Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-08 · Civilinė byla Nr. 2A-582-280/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-08
Bylos Nr.
2A-582-280/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
Atsakovas
V. Ž.
Ieškovas
T. V., E. V.

Pirmosios intancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-582-280/2012

Arvydas Jasonas Teisminio pr. Nr. 2-08-3-04013-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4; 121.15; 121.21; 125.8
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-87-837/2012 pagal ieškovų T. V. ir E. V. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos už atidalintą turtą priteisimo bei atsakovės V. Ž. priešieškinį ieškovams T. V. ir E. V. dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai T. V. ir E. V., atstovaujami įstatyminės atstovės V. V., ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovei V. Ž. natūra ieškovams po ¼ dalį priklausančio šio turto: 4,80 ha ploto namų valdos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 1A1m, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 6A1m, ūkinio pastato – klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 2I1m, ūkinio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 3I1m, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 4I1ž, ūkinio pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 5I1m, kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2,65 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), 1,38 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,71 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,84 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,93 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Už atidalijamą ir atsakovei priskirtiną turtą ieškovai prašė priteisti piniginę kompensaciją – po 18 577,25 Lt kiekvienam, iš viso 37 154,50 Lt. Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovė yra minėto nekilnojamojo turto bendrasavininkai. T. V. ir E. V. priklauso po ¼ dalį, o V. Ž. - ½ dalis prašomo atidalyti turto. Bendra viso turto vertė 74 309 Lt. Ieškovai pažymėjo, kad turto atidalijimo natūra klausimai yra problematiški ir šalims nepavyksta pasiekti bendro susitarimo. Minėti gyvenamieji namai ir žemės sklypai skirti gyventi ir ūkininkauti tik vienai šeimai. T. V. ir E. V. nurodė, kad žemės sklypų dalijimas per pusę reikalautų didelių išlaidų, be to, sumažėtų sklypų vertė. Ieškovai pabrėžė, kad turto padalijimui natūra prieštarauja atsakovė. Ieškovų teigimu, bendro naudojimo tvarkos nustatymas tarp šalių sukeltų nesutarimus ir konfliktus, todėl tinkamiausias nuosavybės teisių įgyvendinimo būdas būtų atsakovei priteisti visą turtą natūra, o ieškovams – 37 154,50 Lt kompensaciją.

