Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. (toliau ir ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovei D. J. (toliau ir atsakovė), kuriuo prašo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 1/131 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3/205 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės ir ieškovo A. V. bendrąja nuosavybe ir padalinti tokiu būdu – atsakovei palikti asmeninės nuosavybės teise turtą, o ieškovui priteisti iš atsakovės 82 905,19 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančią ½ dalį turto; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Mokka“, v. n. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo ir atsakovės bendra daline nuosavybe ir padalinti tokiu būdu: atsakovei priteisti minėtą automobilį, o ieškovui priteisti iš atsakovės 5 000,00 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančią ½ dalį minėto automobilio.

2. Teismas, susipažinęs su ieškovo ieškiniu, 2024 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 – 3 punktų, 2 dalies reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui, nes nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. nenurodytos faktinės aplinkybės, nenurodyti ir nepridėti prie ieškinio įrodymai, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai. taip pat sumokėti trūkstamą 16,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei 54,00 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis. Nutartimi ieškovui išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

3. Per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki ieškinio priėmimo ieškovas 2024 m. kovo 28 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Kartu pareiškė prašymą grąžinti 1 528,00 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkino ieškovo A. V. pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. J. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atmetė ieškovo A. V. prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 1 528,00 Eur žyminis mokestis pagal 2024 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 66 įskaitytas civilinėje byloje Nr. e2-1725-565/2024, todėl žyminis mokestis civilinėje byloje Nr. e2-8307-608/2024 nėra sumokėtas. Teismas priėjo išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą grąžinti už ieškinį sumokėtą 1 528,00 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas A. V. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8307-608/2024 dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Apelianto vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nėra sumokėjęs už ieškinį žyminio mokesčio. Pažymi, kad teismas, spręsdamas to paties ieškinio priėmimo ir atsiėmimo klausimą, nustatė skirtingas, viena kitai prieštaraujančias aplinkybes. Skundą grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

7.1. Naudodamasis elektroninių ryšių priemonėmis 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovei D. J. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo. Už šį ieškinį sumokėjo 1 528,00 Eur žyminį mokestį.

7.2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1725-565/2024 atsisakė ieškinį priimti, kadangi neteismingas Vilniaus miesto apygardos teismui ir išaiškino apeliantui teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kadangi minėtoje nutartyje nebuvo išspręstas žyminio mokesčio įskaitymo ar jo grąžinimo klausimas, apeliantas manė, kad sumokėtas žyminis mokestis gali būti panaudotas realizuojant jo teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su tuo pačiu ieškiniu, panaudojant tą patį jau sumokėtą žyminį mokestį.

7.3. Vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo nutartimi, apeliantas 2024 m. kovo 8 d. ieškinį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Spęsdamas ieškinio priėmimo klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje Nr. e2-8307-608/2024 nustatė dešimt dienų ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir pateikti jį patvirtinančius įrodymus, taip pat sumokėti trūkstamą 16 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei 54 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi teismas nenurodė daugiau trūkumų, apeliantas neturėjo pagrindo abejoti, kad jo sumokėto 1 528,00 Eur žyminio mokesčio nebus galima įskaityti nutartimi civilinėje Nr. e2-8307-608/2024.

7.4. Apeliantas nurodo, kad 2024 m. kovo 28 d. pateikė teismo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje Nr. e2-8307-608/2024 ir tuo pačiu prašė grąžinti jam sumokėtą 1 528,00 Eur žyminį mokestį. Tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė žyminį mokestį grąžinti, pripažinęs, kad 1 528,00 Eur žyminis mokestis pagal 2024 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 66 įskaitytas civilinėje byloje Nr. e2-1725-565/2024, todėl žyminis mokestis civilinėje byloje Nr. e2-8307-608/2024 nėra sumokėtas.

8. Apeliantas teigia, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo bei atsiėmimo klausimą ir pasisakydamas dėl žyminio mokesčio klausimu, nustatė viena kitai prieštaraujančias aplinkybes. Anot apelianto, šiuos prieštaravimus pašalinti turėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, tačiau tai nebuvo padaryta ir tokiu būdu jam užkirstas kelias teikti naują ieškinį, nes jis neturi galimybės iš naujo jį sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta grąžinti žyminį mokestį, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo.

12. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nėra sumokėjęs už ieškinį žyminio mokesčio. Pažymi, kad teismas, spręsdamas to paties ieškinio priėmimo ir atsiėmimo klausimą, nustatė skirtingas, viena kitai prieštaraujančias aplinkybes. Apelianto vertinimu, pats teismas ir turėjo šiuos prieštaravimus panaikinti, tačiau to nepadarė.

13. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas 2024 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 66 sumokėjo 1 528,00 Eur žyminio mokesčio ir pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovei D. J. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo. Minėto ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. Nr. e2-1725-565/2024. Teismas nustatė, kad ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui ir atsisakė jį priimti, išaiškindamas apeliantui teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, minėtas teismas per apsirikimą įskaitė apelianto sumokėtą 1 528,00 Eur žyminį mokestį ir įskaitymo žymos nepanaikino.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad žyminio mokesčio įskaitymas kitoje civilinėje byloje yra pagrindas nustatyti ieškinio trūkumus, t. y. terminą sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį. Tačiau nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8307-608/2024 nustatė dešimt dienų ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir pateikti jį patvirtinančius įrodymus, taip pat sumokėti trūkstamą 16 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei 54 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi vertino, kad 1 528,00 Eur žyminis mokestis yra sumokėtas, kadangi prie ieškinio priedų, tikėtina, matė pridėtą mokėjimo pavedimo kopiją. Teismas žyminio mokesčio įskaitymo civilinėje byloje Nr. e2-1725-565/2024 faktą pastebėjo tik spręsdamas jo grąžinimo apeliantui klausimą ir tuo pagrindu atsisakė jį grąžinti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, vadovavosi teisiniu reglamentavimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatęs, jog minėtas žyminis mokestis įskaitytas kitoje byloje, kuri nebuvo nagrinėta iš esmės, o ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir atsisakęs jį grąžinti, pasielgė labai formaliai. Teismas nesiėmė priemonių teismų sistemoje techninei klaidai ištaisyti, nors galėjo ir turėjo tą padaryti.

Dėl procesinės baigties

16. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantui grąžintinas 1 528,00 Eur žyminis mokestis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apelianto A. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas grąžinti žyminį mokestį, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 1 528,00 Eur žyminį mokestį pagal 2024 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 66.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.