Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 207² straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 16 val., Gedimino pr. 48, Vilniuje, namo kieme agitavo už Darbo partiją, įteikiant Darbo partijos rinkiminės agitacijos leidinį (laikraštį) „Atgimstantis Naujamiestis“ ir pasakojo D. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje apie Darbo partijos nuveiktus darbus Naujamiestyje. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė rašytinį rinkimų komisijos nario pasižadėjimą laikytis įstatymų bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207² straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų ir paaiškino, jog protokole nurodytą dieną, jis padėjo savo buvusiai sutuoktinei L. K. nešioti korespondenciją pas rinkėjus, kadangi jai kilo sunkumų patekti į laiptines. Jis nešiojo jos krepšį su laikraštukais, laukė jos apačioje kol ji vaikščiojo pas rinkėjus. Jis puikiai žinojo, kad negali agituoti ir to nedarė. Šiuo atveju, jie niekaip negalėjo patekti į vieną namo laiptinę Gedimo pr., ir praėjus į laiptinę moteriai, jo buvusi sutuoktinė ėjo jai iš paskos. Moteris, kaip vėliau paaiškėjo M., paklausė jų, ko jie čia blaškosi, ir L. K. paaiškino, kad įteikinėja rinkėjų korteles. L. K. įteikė rinkėjo kortelę D. M., o jis tik stovėjo ir laikė krepšį. Taip pat L. K. paprašė jo ištraukti iš krepšio laikraštuką, ir jis jį ištraukęs padavė L. K., o ji laikraštį perdavė D. M.. po to abi moterys stovėjo, bendravo, o jis stovėjo nuošaliau, nebuvo aktyvus. Visas šias aplinkybes jis nurodė ir komisijos nariams, tačiau protokolas jo atžvilgiu buvo surašytas neteisingai, nepagrįstai, kadangi visi komisijos nariai, išskyrus jį, buvo konservatoriai. Taip pat nurodė, kad jis buvo Konarskio rinkiminės apylinkės komisijos pirmininkas, žinojo, kad negali agituoti, o tai, kad jis tik laikė krepšį, t.y. padėjo buvusiai sutuoktinei nešti sunkų nešulį, tai nelaikytina rinkimine agitacija. Taip pat nurodė, kad L. K. nebuvo surašytas joks ATP protokolas, nors ji buvo kitos rinkiminės apylinkės komisijos narė. Jis negirdėjo pokalbio tarp L. K. ir D. M. kai jos bendravo, nežino, ar buvo agituojama, nes stovėjo nuošaliau, nieko neagitavo. Tai, kad ATP protokole jo paaiškinime nurodyta, kad jis pripažįsta, kad įteikė laikraštuką, surašyta klaidingai, nenorėjo braukyti protokolo, nors jis laikraštuką padavė L. K., o pastaroji D. M..

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. M. parodė, jog iki įvykio A. K. nepažinojo. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmame aukšte. Jų name neseniai pastatytos koduotos durys, todėl gan dažna situacija, kad kažkas neįeina. Pamatė pro langą, kad kieme stovi 2 asmenys (kaip vėliau paaiškėjo Klimavičiai), išėjo į lauką. Jie turėjo dokumentus, todėl ji suprato, kad tai rinkimų komisijos nariai, kurie nešioja rinkėjo pažymėjimus. Ji pasakė, kuriame bute gyvena ir jai buvo įteiktas rinkėjo pažymėjimas. Kai gavo rinkėjo pažymėjimus, A. K. ištraukė rinkiminį leidinį, t.y. spalvotą rinkiminį laikraštį. Jį įteikdamas A. K. jai pradėjo pasakoti, kiek gero Darbo partija nuveikusi Naujamiestyje. Šalia buvusi moteris (K.) nusijuokė ir patikslino, kad jis taip pasakoja, nes pats ten dalyvavo, laikraščio pirmame puslapyje yra kolektyvinė nuotrauka. Kadangi dirba VRM Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja, su panašiais įvykiais susiduria ir darbe, todėl nustebo ir grįžusi namo perskaitė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas. Nurodė, kad laikraštį jai įteikė A. K.. Dėl minėtos rinkiminės agitacijos, ji kreipėsi į Apygardos rinkimų komisiją Teisėtumo priežiūros padalinį, pirma kreipėsi elektroniniu paštu, po to jai buvo pasiūlyta išdėstyti raštu ir tada Rinkimų komisijos atstovė paėmė iš jos tą leidinį. Taip pat nurodė, kad tie asmenys, kai įteikinėjo rinkimų