Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas 2015 m. lapkričio 10 d. P. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriuje gauta informacija apie gamtos resursų (žvyro, smėlio, žvirgždo) išvežimą iš UAB „Kvesų karjeras“ (įm. k. 300632832), adresu Vilemų k., Kauno raj. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pagal gautus duomenis nustatyta, kad P. B. vežė gamtos išteklius jam priklausančiu krovininiu automobiliu Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Parengtos transporto priemonės masę – 12500 kg., didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė – 23500 kg. UAB „Kvesų karjeras“ išrašytose krovinio važtaraščiuose P. B. per 2014 m. ir 2015 m. P. B. išvežė per 43 kartus 299 m ³ smėlio, žvirgždo ir žvyro, už gamtos išteklius sumokėjo 1811,62 Eur. Nors P. B. nurodė, kad smėlį ir žvyrą vežė savo reikmėms, tačiau patikrinimo metu pagal UAB „Kvesų karjeras“ išrašytus krovinio važtaraščius, buvo nustatyta, kad smėlis ir žvyras buvo vežamas skirtingais adresais: Kazlų Rūda, Kauno raj., Jūrė. P. B. nurodė, kad jis 8 kartus vežė smėlį kaimynams už atlygį, už smėlį sumokėjo savais pinigais – 293 Eur ir gavo už atvežimą po 20,00 Eur pajamų, viso turėjo pajamų – 160,00 Eur. Atliekant P. B. veiklos operatyvų patikrinimą nustatyta, kad jis 2014 m. ir 2015 m. teikė krovinių pervežimo už atlygį paslaugas, transporto priemone, kurios bendroji masė didesnė kaip 3,5 t., neįsteigęs įmonės, neįregistravęs individualios veiklos ir neturėdamas licencijos krovinių pervežimui. Administracinio teisės pažeidimo protokolas konstatuota, kad P. B. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1434, 8 str., 3 p. punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B. pasiaiškinime nurodė, kad atvežė 8 kartus kaimynams smėlio ir žvyro už atlygį, viso gavo 160 Eur pajamų. Nežinojo, kad reikalinga licencija. Gailisi dėl pažeidimo (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1434, 8 str. numatyta, kad draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos arba tuo atveju, kai licencijos galiojimas sustabdytas. Draudžiama vežti keleivius arba krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad P. B. pažeidė Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1434, 8 str., 3 p.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. ir 2015 m. teikė krovinių pervežimo už atlygį paslaugas, transporto priemone, kurios bendroji masė didesnė kaip 3,5 t., neįsteigęs įmonės, neįregistravęs individualios veiklos ir neturėdamas licencijos krovinių pervežimui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, jog vienas iš esminių Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų. Teismas pažymi, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu suformuluotas itin abstrakčiai, taip pažeidžiant asmens teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo lieka neaišku, ar P. B. kaltinamas tuo, kad jis 43 kartus išvežė 299 m ³ smėlio, žvirgždo ir žvyro, ar tuo, kad jis 8 kartus vežė smėlį kaimynams už atlygį, ar kad 2014 m. ir 2015 m. teikė krovinių pervežimo už atlygį paslaugas, nes jis paaiškinimus pateikė tik dėl 8 vežimo kartų. Tai reiškia, kad formuluojant kaltinimą dėl administracinio teisės pažeidimo, neatsispindi asmens veiklos pobūdis, esminiai pažeidimo elementai ir jo sudėtis.

Tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo P. B. yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje nurodytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N662-2703/2009).

Taip pat pažymėtina, kad atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. atsiranda tada, kai verčiamasi komercine veikla be licencijos ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių 12 mėnesių pajamos (įplaukos) neviršija 500 MGL. Duomenų, kokias pajamas P. B. gavo, protokolą surašiusi institucija nepateikė.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame P. B. pareikšto kaltinimo esmę sudaro krovinių pervežimo už atlygį paslaugų transporto priemone, kurios bendroji masė didesnė kaip 3,5 t., teikimas neįsteigus įmonės, neįregistravus individualios veiklos ir neturint licencijos krovinių pervežimui, tačiau nurodant norminį aktą, kurio reikalavimus galimai P. B. pažeidė, nurodomas tik Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 8 str., kuris reglamentuoja tik licencijos turėjimo krovinių pervežimui reikalavimus. Kokius kitus norminių aktų reikalavimus P. B. galimai pažeidė neįsteigus įmonės, neįregistravus individualios veiklos protokole nėra nurodyta.

Be to, atkreiptinas dėmesys į galimai padaryto pažeidimo laikotarpį, kuris yra pakankamai ilgas ir galimai viršija patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties ribas.

Protokole nurodyta pažeidimo data – 2015 m. lapkričio 10 d. 9 val. 20 min., įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų neaišku, kuo remiamasi nustatant pažeidimo laiką ir vietą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

P. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, teismas pats jų ištaisyti negali, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., teismas

nutarė:

P. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.