- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- N-62-443-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 47.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarties T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas T. P., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Denia plus“ direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. birželio 26 d. - 2007 m. lapkričio 6 d. operatyvaus patikrinimo metu UAB „Denia plus“, adresu Vilkpėdės gt. 10, Vilniuje, patikrinus šios bendrovės 2007 m. sausio-liepos mėnesių buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad į bendrovės apskaitos registrus neįtrauktos visos įvykusios ūkinės operacijos: 1) bendrovės atskaitingi asmenys iš bendrovės sąskaitos banke 2007 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu su kortele išimtus grynus pinigus, viso 9240 Lt, panaudotus atsiskaitymams su kitais ūkio subjektais, neįformino apskaitos dokumentais bendrovės kasoje; 2) N. B. (2007 m. gegužės 18 d.), R. R. ir R. T. (2007 m. gegužės 11 d.) iš bendrovės kasos išmokėta 1920 Lt suma, tai neįforminant kasos išlaidų orderiais; 3) N. B. darbo užmokestis už 2007 m. balandžio-liepos mėnesius, viso 1359,32 Lt, išmokėtas grynais pinigais, tai neįforminus apskaitos dokumentais ir neužregistravus bendrovės kasoje. Be to, 2007 m. lapkričio 6 d. bendrovės pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, nepriemoka sudaro 8381 Lt, pajamų mokesčio į biudžetą bendrovė nemoka nuo 2007 m. gegužės mėnesio. Taip pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių 4 ir 16 punktai, 2007 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalis. Ši T. P. veika kvalifikuota atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹ straipsnio 1 dalį ir 173¹¹ straipsnio 1 dalį.
Institucija 2007 m. lapkričio 22 d. nutarime konstatavo, kad 2007-06-26 - 2007-11-06 operatyvaus patikrinimo UAB "Denia plus" metu nustatyta, jog įmonė nuo 2007 m. gegužės mėn. iki patikrinimo išskaitė 8381 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, tačiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą nesumokėjo. Taip įmonės direktorius T. P. pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas ir padarė ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 1500 Lt bauda. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad 2007 m. sausio - lapkričio mėn. laikotarpiu į įmonės apskaitos registrus neįtrauktos visos įvykusios ūkinės operacijos: 2007-05-07 iš banko sąskaitos išimti 9240 Lt neįforminti įmonės kasoje, išmokėti iš įmonės kasos 1920 Lt neįforminti kasos išlaidų orderiu, darbuotojui N. B. išmokėtas 1359,32 Lt darbo užmokestis neįformintas apskaitos dokumentais ir neužregistruotas įmonės kasoje. Taip T. P. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 "Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo" taisyklių 4 ir 16 punktų nuostatas ir padarė ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyta pažeidimą, už kurį jam skirta 150 Lt bauda. Subendrinus skirtas nuobaudas, T. P. skirta galutinė 1500 Lt bauda.
II.
T. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nesant tokios galimybės, prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir baudos neskirti. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 282 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Be to, nutarimas priimtas iš esmės ne dėl tų pažeidimų, kurie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Pastarajame jis kaltinamas 2007 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies pažeidimu, tuo tarpu nutarime nurodoma, kad buvo pažeista ne tik minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, bet ir šio straipsnio 3 dalis. Skundžiamame nutarime taip pat neteisingai nurodytas gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos dydis. Bendrovės patikrinimas pradėtas 2007 m. birželio 26 d., todėl nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki patikrinimo negalėjo susidaryti 8381 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka. Be to, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 14-14-15887 „Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų“ buvo pritaikytas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Šiame sprendime nurodyta, kad gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, sudaro 6166 Lt ir 222,84 Lt netesybų. T. P. taip pat nurodė, kad skiriasi protokole ir nutarime nurodytos faktinės aplinkybės dėl jam inkriminuoto ATPK 173¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo. Iš nutarimo turinio matyti, kad visos veikos padarytos 2007 m. gegužės 7 d., tačiau iš protokolo matyti, kad veikos padarytos ne vienu metu. Byla išnagrinėta ir nutarimas skirti nuobaudą pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį priimtas ne dėl tų pažeidimų, kurie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Pareiškėjo manymu, administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas, o būtent išmokėto grynais pinigais darbo