- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- AN2-133-875/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00102-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Pažeidėjas
- G. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties, kuria netenkintas G. M. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. M. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 610 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 28 d. 10.10 val. (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, vairuodamas transporto priemonę „T. H.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, todėl kliudė kelkraštyje stovintį automobilį „M. B.“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219, 222 punktų reikalavimus. Už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 610 Eur bauda.
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundžiama 2019 m. birželio 18 d. nutartimi G. M. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime klaidingai nurodyta įvykio vieta, nes eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įsikūręs (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nenorėdamas sukelti avarinės situacijos bei trukdyti kitiems eismo dalyviams, pavažiavo toliau kur galima sustoti ir atėjo į eismo įvykio vietą, tačiau automobilis „M. B.“, buvo pasišalinęs. Pažymi, kad nebuvo nustatyta tiksli žala, nenurodyti abiejų automobilių apgadinimo mastai ir kitos reikšmingos aplinkybės.
3.2. Skunde pareiškė, kad niekada neprisipažino padaręs nusižengimo, tai yra nurodyta administracinio nusižengimo protokole, surašytame 2019 m. sausio 7 d. dieną. Pažymi, kad jis nurodė jog administracinio nusižengimo nepadarė, kad iš eismo įvykio nepasišalino. Teigia, kad iš nutarimo neaišku, kokiais faktiniais duomenimis remiantis padarytos išvados dėl tariamai padaryto administracinio nusižengimo, o paskyrus administracinę nuobaudą, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
3.3. Pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas nenurodė kokia kaltės forma pasireiškė jo veika, kokios aplinkybės leidžia konstatuoti tyčią. Pažymi, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes tiek protokolą surašiusi institucija, tiek bylą nagrinėjęs teismas, apie teisę turėti atstovus neišaiškino. Nurodo, kad nesuprato kuo buvo kaltinamas, kuo remiantis buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už ka buvo skirta nuobauda.
3.4. Apeliaciniame skunde pažymi, kad neaišku, kokią bylą išnagrinėjo teismas, nes skundžiamoje nutartyje liko tinkamai neįvertintos bylos aplinkybės, joje nurodyta, kad nutartis yra priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors skundas teismui teiktas 2019 metų vasario mėnesį, o ne 2018 metais.
3.5. Pažymi, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nenustatė ar pats nukentėjusysis nepažeidė kelių eismo taisyklių palikdamas stovėti automobilį prie įvažiavimo į kiemą ir ar ne jis pats yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Pažymi, kad automobilio galinė dalis buvo iškišta į gatvės važiuojamąją dalį ir, galimai, kliudė eismą visiems eismo dalyviams. Konstatuoja, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, netinkamai vertino įrodymus. Nurodo, kad teismas pasirėmė subjektyviais policijos pareigūnų, kurie suinteresuoti patraukti kuo daugiau asmenų administracinėn atsakomybėn, parodymais. Teigia, kad policijos pareigūnai nėra ekspertai galintys nustatyti apgadinimų pobūdį, lokalizaciją, abejoja ar pareigūnų naudojama liniuote yra tiksli, turi patikros dokumentus ir gali būti naudojama įvykiams tirti. Galiausiai nurodo, kad byloje yra daug prieštaravimų, nutylėtų faktų ir neišaiškintų aplinkybių, todėl priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Institucija, priimdama nutarimą netinkamai įvertino bylos aplinkybes, įrodymus bei pažeidė jo Konstitucines teises.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarti kaip pagrįstą ir teisėtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliaciniame skunde keliamas G. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, pagrįstumo klausimas. Apeliantas skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, policijos pareigūnų ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
8. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
9. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
10. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nutarties motyvus ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apeliantą padarius jo ginčijamus administracinius nusižengimus, kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybinę versiją neva patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės.
11. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
12. G. M. kaltė padarius administracinius nusižengimus įrodyta 2019 m. sausio 7 d. administracinio nusižengimo protokolu (medžiagos l. 1–2), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (medžiagos l. 10–11), pareigūno G. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį, t. y., kad apelianto automobilis kliudė stovintį automobilį „M. B.“ ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus minėtu adresu neberado minėtų automobilių, tada buvo susisiekta su „M. B.“ vairuotoju V. E., liudytojo V. E. 2018 m. gruodžio 28 d. paaiškinime nurodyta, kad sulaukė policijos pareigūnų skambučio, kad yra apgadintas jo automobilis. Atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad apgadinta užpakalinė dešinės pusės automobilio dalis (medžiagos l. 9). Apelianto kaltė įrodyta ir eismo įvykio vietos schema ir byloje esančiomis foto nuotraukomis (medžiagos l. 5, 17, b. l. 24, 41), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (medžiagos l. 6), transporto priemonės apžiūros protokolu (medžiagos l. 12), liudytojų Ž. S. (b. l. 35), A. J. (b. l. 36), V. E. (b. l. 36), M. Ž. duotais parodymais pirmosios instancijos teismo metu (b. l. 42–43), jis nurodė, jog automobiliu išsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė neteisingai stovintį automobilį, nes toje gatvėje yra vienpusis eismas. Jis prie jo privažiavo, tas automobilis pajudėjo ir apgadino kitą automobilį. Jis žiūrėjo, kas toliau bus, tada automobilis sustojo, vairuotojas iš jo išlipo, apžiūrėjo apgadintą automobilį, grįžo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo. Vairuotojas apžiūrėjo automobilio šoną, kuris buvo apgadintas. Vairuotojas apžiūrėdamas atėjo iki automobilio priekio. Taip pat apelianto kaltė įrodyta G. B. (b. l. 43), G. G. (b. l. 54) parodymais, duotais teismo posėdžio metu, iš dalies paties apelianto G. M. paaiškinimu, t. y., 2018 m. gruodžio 28 d. paaiškinime nurodyta, kad sukdamas kliudė kaip jam pasirodė stovinčios mašinos veidrodėlį. Išlipęs apžiūrėjo automobilį, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Kadangi susidarė kamštis neturėjo daug laiko apžiūrėti. Pavažiavo iki (duomenys neskelbtini) g. vertimų biuro, ten sustojo ir dar kartą grįžo apžiūrėti įvykio vietą, tačiau mašina, kuria jis kliudė, buvo išvažiavusi, bei parodymais duotais pirmosios instancijos metu (medžiagos l. 7, b. l. 35, 55).
13. Iš byloje esančių liudytojo V. E. parodymų (b. l. 36), iš fotonuotraukų (b. l. 41, medžiagos l. 17) matyti, kaip buvo apgadintas automobilis, todėl apygardos teismo vertinimu, G. M. negalėjo nesuvokti, nematyti, jog apgadino kito asmens automobilį. Apygardos teismas sprendžia, jog G. M. suvokė jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, važiavo tvarkyti savo reikalų į vertimų biurą, įvažiuodamas prieš eismą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę.
14. Pažymėtina, jog apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnai nėra ekspertai galintys nustatyti apgadinimų pobūdį, lokalizaciją, abejoja ar pareigūnų naudojama liniuote yra tiksli ir gali būti naudojama įvykiams tirti. Apygardos teismo vertinimu, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pagrindo abejoti atliktu matavimu nėra, nes apgadinimų aukščiai yra panašiame lygyje, o pasinaudojimas matavimo prietaisu leidžia daryti objektyvias išvadas (medžiagos l. 17). Apeliantas skunde pažymi, kad nebuvo nustatyta tiksli žala, tačiau, kaip ir nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, iš policijos pareigūnės A. J. tarnybinio pranešimo (medžiagos l. 11) matyti, kad buvo nustatyta padaryta žala. Visiškai nepagrįsti G. M. skundo argumentai, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą bei nesuprato kuo buvo kaltinamas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog tiek administracinio nusižengimo protokole (b. l. 5), tiek posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (b. l. 34) G. M. buvo išaiškintos jo teisės, pareigos, jis davė parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl darytina išvada, kad apelianto teisės buvo užtikrintos ir kaltinimo esmė jam buvo aiški. Apeliantas nurodo, jog skundžiamoje nutartyje netinkamai nurodytas jos numeris, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini), nes skundas teismui teiktas 2019 metais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apelianto skundo argumentu, tačiau ši klaida vertintina kaip rašymo apsirikimas, kuris nekeičia skundžiamos nutarties esmės.
15. Skunde apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nenurodė kokia kaltės forma pasireiškė jo veika, kokios aplinkybės leidžia konstatuoti tyčią. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti, anksčiau išanalizuoti, įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. M. ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet ir tyčia iš jo pasišalino.
16. Apeliantas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad niekada neprisipažino padaręs nusižengimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį skundo argumentą pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys – G. M. 2019 m. sausio 22 d. ranka parašyta frazė „Dėl padarito nusižengimo nuoširdžiai gailiuosi“ ir parašas ant 2019 m. sausio 7 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina priešingas aplinkybes (medžiagos l. 1). Be to, policijos pareigūnas G. G. teisme parodė, kad paklausė apelianto, ar jis gailisi dėl šio pažeidimo, nes tai galėtų laikyti atsakomybę lengvinančiąja aplinkybe, tada apeliantas nurodė, jog dėl šio nusižengimo gailisi, su juo sutinka, todėl priimant nutarimą tai buvo laikyta atsakomybę lengvinančiąja aplinkybe, o prierašą G. M. pats savo ranka įrašė į protokolą (b. l. 54).
17. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog G. M. laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina G. M. kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog G. M. padarė administracinius nusižengimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
18. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Be to, praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.