- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- eI2-5246-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03309-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB "Stambus projektas"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (58.4.7.26)VIZ58-1020 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba dėl nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Uzbekistano Respublikos piliečiui A. K.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir (ar) Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos D išdavimo; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Ambasadą, prašydamas išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjas kviečiamas atvykti į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“.
Teigia, jog Ambasada Sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 15 punktais. Pareiškėjo vertinimu, Ambasados Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neproporcingas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant teisinį reguliavimą, sukėlė neproporcingas pasekmes, ne tik pareiškėjui, bet ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl turi būti panaikintas įpareigojant atsakovą iš naujo išspręsti klausimą dėl vizos išdavimo.
Paaiškina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri tarpininkavo dėl nacionalinės vizos išdavimo, yra nuo 2017 m. Lietuvoje veikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla – įvairių profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų paieška užsienyje ir įdarbinimo Lietuvoje organizavimas, siekiant vykdyti rangos sutartis. Bendrovėje įvairiais laikotarpiais dirba / dirbo nuo keliasdešimties iki daugiau nei dviejų šimtų darbuotojų, iš kurių užsieniečiai sudaro žymią dalį visų darbuotojų (Baltarusijos Respublikos, Azerbaidžano Respublikos, Ukrainos, Uzbekistano ir kitų valstybių piliečių). Užsieniečių įdarbinimas yra svarbi ir būtina UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęstinumo sąlyga.
Pareiškėjas pažymi, kad vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas Sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui, yra tas, kad vizos išdavimui tarpininkavęs trečiasis suinteresuotas asmuo esą nesilaikė Įstatyme nustatytų įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, per pastaruosius vienerius metus.
Pareiškėjas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 21 straipsnio 7 dalimi, teigia, kad sprendžiant vizos (ne) išdavimo klausimą, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su prašymą pateikusio asmens individualia situacija, pateiktais duomenimis, o ne formaliais reikalavimais, keliamais tarpininkaujančiam juridiniam asmeniui. Atkreipia dėmesį, kad Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nėra numatytas atsisakymo išduoti vizą pagrindas, kuris yra nurodytas ginčijamame sprendime.
Nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, jog valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 1 dalyje ar 35 straipsnio 6 dalyje išvardintų pagrindų. Atsižvelgiant į tai teigia, kad Vizų kodekso 32 straipsnyje nėra įtvirtinto tokio pagrindo, koks yra numatytas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte, tai reiškia, kad šis pagrindas nacionalinėms institucijoms nelaikytinas imperatyviu atsisakyti išduoti vizą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad kitos ambasados (pvz., Ukrainos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Rusijos Federacijos) neatsisako išduoti nacionalinių vizų užsieniečiams tais atvejais, kai tarpininkauja suinteresuotas asmuo, vien tik Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu. Teigia, jog ši aplinkybė rodo, kad ambasados neturi nuoseklios ir vieningos praktikos, todėl kiekvienu atveju turi vertinti aplinkybių visumą, o ne vadovautis formaliu kriterijumi. Taip pat nurodo, kad minėtu laikotarpiu priimti trys teigiami sprendimai Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, t. y. Migracijos departamentas, pats skyręs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O. baudą, įvertino tai kaip mažareikšmį pažeidimą ir netaikė jokių apribojimų išduodamas leidimus laikinai gyventi.
Pareiškėjo įsitikinimu, Ambasada, spręsdama klausimą dėl vizos (ne)išdavimo pareiškėjui, turėjo diskreciją pasirinkti, ar šioje konkrečioje situacijoje taikytinas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas pagrindas.
Nurodo, kad Sprendime šis atsisakymo pagrindas nėra detalizuotas, mano, kad jis yra siejamas su 2021 m. birželio 2 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 542 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis. Paaiškina, jog šis pažeidimas I. O. inkriminuotas dėl to, kad ji per itin trumpą 7 dienų laikotarpį Migracijos departamentui nepranešė apie pasikeitusius užsieniečių duomenis (neatvykimą į Lietuvos Respubliką). Teigia, kad vykdydama administracinį nurodymą, I. O. asmeniškai (iš savo asmeninės banko sąskaitos) baudą sumokėjo 2021 m. birželio 3 d., po to, kai Migracijos departamento pareigūnas ją patikino, kad toks išankstinis baudos sumokėjimas, neginčijant nustatyto pažeidimo, jokių papildomų teisinių pasekmių nesukels.