užmokesčio neįforminimas apskaitos dokumentais ir neužregistravimas bendrovės kasoje, turi būti kvalifikuotas ne pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį, o pagal ATPK 41⁴ straipsnį, numatantį atsakomybę už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Pažymėjo, kad 2007 m. lapkričio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 185-1358 nurodyta, kad jam pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį už išmokėto darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, yra suėjusi patraukimo administracinėn atsakomybėn senatis. Taip pat nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio dalis, kurių yra keturios, be to, nenurodyta, kokią apskaitos organizavimo tvarką reglamentuojančią teisės normą jis pažeidė. Dėl to jis negalėjo suvokti kaltinimo esmės, pateikti visapusiško paaiškinimo dėl jam inkriminuotų pažeidimų. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Apskaitos organizavimas reglamentuotas Buhalterinės apskaitos įstatymo antrajame skirsnyje. Jam inkriminuojami pažeidimai negali būti įvardinti kaip apskaitos organizavimo pažeidimai, nes nepatenka į minėtą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo skirsnį. Be to nesuprantama, kokia veika jis galėjo pažeisti teisės normą, nurodančią atsakomybės už apskaitos organizavimą subjektą. Taip pat teigė, kad Institucijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nesprendė jo kaltės klausimo, nenagrinėjo pateikto paaiškinimo, kuriame jis nurodė, jog asmenys, kurie ėmė pinigus iš bendrovės sąskaitos ir kasos administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais atvejais, apie tai jo neinformavo. Kasos išlaidų orderius išrašinėja bendrovėje už tai atsakingas darbuotojas, atliekantis kasininko funkcijas, apie tokius pinigų ėmimus iš sąskaitos ir kasos jam nebuvo žinoma ir jis negalėjo numatyti, kad bendrovės atsakingi darbuotojai gali neatlikti savo pareigų. Taip pat nurodė, kad kasininkas nebuvo įgaliotas mokėti pinigus iš kasos be jo žinios bei neturėjo tokio pavedimo. Įmonėje dirbantis kasininkas yra materialiai atsakingas asmuo ir atsako tiek dėl sąmoningų savo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo. Šis asmuo yra pasirašytinai supažindintas su Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kuriomis remiantis atsako, kad ūkio subjektuose būtų jų laikomasi. Taip pat teigė, kad Institucijos nutarimu jam už pažeidimus skirtos atskiros nuobaudos, tačiau, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nėra paskirta galutinė nuobauda. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tokius faktorius, kaip padarytos žalos pobūdis ir dydis, pažeidimo padarymo aplinkybės, vieta laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas. Prašė atsižvelgti, kad UAB „Denia plus“ direktoriaus pareigose jis dirbo tik 0,5 etato, t.y. 4 valandas per savaitę. Nustatytas darbo užmokestis yra minimali mėnesinė alga. Nuo 2007 m. lapkričio 30 d. šiose pareigose jis nebedirba, yra studentas, moka už mokslą, kitų pajamų neturi.
Institucija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui inkriminuoti teisės pažeidimai yra visiškai įrodyti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga. Administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluota pažeidimo esmė iš esmės nesiskiria nuo nurodytosios nutarime. Bylą nagrinėjantis pareigūnas gali patikslinti veikos kvalifikavimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos sumos teisingumas grindžiamas bendrovės pateiktu balansu. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. nutartimi T. P. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad UAB „Denia plus“ direktoriaus pareiginių nuostatų 14 punkte nustatyta, jog bendrovės direktorius turi pareigą įgyvendinti ir kontroliuoti savalaikį atsiskaitymą su biudžetu, valstybinio socialinio draudimo įstaigomis, kreditoriais, tiekimo bei rangovinėmis organizacijomis. Tai, kad T. P., būdamas UAB „Denia plus“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo, operatyvaus patikrinimo pažymos, bendrovės darbuotojų paaiškinimų, banko sąskaitos išrašų, atskaitingų asmenų registro, darbo užmokesčio žiniaraščių, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos duomenys. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pagal mokesčių inspekcijos duomenis 2007 m. lapkričio 6 d. bendrovės pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, nepriemoka sudaro 8381 Lt. Pajamų mokesčio į biudžetą bendrovė nemoka nuo 2007 m. gegužės mėn. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad 2007 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais bendrovės atsakingi asmenys mokėjo darbuotojams su darbo santykiais susijusių A klasės išmokų, išskaičiavo pajamų mokestį, kurio nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo į biudžetą. Aplinkybės, kad bendrovė turi gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, pareiškėjas iš esmės neneigia, tačiau, nesutikdamas su nurodytu nepriemokos dydžiu, objektyvių įrodymų, paneigiančių šios sumos teisingumą, nepateikė. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos dydis nustatytas pagal UAB „Denia plus“ mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų duomenis. Mokesčio nepriemokos dydžio teisingumu teismas abejoti neturi pagrindo. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, nėra pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotos pažeidimo esmės, kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė ir minėtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pareigūnas, naudodamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalyje jam suteikta teise, pagrįstai skundžiamame nutarime patikslino pažeidimo kvalifikaciją. Atsakomybė už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus yra nustatyta ATPK 173¹¹ straipsnyje. Bylos medžiaga įrodyta, jog T. P. padarė minėtos tvarkos pažeidimus, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Denia plus“ bendrovės direktoriaus pareiginių nuostatų 15 punkte bendrovės direktoriui nustatyta pareiga kontroliuoti, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės – buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal taisykles. Nuostatų 42.1 punkte bendrovės direktoriui nustatyta atsakomybė už visą bendrovės gamybinę, ūkinę, finansinę, socialinę veiklą. Tai, kad T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo, operatyvaus patikrinimo pažymos, bendrovės darbuotojų paaiškinimų, banko sąskaitos išrašų, atskaitingų asmenų registro, darbo užmokesčio žiniaraščių, kasos knygos išrašų duomenimis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimo faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija, tačiau nurodo, kad dėl jų jo kaltės nėra. Administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 straipsniai). T. P. nurodytos priežastys neatleidžia nuo pareigos vykdyti įstatymo reikalavimus ir nešalina jo administracinės atsakomybės. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai. Aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nenustatyta (ATPK 250 straipsnis). T. P. administracinę nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Galutinė administracinė nuobauda skirta laikantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pareiškėjui paskirtos nuobaudos dydis nustatytas vadovaujantis įstatymu, jis atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Byloje aplinkybių, kurių pagrindu gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, nenustatyta. Pareiškėjo turtinė padėtis negali būti besąlyginis pagrindas taikyti minėto straipsnio nuostatas.
II.
T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį. Nesant tokios galimybės, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą arba neskirti realios baudos. Apeliaciniame skunde be argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teismui, teigia:
1. Teismas neatsižvelgė į jo pateiktus motyvus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Teismas nurodė, kad Institucija vadovavosi ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau neatsižvelgė, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK 284 straipsnio 2 dalis nesuteikia teisės pripažinti asmenį kaltu kito administracinio teisės pažeidimo, nei nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, padarymu, taip pat savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1379/2006, N16-1808/2006). Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą ir jį papildydamas nauju kaltinimu, privalėjo suteikti jam galimybę pasinaudoti ATPK 272 straipsnyje jam suteiktomis teisėmis dėl naujai pareikšto kaltinimo, tačiau tai nebuvo padaryta.
2. Teismo teiginys, kad jis nepateikė įrodymų, paneigiančių Institucijos nutarime nurodytą gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos dydį, yra nepagrįstas. Jis skunde tvirtino, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog nuo 2007 m. gegužės mėn. iki patikrinimo (patikrinimas pradėtas 2007-06-26) gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka sudarė 8381 Lt, o protokole nurodyta, kad 2007-11-06 duomenimis gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka sudarė 8381 Lt. Tokiu būdu nutarime nurodyta visiškai kita pažeidimo esmė ir skirta nuobauda ne už tuos pažeidimus, kurie nurodyti protokole, t. y. gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos susidarymo laikotarpis visiškai skirtingas, o skirtingu laikotarpiu nepriemokos dydis taip pat turi būti skirtingas. Esant tokiai situacijai nėra aišku, kuriame procesiniame dokumente yra nurodytos tikslios administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ir pažeidimo esmė. Kita suma nurodoma ir jo skunde nurodytame Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2007-09-04 sprendime Nr. 14-14-15887. Teismas šių aplinkybių objektyviai neištyrė. Esant esminiams prieštaravimams tarp protokolo ir nutarimo, yra pažeista jo teisė į gynybą, teisė duoti paaiškinimus dėl protokole nurodytų aplinkybių.
