- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-03
- Bylos Nr.
- I2-2340-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00539-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolantos Malijauskienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-01-22 sprendimą Nr. (1.34MR)7R-344 (toliau – ir Sprendimas); 2) Įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu atsiradusios žalos atlyginimą; 3) atnaujinti terminą pateikti prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 67–70).
Paaiškina, kad Teisingumo ministerija formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą atlyginti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir neatsižvelgė į svarbias aplinkybes. 2009-08-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-532/2009 nuspręsta pareiškėjui atlyginti 15 000 Lt žalą. Kaltininkas savo noru žalos nesistengė atlyginti, iš viso pareiškėjui buvo atlyginta 776,29 Eur neturinė žala, ji gauta vykdant išieškojimą pagal 2009-09-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-177-532/2009, į antstolę pareiškėjas kreipėsi dar 2009-09-02. Minėta žalos suma buvo pervedama į pareiškėjo motinos banko sąskaitą, kadangi kreipimosi į antstolę metu pareiškėjas asmeninės sąskaitos neturėjo. Antstoliai neteikė informacijos, jog tolimesnis išieškojimas nėra ir negali būti vykdomas, manė, kad jei kreipėsi į antstolius, tai jie tinkamai įgyvendins teisę atlyginti patirtą žalą. Pareiškėjui 2020 m. vasarą, galimai dėl nusikaltimo metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, smarkiai pablogėjo sveikata, atlikta sudėtinga operacija, dėl operacijos pareiškėjas neteko dalies darbingumo, o tų pačių metų spalio mėn. dėl sveikatos būklės turėjo išeiti iš darbo ir todėl neteko pajamų.
Nurodytos priežastys paskatino pareiškėją kreiptis į antstolius dėl padarytos žalos tolimesnio išieškojimo galimybių, o sužinojus, kad skolos išieškojimas negalimas, tuoj pat kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Atsakovė nurodė, kad minėtos priežastys nėra svarbios, kadangi praėjo dešimties metų terminas. Iki 2021 m. rudens pareiškėjas buvo darbingas, gaudavo darbo užmokestį, todėl nesidomėjo asmens, kuris turi atlyginti žalą, finansine padėtimi. Pareiškėjas pasitikėjo antstolės veikla ir tikėjosi, jog žala bus atlyginta. Pablogėjus sveikatai ir netekus darbo iš antstolės pažymos pareiškėjui tapo aišku, kad žalos atlyginimas yra neįmanomas. Teisingumo ministerijos argumentas, jog sveikatos pablogėjimas ir netektas darbingumas nelaikomi svarbia priežastimi, nes tai nutiko per vėlai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. daugiau nei po dešimties metų, pareiškėjui nesuprantamas. Sveikatos sutrikimas pareiškėją privertė ieškoti visų galimų priemonių įgyvendinti teisę į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nurodytos sąlygos, kada teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlygintina. Įstatyme nėra aptarta, kokiu būdu nukentėjusiam asmeniui nustatyti, kad antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą ir kaip tai vertinti pareiškėjo atveju. Ši sąlyga Įstatyme laikoma viena iš trijų privalomų, kuomet yra pagrindas kreiptis dėl žalos kompensavimo. Paaiškina, jog antstolė daugiau nei penkerius metus neišieškojo jokios sumos ir per visą ta laiką neinformavo pareiškėjo, kad nėra objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą. Tuo tarpu pasibaigė Įstatyme nurodytas terminas pateikti prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Procedūros, susijusios su antstolių vykdomais veiksmais, yra brangios. Pareiškėjui neaišku, kokie veiksmai bus atliekami toliau, nors skolininkas neturi nei turto, nei pajamų. Tokiu atveju tik didėja vykdymo išlaidų suma, o skolos grąžinimas tampa neįmanomas.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 109–112).
Paaiškina, kad prašymas, kurio pateikimo terminą atnaujinti prašo pareiškėjas, pateiktas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2005-09-25. Įstatymu teisė nagrinėti prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą bei spręsti dėl juose pareikšto prašymo atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą suteikta Teisingumo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai, todėl pareiškėjo prašymas dalyje dėl praleisto termino atnaujinimo teisme nenagrinėtinas.
Antstolis nėra konstatavęs, kad išieškoti iš skolininko pareiškėjui priteistą žalą nėra objektyvių galimybių. Iš 2020-11-25 antstolio pažymos bei susirašinėjimo su antstoliu matyti, kad šiuo metu vykdomas išieškojimo procesas. Jokio antstolio patvirtinimo, kad išieškojimo procesas yra neperspektyvus ir nutrauktinas, nėra gauta. Pareiškėjas tik pats samprotauja, jog gavęs 2020-11-25 pažymą jis suprato, jog tolimesnis išieškojimas nėra tikslingas. Pareiškėjui kartu su prašymu nepateikus antstolio surašyto akto, kad žala neišieškota dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytos teisingumo ministro patvirtintos formos pažymos, kad žala, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad vykdymo procesas neperspektyvus bei kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Visos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas anksčiau negalėjo pateikti prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsirado praėjus daugiau kaip 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo (2009-08-27). Visos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido 10 metų terminą prašymo pateikimui, įvyko 2020 metais, tai yra jau praleidus terminą (2019-08-27) pateikti prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Todėl nesant vienos iš būtinųjų sąlygų smurtiniu nusikaltimu padarytai žalai kompensuoti, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo anksčiau kreiptis į antstolį ir į Teisingumo ministeriją, nepraleisdamas prašymo padavimo terminio. Paskutinė išieškota suma pareiškėjui buvo pervesta 2015-07-23. Taigi pareiškėjas dar 2015 turėjo susirūpinti dėl priteistinos žalos mokėjimo sustabdymo, tačiau to nepadarė.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos 2021-01-22 sprendimo Nr. (1.34MR)7R-344, kuriuo atsakovė atsisakė kompensuoti pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nagrinėjamoje byloje vertins ar Teisingumo ministerija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą dėl nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo.
Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-08-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-532/2009 nusprendė L. A. iš G. P. priteisti 15 000 Lt (b. l. 16–22).
Antstolė Svajonė Žukaitienė 2020-11-25 pateikė 2020-11-25 pažymą Nr. S-20-76-36790, kurioje nurodyta, jog 2011-09-15 pradėta vykdomoji byla Nr. 0076/11/02086 dėl 4 344,30 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. P., išieškotojo L. A. naudai pagal 2009-09-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-177-532/2009. Pažymoje nurodyta, jog šiuo metu vykdomas išieškojimo procesas. Vykdymo proceso metu buvo atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, skolininkas G. P. yra nedirbantis, nekilnojamojo turto savo vardu nėra įgijęs, registruotų transporto priemonių, ginklo neturi. Skolininko sąskaitos areštuotos, lėšų judėjimo nėra. Likusi išieškoti skolos suma yra 3 568,01 Eur (b. l. 28).
Pareiškėjas 2020-12-15 el. paštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 12–15, 116). Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 29).
Teisingumo ministerija ginčijamu 2021-01-22 sprendimu Nr. (1.34MR)7R-344 pareiškėjo prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą netenkino, motyvuodama, kad Įstatymo nustatytas 10 metų terminas pateikti prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą baigėsi 2019-08-27, o pareiškėjo prašymas Teisingumo ministerijai pateiktas 2020-12-16, t. y. praėjus 11 metų, 3 mėnesiams ir 19 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl praleisto termino atnaujinimo Teisingumo ministerija nelaikė svarbiomis, motyvuodama, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo pateikti prašymo per Įstatymo nustatytą terminą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2019-06-30).
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Šios institucijos turi teisę gauti iš teismo, teisėsaugos institucijų ar kitų asmenų sprendimams dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimti reikalingą informaciją. Taigi Įstatymu teisė nagrinėti prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą bei spręsti dėl juose pareikšto prašymo atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą suteikta Teisingumo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dalyje dėl praleisto termino pateikti prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą atnaujinimo teisme yra atmestinas, nes teisę spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo turi Teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; 4) atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala pagal Įstatymą yra kompensuojama, jeigu yra nustatomos visos Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Vienos sąlygos nebuvimas reiškia, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala negali būti kompensuojama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo argumentus tiek dėl termino praleidimo, tiek dėl neatlygintos žalos nustatymo. Nustatyta, jog Teisingumo ministerija Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl to, kad pareiškėjas praleido 10 metų terminą nesant svarbioms priežastims (nenustatyta Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga), o ne dėl neatlygintos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos sąlygos nebuvimo (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga, kuri išplėtota Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje). Taigi siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Byloje nėra ginčo, jog buvo praleistas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, tačiau pareiškėjas nesutinka, kad terminas buvo praleistas dėl priežasčių, kurios nelaikytinos svarbiomis.
Teismas nustatė, kad 2009-08-27 įsiteisėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-532/2009, kuriuo nuspręsta pareiškėjui iš G. P. priteisti 15 000 Lt. Pareiškėjas nurodė, jog pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-177-532/2009, 2009-09-02 jam buvo atlyginta 776,29 Eur neturtinė žala. Į antstolę pareiškėjas kreipėsi 2009-09-02, tuo metu asmeninės sąskaitos neturėjo ir nežinojo, kad tolimesnis išieškojimas nėra vykdomas. Pareiškėjas manė, kad antstolė jo teisę į patirtą žalą įgyvendins. 2020 m. vasarą dėl pablogėjusios sveikatos neteko darbingumo, teko išeiti iš darbo, finansiškai nukentėjo ir todėl, gavęs 2020-11-25 antstolės pažymą, 2020-12-15 el. paštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensacijos.
Konstatuotina, jog terminas pateikti prašymą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensacijos pasibaigė 2019-08-27, o skunde nurodomos aplinkybės dėl suprastėjusios sveikatos, prastos finansinės padėties, pareiškėjas nurodo, kad atsirado 2020 m. vasarą. Taigi pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl praleisto termino neegzistavo termino eigos metu, todėl tokios aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Be to, pareiškėjas visiškai nepagrindė kaip sveikatos sutrikimas, suprastėjusi finansinė padėtis jam kliudė prašymą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensacijos pateikti tinkamai ir nepažeidžiant 10 metų termino, kuris yra įtvirtintas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Todėl Teisingumo ministerija ginčijamu Sprendimu padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepagrindė objektyvių aplinkybių dėl 10 metų termino praleidimo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nenurodė kliūčių, sutrukdžiusių jam iki 2019-08-27 pateikti prašymą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas 2021-01-22 sprendimas Nr. (1.34MR)7R-344 yra priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuotas. Teisingumo ministerija objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, įvertino pareiškėjo prašyme dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensacijos nurodytas aplinkybes. Todėl naikinti ginčijamo sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimą, atitinkamai netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu atsiradusios žalos atlyginimą. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.