- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- N1-80-322/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34381-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. G. 2017 m. liepos 8 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamasis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą V. U., padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kairės akies vokuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis E. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) vyko žvejo šventė. Jis su draugais stovėjo prie tinklinio aikštelės kai prie jo priėjęs V. U. pasakė: „ einame pasikalbėti“ ir jiedu nuėjo į netoliese esantį miškelį. V. U. norėjo išsiaiškinti ar jis( E. G.) bendrauja su jo drauge D.. Miškelyje V. U. iš karto norėjo jį pastumti, tuomet jis sudavė V. U. vieną kartą į veidą ir tuo viskas pasibaigė, jis nuėjo į šventę, paskui jį iš miškelio parėjo ir V. U.. Vėliau, tą pačią dieną apie 23 val., tačiau kitoje vietoje, dėl V. U. merginos įvyko konfliktas tarp V. U. ir D. N., jiedu pradėjo stumdytis, subėgo daug žmonių, kurie juos ir išskyrė, tačiau nei jis nei D. N. tuomet V. U. jokių smūgių nesudavė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. G. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis V. U. parodė, kad 2017 m. liepos 8 d. apie 19 val. šventės metu jis priėjo prie E. G. ir pakvietė jį pasikalbėti į miškelį, jiems besikalbant kilo konfliktas ir E. G. trenkė vieną kartą jam į veidą. Po to kiekvienas grįžo pas savo draugus ir toliau leido laiką. Apie 23 val. prie kultūros namų jis sėdėjo su savo mergina D. L. ir draugais A. Š. ir E. Č. prie stalelio kai prie jų priėjo E. G. ir D. N. ir pradėjo „kabinėtis“, D. N. pastūmė D., tada jis( V. U.) pastūmė D. N., juos besistumdančius pradėjo skirti kiti žmonės ir kai išskyrė E. G. staiga trenkė jam į veidą. Tai buvo antras kartas tą dieną kai E. G. jam sudavė. Tuomet jis šventėje nebegalėjo būti, parėjo į namus ir iškvietė policiją, kadangi buvo sužalota akis, jis nukentėjo nuo E. G. veiksmų, kreipėsi į medikus, tačiau turtinė žala nepadaryta ir civilinio ieškinio nereiškia. E. G. jo neatsiprašė.
Dėl pirmo karto, kuomet E. G. jam sudavė į veidą miškelyje, jis niekam nepasakojo ir pareiškimo dėl to nerašė, norėjo „tiesiog taip viską praleisti“, tačiau pats E. G. teisme apie tai papasakojo.
Liudytojas A. Š. parodė, kad su draugais V. U., D. L. ir E. Č. buvo šventėje, kuri (duomenys neskelbtini). Vakare, tikslaus laiko neprisimena, jiems sėdint prie stalo, priėjo E. G., D. G. ir D. N., jie pradėjo kažką aiškintis dėl merginos su V. U., D. N. pastūmė D., tada V. U. bandė ją užstoti, pradėjo stumdytis su D. N. ir abu nugriuvo ant žemės. V. U. draugė D. L. bandė juos išskirti, grasino, kad iškvies policiją, tačiau vaikinai į tai nereagavo, ją vadino „negražiais žodžiais“ , o E. G., tuo momentu kai V. U. atsistojo po nugriuvimo, sudavė V. U. į veidą. Po šio įvykio jie šventėje nebebuvo, parėjo į V. U. namus, ten jis pamatė, kad V. U. yra sužeista akis, V. U. iškvietė policiją. Nuo to laiko kai vaikinai priėjo prie jų stalo ir prasidėjo konfliktas iki grįžimo į V. U. namus jis visą laiką buvo kartu su V. U., „pamuštą“ U. akį pamatė tik namuose.
Liudytojas E. Č. parodė, kad jam su V. U. ir A. Š. sėdint prie stalelio, priėjo keli vaikinai, tame tarpe ir E. G., tarp V. U. ir vieno iš atėjusių vaikinų įvyko žodinis konfliktas, jie paėjo toliau, todėl jis nematė, kas tarp jų vyko, tačiau kai konfliktas baigėsi, jis pamatė kraujosrūvą ant V. U. veido, tačiau kas jam sudavė nematė. Iki konflikto krausjosrūvos ant V. U. veido nebuvo.
Liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 8d., apie 23 val. ji su savo draugu V. U. buvo šventėje (duomenys neskelbtini). Jie sėdėjo ant suolelio, kai prie jų priėjo E. G., kuris kažką pasakė jos draugui V. U.. Jiems pasikalbėjus, E. G. nuėjo ir pasikvietė dar kelis draugus - D. N. ir D. G.. Kai D. N. prie jos( D. L.) prisilietė , V. U. pasakė jiems, kad jos neliestų. Tada D. N. susigrūmė su V. U., o atbėgęs E. G. ir trenkė V. U. į akį. Tada ji pasakė, kad iškvies policiją ir visi išsiskirstė( b.l.20-21).
Liudytojas D. G. parodė, kad jo brolis E. G. yra visiškai nekaltas, nes jis( D. G.) matė, kad brolis tik bandė išskirti besistumdančius V. U. ir D. N. ir daugiau nieko neįvyko, niekas niekam nesudavė.