3. Teismas taip pat neišsiaiškino tiek protokole, tiek nutarime nurodytų skirtingų buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimo padarymo aplinkybių. Nutarime, skirtingai, nei protokole, nurodyta, kad visos veikos padarytos 2007-05-07. Jis savo paaiškinimus davė dėl protokole nurodytų pažeidimų, tad taip pažeistos jo procesinės teisės.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino specialiosios ir bendrosios teisės normų santykį. Protokole jam inkriminuotas pažeidimas, kad N. B. grynais pinigais išmokėtas darbo užmokestis už 2007 m. balandžio-liepos mėnesius, iš viso 1359,32 Lt, neįformintas apskaitos dokumentais ir neužregistruotas bendrovės kasoje, turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 41⁴ straipsnį, kuris numato atsakomybę už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Ši norma yra speciali ATPK 173¹ straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Nesiaiškinta dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn už šią veiką senaties. Be to, šio įvykio aplinkybės yra kitos. Šiuos pinigus N. B. sumokėjo kitas asmuo iš savo asmeninės sąskaitos. Šios sumos negali būti priskirtos darbo užmokesčiui, nes šiuos asmenis siejo ne darbo santykiai.
5. Teismas nesiaiškino ir nemotyvavo jo nurodytų argumentų dėl to, kad protokole nebuvo nurodyta, kokią Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio dalį, taip pat kokias apskaitos organizavimą reglamentuojančias teisės normas jis pažeidė. Jam reiškiamas kaltinimas nebuvo aiškus, dėl ko jis negalėjo pateikti visapusiško paaiškinimo. Jam inkriminuojami pažeidimai negali būti įvardinti kaip apskaitos organizavimo pažeidimai, nes nepatenka į Buhalterinės apskaitos įstatymo skirsnį, reglamentuojanti apskaitos organizavimą.
6. Nei Institucija, nei teismas nesprendė jo kaltės klausimo, nenagrinėjo su tuo susijusio jo pateikto paaiškinimo.
7. Teismas neatsižvelgė ir neanalizavo tokių faktorių kaip padarytos žalos pobūdis ir dydis, pažeidimo padarymo aplinkybės, vieta laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir kt.
8. Atsižvelgus į jo skunde jau nurodytas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir administracinę nuobaudą sušvelninti arba realios piniginės baudos neskirti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teiginys, jog buvo suvaržyta T. P. teisė į gynybą tuo, jog Institucija taikė ATPK 284 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus, jame suformuluota pažeidimo esmė iš esmės nesiskiria nuo nurodytos nutarime, o pareigūnas, nagrinėjęs bylą, teisėtai patikslino teisės akto, kurį pareiškėjas pažeidė, straipsnio dalį. Patikslintas veikos kvalifikavimas nėra veikos perkvalifikavimas ir tai nereiškia, jog pareiškėjas yra pripažintas kaltu dėl pažeidimo, kuris nebuvo nurodytas protokole.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nesutinka su nutarime nurodyta gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos suma, tačiau nepateikia įrodymų, kokio dydžio suma turėtų būti ir kodėl Institucijos apskaičiuota suma yra neteisinga. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ginčo nutarime gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos suma sutampa – 8381 Lt. Sumos teisingumas grindžiamas patikrinimo metu bendrovės pateiktu balansu. Operatyvus patikrinimas truko nuo 2007-06-26 iki 2007-11-06 ir nustatyta gyventojų pajamų mokesčio suma, įmonės nesumokėta į biudžetą gegužės mėnesį, užfiksuota paskutinę patikrinimo dieną. Todėl argumentai, jog nėra aišku, kuriame procesiniame dokumente yra nurodytos tikslios administracinio pažeidimo aplinkybės ir pažeidimo esmė, dėl kurių skirta administracinė nuobauda, yra nepagrįsti.
3. Teismo išvada, kad T. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai, yra teisinga. Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolo, operatyvaus patikrinimo pažymos, bendrovės darbuotojų paaiškinimų, banko sąskaitos išrašų, darbo užmokesčio žiniaraščių, kasos knygos išrašų duomenys. Buhalterinės ūkinių operacijų piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo sudėtis yra formali, todėl inkriminuojant šį pažeidimą nebūtina įrodyti asmens kaltės. Be to, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, jog už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
T. P. administracinio teisės pažeidimo protokole yra pareikšti kaltinimai padarius du administracinius teisės pažeidimus, o būtent, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje administracinę atsakomybę už buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimą, bei numatytą ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje administracinę atsakomybę už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl pastarojo pažeidimo.
Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, ATPK 260 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu darytina išvada, kad traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui reiškiamas kaltinimas formuluojamas administracinio teisės pažeidimo protokole ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos ribos. Tai ne kartą buvo akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Tačiau, susipažinęs su nagrinėjama byla, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš T. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam pareikšto kaltinimo ribų išeita nebuvo. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra detaliai ir aiškiai nurodyta T. P. inkriminuojamų pažeidimų objektyviųjų požymių visuma, protokolo nuorašas jam įteiktas pasirašytinai, tad jam reiškiamas kaltinimas turėjo būti aiškus. Savo paaiškinimus dėl jų T. P. pateikė tiek ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu, tiek teisminiame bylos nagrinėjime po to, kai buvo priimtas ginčijamas Institucijos nutarimas, tad jo procesinė teisė teikti paaiškinimus pažeista nebuvo. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarime pagal ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuotos T. P. veikos objektyvieji požymiai nėra nurodyti identiškai, nėra pagrindas pripažinti minėtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu. Administracinio teisės pažeidimo protokole T. P. kaltinamas tuo, kad jo vadovaujama UAB „Delia plus“ nuo 2007 m. gegužės mėnesio nemokėjo į valstybės biudžetą iš A klasės pajamų išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, 2007 m. lapkričio 6 d. nepriemoka sudarė 8381 Lt. Institucijos gi nutarime nurodyta, kad bendrovė išskaičiavo, tačiau nesumokėjo 8381 Lt gyventojų pajamų mokesčio laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki patikrinimo. Apeliantas pabrėžia, kad patikrinimas pradėtas 2007 m. birželio 26 d. Tačiau įvertinus tai, kad abiejuose procesiniuose dokumentuose yra nurodoma ta pati nesumokėto mokesčio suma, kad operatyvus patikrinimas buvo baigtas dieną, nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole, tai yra 2007 m. lapkričio 6 d., spręstina, kad Institucijos nutarime yra nurodytas gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos susidarymo laikotarpis nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki patikrinimo pabaigos, o tai, kad nutarime šio laikotarpio pabaigos diena nebuvo konkretizuota, vertintina tik kaip rašymo apsirikimas. Minėta nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio suma, tai yra 8381 Lt, yra grindžiama byloje esančiais įrodymais, tai yra, visų pirma, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis (b. l. 81), surinktais remiantis UAB „Delia plus“ pateiktomis deklaracijomis. Apeliaciniame skunde įvardytame Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. 14-14-15887 nurodyta UAB „Delia plus“ gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos suma (6166 Lt), buvusi šio sprendimo priėmimo dieną, tai yra 2007 m. rugsėjo 4 d., tad šis dokumentas abejonių byloje nustatytu minėtos mokestinės nepriemokos dydžiu nesukelia. Apeliantas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų paneigti jau minėti nustatyti faktiniai duomenys. Tuo remiantis spręstina, kad T. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Vertinant T. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra įvardyti trys šio pažeidimo epizodai. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl dviejų iš jų, tai yra dėl UAB „Delia plus“ atskaitingų asmenų 2007 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu atliktų grynųjų pinigų išėmimo su kortele iš bendrovės sąskaitos banke, viso 9240 Lt, neįforminimo apskaitos dokumentais bendrovės kasoje ir dėl 1920 Lt išmokėjimo iš bendrovės kasos N. B., R. R. ir R. T. neįforminimo kasos išlaidų orderiais. Apelianto argumentai, kad šių veikų padarymo laikai yra skirtingai įvardyti administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime, taip pat nėra pagrindas pripažinti minėtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, nes minėti neatitikimai vertintini irgi kaip rašymo apsirikimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šie pažeidimai padaryti 2007 m. gegužės-liepos mėnesių laikotarpiu, o Institucijos nutarime liepos mėnuo įvardytas kaip diena, tai yra nurodyta, kad veikos padarytos 2007-05-07. Toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu ir įtakojančiu priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apelianto argumentai, kad jo kaltės dėl šių buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų nėra, vertintini kaip nepagrįsti. Priešingai, nei nurodoma Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, kaltė yra privalomas visų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymis (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tad jos konstatavimas yra būtinas norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Įvertinęs surinktus byloje įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad T. P. kaltė dėl minėtų dviejų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų yra nustatyta. Byloje esanti