Atsakovė V. Ž. priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovų 12 727,92 Lt laidojimo bei paveldėto nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) remonto, pagerinimo išlaidų ir visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad savo lėšomis palaidojo ieškovų tėvą V. V. ir turėjo 3 048,50 Lt laidojimo išlaidų. V. Ž. teigimu, minėtas išlaidas jai turėtų kompensuoti įstatyminiai V. V. turto paveldėtojai – T. V. ir E. V.. Atsakovė priešieškinyje pažymėjo, kad bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai prižiūrėti, išlaikyti bendrą turtą, saugoti turtą nuo žūties ar pablogėjimo, turtą remontuoti ir kt. Jeigu kažkuris iš bendraturčių nevykdo minėtų pareigų, kiti bendraturčiai turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Atsakovė pažymėjo, kad savo lėšomis suremontavo gyvenamojo namo, esančio bendrąja daline nuosavybe, stogą . Kadangi namo stogas buvo susidėvėjęs ir kiauras, remonto darbai buvo būtini, siekiant išvengti viso namo būklės pablogėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. patyrė 19 358,84 Lt gyvenamojo namo, esančio bendrąja daline nuosavybe, remonto ir pagerinimo išlaidų, ieškovai turėtų kompensuoti proporcingą jiems priklausančio turto daliai išlaidų sumą, t. y. – 9 679,42 Lt. Atsakovė pažymėjo, kad teisingiausias jos patirtų laidojimo ir nekilnojamojo turto remonto, pagerinimo išlaidų atlyginimo būdas būtų įskaityti minėtas išlaidas į ieškovams mokėtinos kompensacijos dydį (atitinkamo dydžio jos dalį), taip kartu išsprendžiant ginčą dėl turto atidalijimo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš T. V. ir E. V. atsakovės naudai 6 472,57 Lt gyvenamojo namo remonto išlaidų ir 194 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš V. Ž. 10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tuo atveju kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti piniginę kompensaciją bendraturčiui be jo sutikimo, galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė ir negalima šia dalimi realiai naudotis. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju šalių turto dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, o atsakovė nesutiko perimti ieškovų turto dalies ir sumokėti kompensaciją, teismas konstatavo, kad T. V. ir E. V. ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pripažino, kad prievolės savo lėšomis palaidoti tėvą V. V. priteisimas jo neįgaliems vaikams T. V. ir E. V., prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl priešieškinio dalyje dėl laidojimo išlaidų priteisimo netenkino. Panevėžio miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos daikto, esančio bendrąją daline nuosavybe, išsaugojimui nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Teismas, remdamasis liudytoju parodymais, nustatė, kad stogo remontas buvo būtinas, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. Ž. prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-10 sprendimą dalyje dėl turto padalijimo ir laidotuvių išlaidų priteisimo. Apeliantė prašė jai priteisti natūrą šį nekilnojamąjį turtą: 4,80 ha ploto namų valdos paskirties žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 1A1m, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 6A1m, ūkinį pastatą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 2I1m, ūkinį pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 3I1m, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 4I1ž, ūkinį pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1m, kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1,38 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,84 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,93 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat prašė jos naudai priteisti iš ieškovų solidariai 3 048,50 Lt turėtų V. V. laidojimo išlaidų bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. V. Ž. nurodė, kad ieškovams priteistinas šis nekilnojamasis turtas: 1,71 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 2,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., bei 10 845,50 Lt dydžio kompensacija. Apeliantė pažymėjo, kad tiek ieškovai tiek atsakovė sutinka, kad abiems šalims dalinės nuosavybės teise būtų faktiškai padalintas ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas. Šalys taip pat sutarė, kad kiekvienas konkretus ginčo objektas (žemės sklypas ar pastatas) turėtų būti visas priteistas vienai šaliai natūra, kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją. V. Ž. pabrėžė, kad teisingiausias ginčijamo turto padalijimo būdas būtu priteisti atsakovei konkrečius nekilnojamuosius daiktus natūra, atsižvelgiant faktinę naudojimosi šiuo turtu tvarką bei pobūdį, o ieškovams priteisti natūra kitus konkrečius nekilnojamuosius daiktus, priteistino turto verčių skirtumą išlyginant pinigine kompensacija. Atsakovė nurodė, kad vieninteliai įstatyminiai V. V. paveldėtojai yra ieškovai, todėl jiems kyla moralinė ir teisinė pareiga pasirūpinti palikėjo laidotuvėmis. Kadangi V. Ž. savo lėšomis palaidojo V. V. ir patyrė 3 048,50 Lt išlaidų, ieškovai, kaip V. V. turto paveldėtojai, privalo atlyginti atsakovės turėtas laidojimo išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovai T. V. ir E. V., atstovaujami V. V., pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės V. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-10 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai apeliaciniame skunde pažymėjo, kad atsakovė neįrodė gyvenamojo namo remonto darbų būtinumo ir nepagrindė remonto išlaidų dydžio. Ieškovų atstovė V. V. nurodė, kad T. V. ir E. V. yra neįgalūs, gauna labai mažas pajamas, todėl neturi jokios galimybės kompensuoti savo tėvo V. V. laidojimo išlaidų. Ieškovai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepimu prašė atmesti atsakovės V. Ž. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas T. V. serga psichikos liga, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ieškovė E. V. nuo vaikystės taip pat serga psichikos liga, ji yra teismo pripažinta neveiksnia. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įstatyminiams V. V. paveldėtojams T. V. ir E. V. neturėtų kilti prievolė atlyginti atsakovės turėtas V. V. laidojimo išlaidas. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius sutiko su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu solidariai iš ieškovų priteisti atsakovės naudai 6 472, 57 Lt gyvenamojo namo remonto išlaidoms kompensuoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui ( CPK 326 str.1 d. 4 p., CPK 327 str.1 d. 2 p.).