Pažymi tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė pavėlavo pateikti informaciją, nes tuo laikotarpiu dėl paskelbto karantino vyko nuotolinis darbas, ji turėjo laikinąjį nedarbingumą, dėl ko objektyviai negalėjo atlikti jai priskirtų funkcijų. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo veiklą vykdo ilgiau nei ketverius metus, tačiau per šį laikotarpį tai pirmas kartas, kai I. O. neatlieka savo pareigų. Tai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nė karto nebuvo bausta patvirtina, kad I. O. padarytas formalus, nesukėlęs jokių reikšmingų pasekmių pažeidimas negali būti pagrindas taikyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sankcijas, kurios susijusios su grubiais migracijos procedūrų pažeidimais.
Nurodo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įvardintas pagrindas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju minėtas atsisakymo pagrindas negalėjo būti taikomas, nes: 1) už netinkamą pranešimą apie neatvykusius užsieniečius, dėl kurių tarpininkavo trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo nubaustas ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo – I. O., kai tuo tarpu dėl pareiškėjo vizos gavimo tarpininkavo juridinis asmuo, kuris nagrinėjamu atveju negali būti tapatinamas su fiziniu asmeniu išplečiant Įstatymo nuostatos aiškinimą ir taikymą; 2) I. O. buvo nubausta ne už įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, nesilaikymą, o už formalų pažeidimą, susijusį su atitinkamos informacijos nepateikimu Migracijos departamentui, kuris nesukėlė jokių reikšmingų pasekmių pačiam migracijos procesui. Be to, minėtas administracinis nusižengimas pagal objektą ir saugomą vertybę yra priskirtas nusižengimų valdymo tvarkai kategorijai (ANK XXV skyrius).
Teigia, kad Ambasada, atsisakydama išduoti pareiškėjui vizą, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas nuostatas, todėl neproporcingai nubaudė ne tik pareiškėją, bet ir trečiąjį suinteresuotą asmenį. Užsieniečių įdarbinimas yra svarbi ir būtina UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęstinumo sąlyga. Negalėdama įdarbinti užsieniečių, ji negalės susirasti Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų, negalės tęsti vykdomos statybinės veiklos ir prisidėti prie bendrojo nacionalinio produkto kūrimo Lietuvoje.
Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), analizuodamas proporcingumo turinį pabrėžia, kad šis principas plačiąja prasme skirtas įvertinti santykį tarp privataus asmens teisės ir bendro visuomeninio intereso. Nekvestionuoja, jog tinkamas migracijos taisyklių taikymas ir laikymasis yra teisėtas valstybės įgyvendinamos politikos tikslas, todėl siekis užkirsti kelią migracijos taisyklių pažeidimams laikytinas viešuoju interesu. Teigia, kad greta šio viešojo intereso būtina įvertinti ir tai, kad Ambasados Sprendimu taikytas draudimas išduoti vizą ir įdarbinti užsienietį, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų darbuotojų sąrašą Lietuvoje, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reiškia ekonominės veiklos sutrikdymą ar net sustabdymą, neišvengiamai lemiantį ir finansinius praradimus. Nurodo, kad esant realiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ekonominės veiklos sutrikimo rizikai, viešojo intereso apsauga, apimanti poreikį apsaugoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, yra kriterijus, į kurį, svarstant klausimą dėl Sprendimu pritaikyto draudimo tikslingumo, adekvatumo ir proporcingumo, taip pat turėtų būti atsižvelgta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, vien tik formalūs valstybės institucijų informavimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos tiesiogiai nubaustas ne trečiasis suinteresuotas asmuo ir kurie realiai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, negali pateisinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos apribojimo, neišvengiamai lemsiančio veiklos sutrikdymą ar net sustabdymą ir darbo vietų neišsaugojimą.
Pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Ambasadą, pateikė objektyvius, patvirtintus duomenis, kurie rodo, kad pareiškėjas kviečiamas atvykti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti plytų mūrininku, su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Analogiškus duomenis tarpininkaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia nuolat ir Ambasadoms nekyla abejonių dėl jų patikimumo ar autentiškumo, todėl visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių šį kartą Ambasada nurodė šiuos vizos neišdavimo pagrindus. Pareiškėjas mano, kad tinkamai, objektyviais dokumentais pagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, todėl mano, jog Sprendime nurodyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto pagrindai nurodyti nemotyvuotai ir formaliai.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 8 d. Ambasadoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nes buvo kviečiamas dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ plytų mūrininku, tačiau prašymas buvo atmestas remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2,3, 15 punktais.
Nurodo teisinį reglamentavimą, susijusį su užsieniečių atvykimu, išvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Išskiria Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas dviejų rūšių vizas (Šengeno vizą ir nacionalinę vizą) bei pateikia jų apibrėžimus, išvardija Įstatymo 19 straipsnyje nustatytus nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindus.
Teigia, jog darbdavys, vadovaujantis Įstatymo 21¹ straipsnio 1 punktu, turi pareigą ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, neatvykimą ar neįdarbinimą, nes priešingu atveju darbdaviui gali būti skirta bauda pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį.
Pažymi, kad konsului priimant Sprendimą, egzistavo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta sąlyga – juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kviečiantis pareiškėją atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, o šią sąlygą patvirtina 2021 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O., kaip darbdavei ar darbdavio įgaliotam asmeniui, bei baudos sumokėjimo faktas.
Remdamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nurodo, kad asmuo apie sprendimo dėl atsisakymo suteikti vizą priežastis yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus ir pagrįstas, jame nurodytas tiek jo priėmimo teisinis, tiek faktinis pagrindas.
Mano, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Ambasada turėjo atsižvelgti į pareiškėjo individualią situaciją, o ne formalius reikalavimus, keliamus tarpininkaujančiam juridiniam asmeniui, kad turėjo atsižvelgti į aplinkybes, jog I. O. administracinį nusižengimą padarė ne darbingumo laikotarpiu, kad buvo sudėtingas laikas dėl karantino, kad padarytas pažeidimas yra formalus, nesukėlęs reikšmingų pasekmių, kad sprendimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ realiai reiškia ir ateityje reikš ekonominės veiklos sutrikdymą ar net sustabdymą. Pažymi, kad Įstatymas nenumato pareigos konsului priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu papildomai vertinti aplinkybes dėl tarpininkaujančios įmonės ūkinės veiklos, finansinės būklės, taip pat padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Sprendimas priimamas nustačius faktą, jog fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo to, ar tokio juridinio asmens darbdavys, ar jo įgaliotas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė ir teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta tinkamai, nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš bylos rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Uzbekistano Respublikos pilietis A. K. 2021 m. rugpjūčio 5 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – Prašymas), kuriame nurodė, kad: jis yra Uzbekistano pilietis; dabartinė profesinė veikla – akmenskaldys; pagrindinis kelionės tikslas – darbas; pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; numatomo atvykimo į Lietuvą data - 2021 m. rugpjūčio 26 d.; numatomo išvykimo iš Lietuvos data - 2022 m. rugpjūčio 24 d.; kviečiantis asmuo– UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prie Prašymo, be kita ko, pridėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)” 2021 m. balandžio 20 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 21.04.20-4, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 1 d. priimamas dirbti plytų mūrininku, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą Nr. 20210728-084107.
Ambasados pareigūnas 2021 m. liepos 25 d. kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti informaciją: 1) kokia veikla užsiima kviečianti įmonė – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kiek darbuotojų (užsieniečių) joje dirba; 2) ar pareiškėją kviečianti įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikosi Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, ir, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.
Migracijos departamentas 2021 m. liepos 27 d. pateikė prašomą informaciją ir nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. O. 2021 m. birželio 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, paskirta bauda sumokėta 2021 m. birželio 3 d., taip pat, kad Juridinių asmenų registre registruoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslai ir rūšys: konsultacijos, statyba bei kita teisėta ūkinė-komercinė veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2019 m. ir 2020 m., o pateiktose ataskaitose už 2018 m. nurodoma veikla – statybos užbaigimas ir apdaila.
Pareiškėjas su Prašymu kaip darbo patirties pagal turimą plytų mūrininko kvalifikaciją įrodymą pateikė išrašą apie darbinę veiklą iš valstybinių institucijų svetainės https://my.mehnat.uz (Uzbekistano užimtumo ir darbo santykių ministerija) Šiame įraše nurodyta, kad pareiškėjas dirbo įmonėje XK „T. B. Invest“ nuo 2018 m. vasario 1 d. iki dabar krano mašinistu. Konsului patikrinus Uzbekistano valstybinio statistikos komiteto interneto svetainėje (stat.uz) duomenis apie šią įmonę, nustatyta, kad įmonės veikla - statybinės produkcijos iš betono gamyba, registruota – 1994 m. gruodžio 6 d; galimai pareiškėjo pateiktas išrašas yra suklastotas, nes jame nurodytas telefono Nr. +998712000000 priklauso kelionių agentūrai ALFA TOUR ir restoranui Marrakech; kitų dokumentų apie darbą ir darbo stažą nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas nepateikė.
Pareiškėjas su Prašymu kaip turimos plytų mūrininko kvalifikacijos įrodymą pateikė nevalstybinės mokymo įstaigos „Sanoat kasb servis“ 2021 m. kovo 22 d. išduotą pažymėjimą Nr. 3, tačiau patikrinus Uzbekistano valstybinio statistikos komiteto internetinėje svetainėje (stat.uz) duomenis apie šią įmonę, matyti, kad įmonės veikla - kitus nepriskirtos švietimo paslaugos, registruota 2015 m. spalio 7 d. Patikrinus licencijas turinčių teikti švietimo paslaugas įmonių sąrašą, nustatyta, kad ši įmonė neorganizuoja mūrininko kursų, todėl tikėtina, kad pateiktas dokumentas galimai suklastotas.
Ambasada 2021 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjui vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizų išdavimo tvarkos aprašas) nuostatos.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Kaip minėta, Ambasados pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą išduoti vizą, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, kreipėsi dėl konsultacijos į Migracijos departamentą, kuris pateikė Prašymo nagrinėjimui aktualią informaciją, susijusią su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovės I. O. patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji laiku neinformavo Migracijos departamento apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą.
Remiantis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 87 punkto nuostatomis, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (10 priedas). Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo.
Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertinęs pareiškėjo Prašyme nurodytus duomenis ir prie Prašymo pateiktus dokumentus, taip pat informaciją, gautą iš Migracijos departamento, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nacionalinės vizos išduoti negali, kadangi buvo nustatyta, kad tarpininkaujanti įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri kviečia užsienietį į Lietuvos Respubliką, nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.
Aplinkybę, jog UAB ,,Stambus planas“ nesilaikė minėtų Įstatyme nustatytų reikalavimų, patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. birželio 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 4500-ANR_P-75-2021, kuriame konstatuota, kad I. O., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, tarpininkavo išduodant Lietuvos Respublikos nacionalines vizas užsieniečiams, tačiau neinformavo Migracijos departamento apie nutrauktus darbo santykius su užsieniečiu ir neįdarbintus užsieniečius, turinčius Lietuvos Respublikos nacionalines vizas, tuo pažeisdama Įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurios įpareigoja darbdavį ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą. Pripažinta, kad neinformuodama Migracijos departamento apie pasikeitusius užsieniečių duomenis I. O. savo veiksmais (neveikimu) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje. Administraciniu nurodymu I. O. pasiūlyta iki 2021 m. birželio 17 d. sumokėti 70 Eur baudą, kurios ji neginčijo ir sumokėjo 2021 m. birželio 3 d.
