešinį skruostą, tris smūgius kumščiu į pakaušio sritį bei du smūgius į sprando sritį, taip sukėlė savo šeimos nariui – dukrai G. Ž. fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, S. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad tą dieną atėjo jo dukra G., kuri pradėjo priekaištauti, kad jis geria, išvadino netinkamais žodžiais. Jis supyko, nes labai rūpinasi dukra, o ji taip negerai su juo elgiasi, todėl sudavė dukrai. Po įvykio rašė SMS žinutes, kuriose atsiprašė. Myli savo dukrą, ja rūpinasi, dėl jos stengiasi, dėl to, kad sudavė dukrai, nori susitaikyti su dukra, gyventi kartu. Sutinka atlyginti 500 Eur žalą, tačiau iš karto negali sumokėti visos sumos, nes šiuo metu yra bedarbis. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, nors šiuo atveju alkoholis įtakojo smurto panaudojimą. Būdamas blaivus būtų dukrą subaręs, bet nemušęs. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, nori, kad dukra gyventų su juo kartu.

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji G. Ž. nurodė, jog nuo 2019 m. liepos 3 d. gyveno pas savo tėvą S. Ž. Su tėvu bendrauja labai mažai. Nesutarimai su tėvu dažniausiai kildavo dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu. 2021 m. balandžio 24 d. vakare tėvas namuose gėrė alų ir pasiliko miegoti svetainėje. Dar vakare ir naktį jis barėsi su savo sugyventine ir trukdė jai miegoti. Kitą dieną ji priėjo prie tėvo, kuris gulėjo svetainėje ant lovos, ir pradėjo priekaištauti dėl girtuokliavimo. Sakė, kad dėl pastovaus jo girtuokliavimus ir naktinius barnius su sugyventine ji negali naktimis išsimiegoti, kad tokiu elgesiu jai trukdo mokytis. Konflikto metu tėvas ją visaip išvadino, tada ji nesusivaldė ir tėvą išvadino „pyderu”. Tėvas užpyko, atsistojo ir jai delnu sudavė vieną kartą per dešinįjį skruostą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji labai išsigando jo smurtinio elgesio ir metė į tėvą rankoje laikytą televizoriaus distancinio valdymo pultelį. Tėvas užpyko, pradėjo šaukti, kad ji nieko neuždirba ir neturi teisės mėtyti daiktus. Išsigandusi traukėsi nuo jo, o tėvas, priėjęs jai iš nugaros, kumščiu sudavė dar mažiausiai penkis smūgius – tris į galvą, pakaušio sritį, ir du į sprandą. Smūgiai buvo stiprūs ir sukėlė jai fizinį skausmą. Po to ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Iki policijos atvykimo jautė skausmą tose vietose, kur smūgius jai sudavė tėvas. Jautė deginantį skausmą. Būdamas policijoje, pareigūnams leidus, tėvas jai SMS žinute atsiuntė atsiprašymą (1 t., b. l. 34-37).

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto, įvykusio tarp S. Ž. ir G. Ž. ji nematė. Santykiai su G. yra geri, ji moko mergaitę tvarkytis, padėti namuose, kas galbūt jai nelabai patinka. Apie konfliktą sužinojo iš sugyventinio, kuris, jai būnant parduotuvėje, paskambino ir pranešė, kad atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė G., nes jie sukonfliktavo, dukra jį pavadino „pyderu“. Sugyventinis alkoholį vartoja, tačiau nėra priklausomas, dukra tiek jis, tiek ji rūpinasi atsakingai (1 t., b. l. 62-64).

Tarnybiniame pranešime Dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2021 m. balandžio 25 d.,11.51 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus tėtis trenkė pranešėjai G. Ž. vieną kartą delnu į dešinį skruostą ir taip sukėlė fizinį skausmą, toliau tęsiantis konfliktui dar 2-3 kartus trenkė nukentėjusiajai į nugarą ir taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 8-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų objektų, grumtynių pėdsakų, kraujo dėmių nepastebėta (1 t., b. l. 11-18).

Alkotesterio „Drager“ pagalba 2021 m. balandžio 25 d., 12.11 val. kaltinamajam S. Ž. nustatytas 0,71 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 98).

Nukentėjusioji G. Ž., atstovaujama įstatyminės atstovės E. K., pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 49-51).

Teismo posėdžio metu gautas S. Ž. ir G. Ž. susitarimas, dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji G. Ž. susitaikė su kaltinamuoju S. Ž. ir susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji atleido savo tėvui ir prašo nutraukti bylą pagal BK 38 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 15).

III. Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo, ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, taip pat turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kai jis nurodė, kad supyko ant dukters ir už jos netinkamą elgesį sudavė smūgius. Taip pat nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teismui nekelia abejonių ir leidžia daryti išvadą, kad jos atžvilgiu tėvas, t. y. kaltinamasis naudojo fizinį smurtą. Teismo vertinimu, neblaivaus kaltinamojo suduoti smūgiai į veidą, pakaušį ir sprandą nepilnametei nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, nes smūgių seka įtakojo skausmo pojūtį, todėl veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IV. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie susitaikė ir pateikė teismui taikos sutartį, kurioje nurodė, kad jie susitaikė, nukentėjusioji kaltinamajam ji atleido, abu susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, daugiau jokių pretenzijų nukentėjusioji neturi, abu prašė bylą nutraukti.

Prokurorė neprieštaravo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla nutraukta.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusioji atleido kaltinamajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

Spręsdamas ar yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį S. Ž., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nors nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametę dukrą, tačiau ji nesukėlė žymesnių pasekmių, truko trumpą laiką, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė ir įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą; kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesioginė tyčia; motyvus ir tikslus – neadekvatus ir netinkamas požiūris į konfliktų sprendimą, tai darant naudojant fizinį smurtą; kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir į netinkamą nukentėjusiosios elgesį, kai ji, būdama nepilnametė, išlaikoma tėvo, netinkamomis priemonėmis pati išprovokavo tokį kaltinamojo elgesį. Susidariusią situaciją nukentėjusioji galėjo spręsti kitu būdu, pvz. pasikreipdama į pedagogus, mokyklos psichologą ar Vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie būtų padėję spręsti susidariusią šeimoje situaciją. Neblaivaus tėvo pavadinimas įžeidžiančiu žodžiu, televizoriaus distancinio valdymo pultelio į jį metimas negali būti laikomas tinkamu ir pateisinamu nukentėjusiosios elgesiu.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamasis neteistas, suprato nusikalstamos veikos neigiamus padarinius, teismo įsitikinimu, padarė išvadas, atsiprašė nukentėjusiosios ir pastaroji atsiprašymą priėmė, susitarė dėl žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis S. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo patvirtintinas.

V. Kiti klausimai

2021 m. balandžio 25 d., 12.15 val. kaltinamasis S. Ž. buvo laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 121), paleistas į laisvę 2021 m. balandžio 26 d., 11.42 val. Laikiname sulaikyme išbuvo 1 parą.

2021 m. balandžio 26 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 124-126).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. Ž. paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Patvirtinti nukentėjusiosios G. Ž. ir kaltinamojo S. Ž. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

kaltinamasis S. Ž. sutinka sumokėti nukentėjusiajai G. Ž. iki 2021 m. spalio 13 d. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, mokėdamas šia tvarka:

1) iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų);

2) iki 2021 m. rugsėjo 13 d. – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų);

3) iki 2021 m. spalio 13 d. – 200 Eur (du šimtus eurų).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. Ž. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.