darbo sutartis patvirtina, kad T. P. 2005 m. lapkričio 16 d. – 2007 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu buvo paskirtas UAB „Delia plus“ direktoriumi. Jam privalomai turėjo būti žinomi viešai paskelbtų norminių teisės aktų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimai. Jam taip pat turėjo būti žinoma, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, šios teisės normos būtent įmonės vadovui numato pareigą organizuoti įmonėje buhalterinę apskaitą taip, kad ji būtų vedama tik teisėtai, tai yra laikantis teisės aktų reikalavimų, bei įgyvendinti šio proceso kontrolę. Paminėtina ir tai, kad T. P. taip pat buvo pasirašytinai susipažinęs ir su savo kaip UAB „Denia plus“ direktoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuos jis pats ir patvirtino, tad jam tenkanti pareiga įgyvendinti ir kontroliuoti savalaikį atsiskaitymą su biudžetu (14 punktas); pareiga kontroliuoti, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės-buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal taisykles (15 punktas); tai pat jam tenkanti atsakomybė už visą bendrovės finansinę veiklą (42.1 punktas); už pareiginiuose nuostatuose numatytų uždavinių ir funkcijų vykdymą (42.6 punktas), jam turėjo būti žinoma ir suprantama. Todėl tai, kad įmonės vadovas ūkio subjekto buhalterinę apskaitą, kasos tvarkymą buvo pavedęs kitam asmeniui ar asmenims, jo paties neatleidžia nuo pareigos kontroliuoti šių asmenų vykdomų funkcijų teisėtumą ir tuo pačiu nuo atsakomybės. Apeliantas teigia, kad įmonės atskaitingi asmenys neinformavo jo apie grynųjų pinigų išėmimą, tačiau šie argumentai nevertinti kaip pagrindas konstatuoti nesant jo kaltei. Kaip minėta, ūkio subjekto vadovui tenka pareiga nustatyti įmonėje tokią finansinių-ūkinių operacijų, tame tarpe ir pinigų iš bendrovės kasos išmokėjimo, atlikimo tvarką, kad būtų išvengta teisės aktų reikalavimų pažeidimų, tuo labiau, kad tuo metu galiojusios minėtų Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių redakcijos 4 punktas numatė, kad kasos išlaidų orderį turi pasirašyti ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Iš byloje esančių paties T. P. paaiškinimų matyti, kad UAB „Delia plus“ buvo sudaryta galimybė šios įmonės atitinkamiems darbuotojams patiems išimti grynus pinigus iš bendrovės sąskaitos pasinaudojus banko kortele. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad šie asmenys buvo iš anksto informuoti apie pareigą pranešti apie grynųjų pinigų išėmimą įmonės vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui dokumentacijos sutvarkymui, todėl negalima spręsti, kad T. P. atliko visas jam tenkančias pareigas organizuojant bei kontroliuojant įmonės buhalterinės apskaitos, atliekamų finansinių-ūkinių operacijų įforminimo teisėtumą, nors jis galėjo ir privalėjo tai padaryti. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad T. P. šio kaltinimo dalyje administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Vertindamas T. P. patraukimą administracinėn atsakomybėn už trečią pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuotą veikos epizodą, o būtent darbo užmokesčio N. B. už 2007 m. balandžio-liepos mėnesius, viso 1359,32 Lt, išmokėjimą grynais pinigais, tai neįforminus apskaitos dokumentais ir neužregistravus bendrovės kasoje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ši veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį, o pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį. Pastarojoje teisės normoje yra numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą, tad minėta T. P. inkriminuojama veika atitinka būtent šioje teisės normoje aprašytus sudėties požymius. Kadangi ši T. P. veika buvo kvalifikuota neteisingai, be to, pagal ATPK 224 straipsnį ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas priskiriamas ne valstybinės mokesčių inspekcijos, o apylinkės teismo kompetencijai, vertintina, kad T. P. administracinė nuobauda už minėtą veiką pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį skirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pakeista ir Institucijos nutarimas šio kaltinimo dalyje panaikintas. Tačiau palyginus ATPK 173¹ straipsnio 1 dalies ir 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijas akivaizdu, kad pastarojoje yra numatyta kur kas griežtesnė atsakomybė. Ši administracinio teisės pažeidimo byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama tik pagal traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens apeliacinį skundą, o tokiu atveju turi būti vadovaujamasi non reformatio in peius principu, draudžiančiu bloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį. Todėl šioje byloje net ir nustačius, kad T. P. padarė ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, jo atsakomybė negalėtų būti griežtinama. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla minėto kaltinimo dalyje nėra perduodama nagrinėti tam įgaliotai institucijai, o yra nutraukiama T. P. veikoje nesant ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgus į šį teismo priimtą procesinį sprendimą, kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai, siejami su minėtu kaltinimu, nebenagrinėtini.
Institucijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarime yra nurodyta, jog T. P. be administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies pažeidė ir šio straipsnio 3 dalį, taip pat konkrečiai įvardyta pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tik minėto įstatymo 12 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju Institucija pagrįstai ir teisėtai vadovavosi ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Tiek Institucijos nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole įvardytų teisės pažeidimų esmė, atsižvelgus į aukščiau minėtus argumentus, vertintina kaip ta pati. Institucijos nutarime nebuvo nurodyti jokie nauji T. P. veikos objektyvieji požymiai, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, tad pagrindo vertinti, kad jis pripažintas padaręs visai kitą administracinį teisės pažeidimą, nėra. Institucijos nutarime tėra patikslinta veikos teisinė kvalifikaciją, kas yra leidžiama taikant jau minėtas ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Vadovaujantis ATPK 30², 20 straipsnių nuostatomis, skiriant administracinę nuobaudą, būtina atsižvelgti į byloje nustatytas ATPK numatytas administracinę atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir administracinės nuobaudos tikslus. Nagrinėjamoje byloje ATPK numatytų T. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių konstatuota nebuvo. Už ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jam buvo skirta 150 Lt bauda (sankcijos vidurkis), kuri atitiko minėtus administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingus kriterijus, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad dalis T. P. inkriminuotų kaltinimų, kvalifikuotų pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį, yra panaikinti ir byla šioje dalyje nutraukta. Todėl T. P. už ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį skirta 150 Lt bauda mažintina arčiau sankcijos minimalios ribos, o būtent iki 120 Lt.
Už ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą T. P. taip pat buvo skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda – 1500 Lt. Aplinkybių, kuriomis remiantis ši nuobauda turėtų būti mažinama, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nenustatyta ir aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymas yra galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Tokia išimtine aplinkybe nelaikytina ir apelianto deklaruota sunki turtinė padėtis. Atsižvelgus į šiuos argumentus pagal ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalį T. P. skirta administracinė nuobauda yra nekeistina.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. T. P. Institucijos nutarimu, laikantis minėtų ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, buvo skirta galutinė subendrinta 1500 Lt bauda. Nepaisant to, kad už ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirta bauda buvo sumažinta, pagrindo keisti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą nėra, nes ji yra proporcinga T. P. padarytų administracinių teisės pažeidimų visumai, atitinka įstatyme numatytus kriterijus bei administracinės nuobaudos tikslus.
Remiantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartis ir Institucijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimas yra keičiami, o būtent, Institucijos nutarimo dalis, kuria T. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį dėl darbo užmokesčio N. B. už 2007 m. balandžio-liepos mėnesius, viso 1359,32 Lt, išmokėjimo grynais pinigais, tai neįforminus apskaitos dokumentais ir neužregistravus bendrovės kasoje, yra panaikinama ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šio kaltinimo dalyje nutraukiama, nurodytoje T. P. veikoje nesant ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). T. P. už ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirta 150 Lt bauda mažinama iki 120 Lt. Likusi 2008 m. kovo 13 d. nutarties bei ir Institucijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktais, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimą pakeisti, o būtent:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalį, kuria T. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 1 dalį dėl darbo užmokesčio N. B. už 2007 m. balandžio-liepos mėnesius, viso 1359,32 Lt, išmokėjimo grynais pinigais, tai neįforminus apskaitos dokumentais ir neužregistravus bendrovės kasoje, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti, nurodytoje T. P. veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
T. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirtą 150 Lt baudą sumažinti iki 120 Lt.
Likusią Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.