Pažymėtina, jog I. O. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė, taigi atlikdama funkcijas, susijusias su Įstatyme numatytų reikalavimų laikymusi, veikė juridinio asmens vardu. Administracinė nuobauda jai buvo skirta ne kaip fiziniam asmeniui, o kaip juridinio asmens vardu įgaliotam veikti asmeniui už pareigų, kurias ji yra įgaliota atlikti, neatlikimą. Todėl nors pareiškėjas ir teigia, kad už netinkamą pranešimą apie neatvykusius užsieniečius, dėl kurių tarpininkavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo nubaustas ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo – I. O., kuris negali būti tapatinamas su juridiniu asmeniu, tarpininkavusiu dėl pareiškėjo vizos gavimo, tokie teiginiai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas nėra imperatyvus ir jo taikymas turi būti vertinamas kompleksiškai pažymėtina, kad Įstatymo 19 straipsnis nustato, konkrečius pagrindus, kuriais remiantis užsieniečiui nacionalinę vizą atsisakoma išduoti, o jau išduota nacionalinė viza gali būti panaikinama. Minėta teisės norma nenumato išimčių ir neįpareigoja įvertinti papildomas aplinkybes, todėl nėra pripažįstami pagrįstais ir skundo argumentai, jog Įstatymo 19 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nėra imperatyvūs.
Pareiškėjas skunde nurodė ir kitus argumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumas, priežastys, sukliudžiusios jai laiku pateikti informaciją Migracijos departamentui apie užsieniečius, neigiamų pasekmių nebuvimas, galimas bendrovės veiklos sutrikimas ir kt.), tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato pareigos konsului priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu papildomai vertinti aplinkybes dėl tarpininkaujančios įmonės ūkinės veiklos, finansinės būklės, taip pat padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, taip pat nurodo, jog kreipdamasis į Ambasadą, pateikė objektyvius, patvirtintus duomenis, kurie rodo, kad pareiškėjas kviečiamas atvykti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti plytų mūrininku, su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pareiškėjas, su Prašymu kaip darbo patirties pagal turimą plytų mūrininko kvalifikaciją įrodymą pateikė išrašą apie darbinę veiklą iš valstybinių institucijų svetainės https://my.mehnat.uz. Išraše nurodyta, kad pareiškėjas dirbo įmonėje XK „T. B. Invest“ nuo 2018 m. vasario 1 d. iki dabar krano mašinistu. Konsului patikrinus Uzbekistano valstybinio statistikos komiteto interneto svetainėje (stat.uz) duomenis apie įmonę, nustatyta, kad įmonės veikla - statybinės produkcijos iš betono gamyba, registruota – 1994 m. gruodžio 6 d; galimai pareiškėjo pateiktas išrašas yra suklastotas, nes jame nurodytas telefono Nr. +998712000000 priklauso kelionių agentūrai ALFA TOUR ir restoranui Marrakech; kitų dokumentų apie darbą ir darbo stažą nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas nepateikė. Taip pat pareiškėjas pateikė nevalstybinės mokymo įstaigos „Sanoat kasb servis“ 2021 m. kovo 22 d. išduotą pažymėjimą Nr. 3, tačiau patikrinus Uzbekistano valstybinio statistikos komiteto internetinėje svetainėje (stat.uz) duomenis apie šią įmonę, matyti, kad įmonės veikla - kitus nepriskirtos švietimo paslaugos, registruota 2015 m. spalio 7 d. Patikrinus licencijas turinčių teikti švietimo paslaugas įmonių sąrašą, nustatyta, kad ši įmonė neorganizuoja mūrininko kursų, todėl tikėtina, kad pateiktas dokumentas galimai suklastotas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog konsului nustačius, jog pareiškėjas galimai pateikė suklastotus dokumentus, pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo bei pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, todėl teismo vertinimu, Ambasada pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais.
LVAT praktikoje yra pažymėjęs, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas (LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014). Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis. Įvertinus ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūrą ir jo pagrindimą gero administravimo principo požiūriu, pripažintina, kad Ambasada įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei iš Migracijos departamento gautą informaciją ir, veikdama nešališkai bei objektyviai, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atmetus skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir (ar) Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos D išdavimo.
Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140¹ straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.