Bylos pagal atsakovės V. Ž. apeliacinį skundą negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nes priėmus naują sprendimą gali būti pabloginta apeliantės padėtis, ką draudžia CPK 313 str..

Byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ( CK 4.80 str.) : Ieškovams ir atsakovei priklauso 4,80 ha ploto namų valdos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamais namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 1A1m, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 6A1m, ūkinis pastatas – klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žymėjimas plane – 2I1m, ūkinis pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 3I1m, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 4I1ž, ūkinis pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 5I1m, kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2,65 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1,38 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1,71 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,84 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1,93 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto, o likusi dalis- ieškovams bendrai.

Kilusiam ginčui spręsti atsakovė teismui pateikė turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą. Teismas iš esmės nagrinėjo tik ieškovų pasiūlytą atidalijimo būdą, pripažindamas, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes toks atidalijimas negalimas. Tai iš esmės teisinga išvada, apeliacinės instancijos teismas su ja sutinka.

Kaip minėta, teismas visai nesvarstė atsakovės V. Ž. siūlomo atidalijimo būdo, dėl jo sprendime visai nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. reikalavimus. Tuo pagrindu teismo sprendimą ir ginčija atsakovė V. Ž. apeliaciniu skundu. Tačiau ji, priešieškiniu reikalaudama priteisti dalies gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų kartu atsiliepimu į ieškinį prašydama tą patį namą atidalijimo pasekmėj priteisti jai vienai, elgiasi nelogiškai, nes atidalijus pagal jos siūlomą būdą ieškovai vargiai ar beturėtų tas išlaidas jai atlyginti, jei po atidalijimo tais pagerinimais naudotųsi toliau atsakovė V. Ž..

Pagal šalių procesinių dokumentų turinį galima daryti išvadą, kad prašomus nekilnojamus daiktus: žemės sklypus iš esmės galima skirti ieškovams, kad šie pardavę juos, turėtų piniginę kompensaciją už jiems tenkančią palikimo dalį, ko iš esmės ir buvo reikalaujama ieškiniu. Byloje nustatyta, kad tarp šalių gili konfliktinė situacija, bendrai nekilnojamais daiktais naudotis negali, visi nekilnojamieji daiktai, išskyrus gyvenamuosius namus ir priklausinius prie jų bei namų valdos žemės sklypą, nėra funkciškai susieti, todėl nagrinėjamam ginče yra reali galimybė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, t.y. paskirti vieniems bendraturčiams gyvenamuosius namus su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypu, o kitiems- kitus žemės sklypus. Kad pirmiausia sprendžiama dėl turto atidalijimo natūra, nustato ir CK 4. str. 2 d . Todėl bylą nagrinėjant iš naujo ir ieškovai turi galimybę pasiūlyti kitą, nei prašoma ieškiniu, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūrą jiems priimtiniausią būdą, nes tokia galimybė, kaip minėta, yra. Tuo būdu jie patys galės disponuoti jiems priklausančiu palikimu, jį parduoti ar pan. kadangi galima turtą atidalinti natūra, tai nebegalima reikalauti, nesant bendraturčio sutikimo, reikalauti vien piniginės kompensacijos.

Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo

Teismų praktikoje yra pripažinta, kad laidojimo išlaidas paprastai dengia mirusiojo įpėdiniai iš paveldėto turto vertės. Jeigu mirusįjį palaidoja kitas asmuo, tai jis turi teisę kaip kreditorius įpėdiniams pareikšti reikalavimą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo ne CK 5.52 str., CK 5.63 str. tvarka., o yra jau įpėdinių kreditorius ir turi teisė per 3 metus reikalauti laidojimo išlaidų atlyginimo ( CK. 1.125 str.8 d.). Įpėdiniams reikalavimas dėl laidojimo išlaidų atlyginimo gali būti reiškiamas per 3 metus nuo palaidojimo dienos. Teismas atsakovės reikalavimą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo atmetė be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo. Paprastai turi būti atlyginamos protingos laidojimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4-u punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiBirutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė