- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- e2-501-661/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00255-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- R. V., A. V., V. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovams antstoliui R. V. ir trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atstovui A. B..
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios UAB „Žekinas“ ieškinį atsakovams R. V., A. V. ir V. V., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Baltic Insurance Company“ SE, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir BUAB „Baltaz“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas 2016 m. spalio 3 d. patikslintu ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovų A. V. ir V. V. solidariai 246 177,02 Eur ieškovui BUAB „Žekinas”; 2) tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas 1 punkte nurodytas reikalavimas, nustatyti areštuotų, bet neišsaugotų daiktų vertę ir jų 246 177,02 Eur sumos dalyje priteisti iš atsakovo V. V.; 3) Nustatyti areštuotų, bet neišsaugotų daiktų vertę ir ją subsidiariai priteisti iš antstolio R. V. ieškovui BUAB „Žekinas”; 4) priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad ieškovas ir UAB „Baltaz“ 2006-05-15 pasirašė akcijų pirkimo — pardavimo sutartį (toliau — Sutartis) (ieškinio Priedas Nr. 4), pagal kurią UAB „Baltaz“ už 243 177,02 Eur (t.y. 850 000 Lt) sumą pardavė ieškovui turimas SIA „Baltaz Latvia“ 6 paprastąsias vardines materialiąsias akcijas, kurių vienos nominali vertė 100 LVL, kas sudaro 30 proc. įstatinio kapitalo dydžio. Pagal Sutartį buvo sutarta, jog vienos akcijos kaina yra lygi 41 029,50 Eur (t.y. 141 666,67 Lt), o visų 6 akcijų kaina buvo nustatyta 246 177,02 Eur.ieškovas laikotarpiu nuo 2006-05-16 iki 2006-05-19 dienos sumokėjo UAB „Baltaz“ 309 308,07 Eur (t.y. 1 067 978,92 Lt), iš kurių, pagal Sutartį 246 177,02 Eur buvo sumokėta už SIA „Baltaz Latvia“ 6 paprustąsias vardines materialiąsias akcijas.Taip pat paminėtinos aplinkybės, kurios liudija, kokiu būdu ieškovas gavo piniginių lėšų įsigyti akcijas iš UAB „Baltaz“. 2006-05-09 tarp ieškovo, UAB „Baltaz“ ir lizingo bendrovės UAB „SEB VB lizingas“ buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis (Priedas Nr. 6), pagal kurią ieškovas pardavė lizingo bendrovei UAB „SEB VB lizingas“ savo nekilnojamąjį turtą - pastatus, esančius Skaisterių k„ Vilniaus raj. Pastatai lizingo bendrovei buvo parduoti už bendrą 364 648,99 Eur (t.y. 1 259 060,03 Lt) kainą, kuri buvo sumokėta ieškovui 2006-05-16 (žr. Priedas Nr. 5). Tokiu būdu, ieškovas perleidęs savo turėtą nekilnojamąjį turtą, įgijo piniginių lėšų vykdyti akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir sumokėti UAB „Baltaz“ 246 177,02 Eur sumą.Vilniaus apygardos teismas 2008-09-11 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Žekinas“. Bankroto administratorius, patikrinęs administruojamos įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nustatė, kad UAB „Žekinas“ ir UAB „Baltaz“ sudarė akivaizdžiai UAB „Žekinas“ veiklos tikslams priešingą sandorį, kurio sudarymas galėjo turėti įtakos šios įmonės mokumui.2009-09-18 ieškovas pateikė ieškinį, o 2010-05-28 ir patikslintą ieškinį UAB „Baltaz” dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2013-07-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1901-603/2013 ieškinį tenkino visiškai (žr. priedas Nr. 2), nurodant, kad yra pagrindas pagal CK 1.82 str. 1 d. ir CK 6.66 str. pripažinti negaliojančiais 2006-05-15 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Žekinas” ir UAB „Baltaz” dėl SIA „Baltaz Latvia” 6 paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, pirkimo - pardavimo už 246 177,02 Eur kainą, bei 2006-05-26 akcijų priėmimo - perdavimo aktą, sudarytą tarp UAB „Žekinas” ir UAB „Baltaz” dėl minėtų akcijų. Pripažinus sandorį negaliojančiu buvo pritaikyta restitucija, UAB „Baltaz“ įpareigojant grąžinti BUAB „Žekinas” 246 177,02 Eur, o UAB „Žekinas“ grąžinti nuosavybę UAB „Baltaz” į SIA „Baltaz Latvia” 6 paprastąsias vardines materialiąsias akcijas.Nurood, kad UAB „Baltaz” neturi tiek turto, kad galėtų grąžinti ieškovui jo naudai priteistas sumas ir minėto teismo sprendimo įvykdyti niekada ir negalės. Šį teiginį patvirtina tiek ir antstolio pažyma apie vykdomosios bylos eigą (priedas Nr. 8), tiek ir faktas, kad šiuo metu UAB „Baltaz“ yra iškelta bankroto byla.Ieškovas mano, kad 246 177,02 Eur žala turėtų būti priteista solidariai iš atsakovų A. V. ir V. V., o subsidiariai ją priteisiant ir iš antstolio R. V., kadangi visųjų veiksniai turėjo įtakos žalos atsiradimui.Ieškovas taip pat nurodo, kad nors A. V. 2005-06-07 - 2009-07-08 laikotarpiu buvo UAB „Baltaz” direktore ir akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu A. V. buvo vienintele UAB „Baltaz” akcininke (priedas Nr. 9), šios bylos prasme nėra