biuletenius, neprisistatė, neprašė net jos dokumentų, o asmenims - Rinkimų komisijos nariams keliami ypatingi reikalavimai, jie atrenkami, jie pasirašo, turi būti bešališki ir vykdyti reikalavimus. Kad K. Rinkimų komisijos nariai ji sprendė iš to, kad jai atnešė rinkėjo pažymėjimą. Laikraštį jai padavė ir apie Darbo partijos gerus veiksmus Naujamiestyje dėstė A. K., o moteris stovėjo šalia ir pajuokavo, kad jis taip stengiasi, nes jis pats yra pirmame lape esančioj kolektyvinėj nuotraukoj užfiksuotas. Taip pat nurodė, kad rinkėjo pažymėjimą nešiojantys asmenys, turi būti bešališki, o kai pradeda aiškinti kuo viena partija geresnė už kitą, tai ji traktuoju, kaip Rinkimų įstatymo pažeidimą, kad Rinkimų komisijos nariai užsiima agitavimu. Parodžius byloje esantį leidinį, liudytoja nurodė, kad leidinys (b.l. 13) yra tas pats, kurį jai paliko A. K., taip sprendžia pagal jame esančias fotonuotraukas, nes jas prisimena.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. K. parodė, kad A. K. buvęs jos sutuoktinis, jie negyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, sutinka duoti parodymus. Nurodė, kad žino apie nagrinėjamą bylą, t.y. dėl laikraščių, kuriuos jai reikėjo išplatinti ir pažymėjimų. Paaiškino, kad jai buvo paskirta rinkiminė apylinkė Pamėnkalnio gatvėje, ir ji turėjo išnešioti rinkiminius biuletenius. Buvo nuėjusi viena, pamatė, kad ten labai sunku užeiti į laiptines. Pirmą dieną ji mažai kur pateko ir paprašė A. K., kad būdamas laisvas galėtų jai padėti. Laikraščiai sunkūs ir labai sunku atidaryti laiptinių duris, todėl ji paprašė jo pagalbos. Ji eidavo į laiptinę, pasiimdavo, kiek reikia laikraščių, pakvietimų, įėjusi į laiptinę, dėdavo laikraščius į dėžutes ir žiūrėjo, kur nunešti pakvietimus. Ji eidavo prie vienos laiptinės, A. K. - prie kitos. Apie 10-15 minučių reikėdavo pastovėti, kad kažkas duris atidarytų. Šiuo atveju, išėjo moteris iš kavinės, ji pasakė, kad nešioja pakvietimus rinkimams, pas ją buvo ir tie laikraščiai. Moteris gyveno vienoje iš laiptinių, ji davė pažymėjimą. Buvo pasipiktinusi, kad neįmanoma užeiti į laiptines, kad ilgą laiką tenka prastovėti. Moteris minėjo, kad dirba kavinėje, apie maistą pradėjo kalbėti. Ji ant laikraščio parodė A. K., pasakė, kad žmogus daugiau, kaip pusė gyvenimo dirbo virėju restoranuose. Per tą laiką A. K. priėjo prie jų. Ji jam pasakė, kad gal pažįstamų atsirado, jie tarpusavyje pradėjo kalbėtis, kas kur dirbo. Jokios agitacijos jie nedarė. Atsakydama į klausimus nurodė, kad laikraščius dėjo į pašto dėžutes. Ponia, su kuria ji kalbėjosi, išėjo iš kavinės ir ji padavė pakvietimą - ar vyrui, ar sūnui rinkėjo pažymėjimo. Ji sakė, kad ji ten gyvena. Negali pasakyti namo numerio prie kurio moterį sutiko, tačiau tai buvo Gedimino pr., kur ta ponia gyvena. Nurodė, kad tai tas pats leidinukas (b.l. 13), kurį ji palikdavo. Nurodė, kad ponios, kuri buvo ką tik užėjusi į posėdžių salę (D. M.) ji nepažįsta, su ja neteko bendrauti. Laikraštukai į celofaninį maišą buvo sudėti. A. K. nešiojo maišą su laikraštukais, jokios agitacijos nebuvo. Žino, kad D. M. parašė skundą, tačiau nežino, kas ji tokia. Jokios agitacijos nei iš A. K., nei iš jos pusės nebuvo. Taip pat nurodė, kad ji tik kelias dienas nešiojo rinkiminius biuletenius, vėliau šio darbo atsisakė, su A. K. ji vieną kartą vaikščiojo, tai buvo savaitės pradžioje. Mažai buvo tokių žmonių, kad išeitų ir su jais bendrautų, kalbėtų. A. K. stovėdavo lauke arba kitą laiptinę atidarinėdavo, paruošdavo, kad ji galėtų užeiti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207² straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Rinkimų ar Referendumo įstatymuose numatytos rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. A. K. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Taip pat numatyta, kad pažeidus šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, asmuo turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytus ATPK 207² straipsnio 3 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. rašytiniame paaiškinime nesutiko su jam inkriminuojamu kaltinimu, pripažino, kad leidinį (laikraštį) įteikė D. M.. Tačiau teismo posėdyje nurodė, kad laikraščio D. M. jis neįteikė, nieko neagitavo, kad laikraštį tiesiog perdavė L. K., kuri įteikinėjo rinkiminius pažymėjimus, o pastaroji laikraštį perdavė D. M.. Tokius jo paaiškinimus teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, juos paneigia kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymais. Apklausta liudytoja D. M. patvirtino, kad rinkiminį pažymėjimą jai įteikė moteris (L. K.), o laikraštį A. K., kuris taip pat pasakojo jai apie Darbo partijos atliktus darbus jų rajone. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėta liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi, iki šio įvykio ji nepažinojo A. K., todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti jos paaiškinimais. Apklausta L. K. nurodė, kad D. M. nepažįsta, su ja įvykio dieną nebendravo, teismo posėdžio metu pasakojo kitas aplinkybes. Nors tiek A. K., tiek L. K. teigė, kad yra išsituokę ir negyvena kaip šeimos nariai, tačiau iš jų paaiškinimų matyti, kad jie gyvena tame pačiame bute, yra buvę sutuoktiniai ir vis dar palaiko draugiškus santykius (A. K. L. K. padėjo išnešioti rinkėjų pažymėjimus, taip pat padėjo nešioti sunkų krepšį su reklaminiai laikraštukais), todėl vertinant L. K. parodymus teismas daro išvadą, jog L. K. dėl santykių su A. K. yra linkusi teismui labiau akcentuoti A. K. naudingas aplinkybes, todėl jos parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. A. K. kaltė padarius protokole nurodytą pažeidimą įrodyta ir kitų byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-3), administraciniu nurodymu (b.l. 4), Naujamiesčio apygardos Nr. 1 Rinkimų komisijos posėdžio protokolu (b.l. 5-6), rašytiniu pasižadėjimu (b.l. 7), D. M. pranešimu (b.l. 14) ir rašytiniu paaiškinimu (b.l. 12), reklaminiu agitaciniu leidiniu (b.l. 13). Šių duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. K. padarė protokole nurodytus veiksmus, t. y. įteikė rinkėjai D. M. reklaminį darbo partijos leidinį bei pasakojo jai apie konkrečios polinės partijos nuopelnus toje gyvenamojoje vietovėje, taip agitavo balsuoti už Darbo partiją. Jo veika protokole buvo tinkamai kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 207² straipsnio 3 dalį, numačiusį administracinę atsakomybę už Rinkimų ar Referendumo įstatymuose numatytos rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimus.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 85 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 207² straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. Rinkimų ar Referendumo įstatymuose numatytos rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 202 iki 868 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Tiek už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 85 straipsnio 1 dalyje, tiek už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207² straipsnio 3 dalyje, atsakomybė yra vienoda, t. y. baudų vidurkis 535 eurų yra vienodas, todėl A. K. veiksmai pagal ANK neperkvalifikuotini ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – 62 metų amžiaus, į tai, kad duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. A. K. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažeidėjui už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207² straipsnio 3 dalyje skirtina minimali bauda

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207² straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –202 € (dviejų šimtų dviejų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.