Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. J.. Paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jie N. J. palaidojo, prižiūri kapą, tvarko ir valdo jos paliktą turtą. N. J. neturėjo vaikų, jos vyras B. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Po N. J. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jie tarpusavyje susitarė, kad V. D. turės raktus nuo buto, abu mokės reikalingus mokesčius. Šiai dienai jokių įsiskolinimų už butą nėra, visi reikalingi mokesčiui mokami laiku. Jie yra priėmę N. J. palikimą faktiškai po jos mirties pradėdami valdyti ir tvarkyti jos paliktą turtą.

Suinteresuotam asmeniui V. M. buvo išsiųsti pareiškėjų procesiniai dokumentai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų A. B. ir V. D. pusseserė yra N. J., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad po N. J. mirties liko jos palikimas: butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažyma patvirtina, kad N. J. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma ir prie jo pateikti įrodymai patvirtina, kad po N. J. mirties likusį butą pareiškėjai prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Be to, pareiškėjai padengė N. J. šarvojimo-laidojimo išlaidas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado mirus N. J. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjos N. J. turto paveldėjimo nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų N. J. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai A. B. ir V. D. po savo pusseserės N. J. mirties priėmė jos palikimą - asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudojasi ir prižiūri, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti. Nenustatyta, kad šiems jų veiksmams kas nors prieštarautų, suinteresuoti asmenys teismui prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. B. ir V. D. priėmė savo pusseserės palikimą pradėdami faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kiekvienam iš pareiškėjų sudaro po 4,32 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš pareiškėjų nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo pusseserės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą iš karto po jos mirties pradėdami faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.