Liudytojas D. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vykusios šventės metu jis su draugais ėjo į parduotuvę ir V. U. „pradėjo kabinėtis“, tada jis pastūmė V. U., šis „kibo atgal“, tačiau juos išskyrė E. G. ir tuo viskas baigėsi. Konfliktas įvyko dėl to, kad V. U. jam pradėjo priekaištauti dėl savo draugės D. L., siūlė muštis, tačiau V. U. buvo neblaivus ir niekas nenorėjo su juo „turėti problemų“, todėl niekas jo nemušė, tik pasistumdė ir išsiskirstė, niekas niekam nesudavė. Į šventę jis atvažiavo kartu su E. G. ir beveik visą laiką vaikščiojo kartu, kad E. G. kam nors būtų sudavęs nematė.
- ROIK informacija iš kurios matosi, kad 2017 m. liepos 8d., 23 val. 40 min. į bendrąjį pagalbos centrą telefonu paskambino V. U., kuris pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų, prieš pusę valandos jį primušė trise, trenkė į veidą, kraujuoja iš akies, reikalinga GMP( b.l.6);
-policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nuvykus pagal pranešimą rastas neblaivus( 1,30 promilių girtumas) pranešėjas V. U., kuris paaiškino, kad šventės metu prie jo priėjo trys jam pažįstami asmenys- E. G., D. G. ir D. N., tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu E. G. trenkė jam(V. U.) į kairę akį. Kartu su V. U. buvo A. Š. ir E. Č.. V. U. sumušusių asmenų surasti nepavyko.( b.l.22);
- 2017 m. liepos 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nukentėjusysis V. U., patikslindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vykusios šventės metu E. G. jam vieną kartą kumščiu sudavė į kairę akį bei parodė įvykio vietą, kuri užfiksuota fotolentelėje ( b.l. 8-13);
-2017 m. liepos 12 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ištyrus V. U. jam nustatyta kraujosrūva kairės akies vokuose padaryta buku kietu daiktu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kūne padarytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą; kūno sužalojimas nebūdingas griuviminei traumai ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui;
-liudytojų A. Š. ir E. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir fotolentelėmis, kur užfiksuota vieta, kurioje E. G. sudavė smūgį V. U. ( b.l.50-52 ir 67-69).
Veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
E. G. kaltu nepripažino, aiškino, kad 2017 m. liepos 8 d. nukentėjusiajam V. U. sudavė smūgį į veidą, tačiau ne toje vietoje ir ne tuo laiku, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis tvirtino, kad smūgį sudavė apie 19 val. jiems su V. U. esant dviese miškelyje, o ne taip kaip nurodyta kaltinamajame akte, kad „apie 23 val. prie pastato Nr.41“. Vienok, kaip matyti iš nukentėjusiojo V. U. parodymų, 2017 m. liepos 8 d. kaltinamasis E. G. jį sumušė du kartus: pirmą kartą sudavė smūgį į veidą miškelyje( apie 19 val.), tačiau dėl to nukentėjusysis pretenzijų neturi( E. G. ši veika nėra inkriminuota) ir antrą kartą smūgį sudavė apie 23 val. prie pastato Nr. 41, kuomet nukentėjusiajam buvo sužalota akis ir jis kreipėsi į policiją bei medikus. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kelis kartus bei teisme davė nuoseklius ir aiškius parodymus kaip apie 23 val. buvo sumuštas E. G. prie bendruomenės pastato. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai D. L., A. Š., E. Č. kurie nurodė, kad jiems drauge sėdint prie stalelio, apie 23 val. priėjo keli vaikinai, tame tarpe ir E. G., kilo žodinis konfliktas ir E. G. sudavė į veidą V. U., po ko pastarojo veide atsirado krausjosrūva, kurios anksčiau nebuvo.
Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, gatvėje, šventės metu, matant pašaliniams asmenims. Kaltinamojo E. G. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jo veiksmai – smūgio nukentėjusiajam V. U. sudavimas kitų žmonių akivaizdoje, fizinio skausmo sukėlimas, vertintinas kaip įžūlus veiksmas, demonstruojantis nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, viešoje vietoje neleistinas, moralės požiūriu nepriimtinas ir aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.
Liudytojų D. G. ir D. N. parodymai apie konflikto aplinkybes, apie tai kad E. G. nesudavė smūgio V. U., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, teismas ne kartą garsino šių liudytojų parodymus, siekiant juos patikrinti, todėl parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas E. G. padėti išvengti atsakomybės.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Bausmės skyrimas.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. G. neteistas, tačiau jo atžvilgiu anksčiau jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto nesant veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje požymių ( dėl smūgių sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnį ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes veika priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai), administracine tvarka nebaustas, tačiau mokymo įstaigos charakterizuojamas iš esmės neigiamai, vienok yra nepilnametis, moksleivis, todėl jam skirtina mažesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 8 ( aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto bei tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę- nepilnamečio atidavimą motinos priežiūrai panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.