svarbu nustatyti (atriboti) A. V. ir V. V. užimamas pareigas UAB „Baltaz“, kadangi A. ir V. V. pasikeisdami ėjo (eina) UAB „Baltaz“ direktoriaus pareigas, A. V. ilgą laiką buvo vienintelė „Baltaz“ akcininke, o netrukus po sutarties, padariusios didelę žalą UAB „Žekinas“, sudarymo (laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 19 d. iki 2006 m. gegužės 12 d. per UAB „Baltaz“) tapo ir UAB „Žekinas“ kontrolinio akcijų paketo valdytoja, nors faktiškai visus veiksmus, susijusios su sutarties, padariusios didelę žalą UAB „Žekinas“ ir jos kreditoriams, sudarymu (pvz. pasiūlymo UAB „Žekinas“ direktoriui pateikimu, dokumentų derinimu ir pan.) atliko dabartinis UAB „Baltaz“ vadovas V. V. , todėl abiejų šių asmenų bendri neteisėti veiksmai padarė didelę žalą UAB „Žekinas“.Ieškovo manymu A. V., kaip UAB „Baltaz” direktorė, veikdama kartu su A Vickunu, nebūtų sudariusi akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, parduodant ieškovui menkavertes akcijas už žymiai didesnę kainą, ieškovui nebūtų kilusi žala; 2) V. V., kuriam buvo patikėtas saugoti civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu areštuotas UAB „Baltaz“ turtas, būtų grąžinęs perduotą saugoti turtą, ieškovas pardavęs areštuotą turtą būtų galėjęs gauti (visišką ar dalinį) žalos atlyginimą ir teismo sprendimas būtų įvykdytas; 3) antstolis R. V. būtų užtikrinęs realaus disponavimo, valdymo ir naudojimo teisės apribojimą ir/arba V. V. neteikiant duomenų apie areštuoto turto buvimo vietą, antstolis R. V. būtų kreipęsi į teismą dėl sankcijų taikymo, UAB „Baltaz“ areštuotas turtas būtų išsaugotas ir ieškovas galėtų gauti žalos atlyginimą ir teismo sprendimas būtų įvykdytas.Ieškovas ieškinį grindžia ir šiuo argumentu, jog A. ir V. V., inicijuodami Sutarties sudarymą ir ją sudarydami, žinojo (privalėjo žinoti) apie realią ŠIA „Baltaz Latvia“ akcijų vertę, sudarė sandorį dėl menkaverčių akcijų pardavimo (ekspertų teigimu, nuo 320 iki 11 kartų SIA „Baltaz Latvia” akcijų rinkos vertė yra mažesnės nei nurodyta Sutartyje) ir tokiu būdu abu pažeidė fiduciarines vadovo pareigas veikti sąžiningai ir protingai, kas yra konstatuota įsiteisėjusiu 2013-07-01 Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir laikytina prejudiciniu faktu. Visa tai reiškia, kad A. ir V. V. iniciatyva UAB „Baltaz“ vardu sudarius sutartį, vėliau teismo sprendimu ją pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento ir UAB „Baltaz“ neketinant vykdyti teismo sprendinio, ieškovas yra patyręs 246 177,02 Eur žalą. Taigi, esant situacijai, kai Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra konstatuoti nesąžiningi UAB „Baltaz“ atsakingų asmenų A. ir V. V. veiksmai, kurie lėmė ieškovo žalos atsiradimą, 246 177,02 Eur suma turi būti priteista solidariai iš A. ir Y. V. ieškovo naudai.Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį su kuriuo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat nurodė, kad Ieškovas ieškinyje aplinkybes, tariamai pagrindžiančias jo reikalavimus, kildina iš 2013-07-01 Vilniaus apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1901-603/2013 ir 2014-04-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-746/2014. Ieškovas netinkamai ir nepagrįstai teigia, jog šie teismo procesiniai dokumentai turi res judicata ir prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.Atsakovas taip pat nurodė, kad pirma, civilinėse bylose Nr. 2-1901-603/2013 ir Nr. 2A-746/2014 dalyvaujantys asmenys buvo BUAB „Žekinas" (ieškovas), UAB „Baltaz“ (atsakovas) ir ŠIA „BALTAZ LATVIA" (trečiasis asmuo). Nurodytose civilinėse bylose nei V. V. nei A. V. nebuvo dalyvaujančiais asmenimis CPK prasme. Taigi, nurodytose ir šioje civilinėje byloje dalyvauja skirtingi asmenys.Antra, civilinėse bylose N r. 2-1901-603/2013 ir N r. 2A-746/2014 buvo reiškiami reikalavimai pripažinti tarp dviejų juridinių asmenų sudarytus sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją (actio Pauliana). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje keliami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės juridinio asmens valdymo organo ir (arba) dalyvio atžvilgiu. Akivaizdu, kad tiek nurodytose civilinėse bylose, tiek šioje civilinėje byloje yra keliami skirtingi reikalavimai, taikomi skirtingi teisės institutai (actio Pauliana ir civilinė atsakomybė), yra skirtingas ieškinio dalykas bei pagrindas. Taigi, darytina išvada, jog ieškovas neturi teisės šioje civilinėje byloje remtis sprendimais ir nutartimis, priimtais civilinėje byloje N r. 2-1901-603/2013 Ir civilinėje byloje Nr. 2A-746/2014, kaip res judicata ir prejudinę galią turinčiais dokumentais.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad, pirmiausia, UAB „Baltaz" yra taikytina civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 - 6.249 str. reikalavimus, t. y. neįrodyta UAB „Baltaz" padaryta žala, neteisėti UAB „Baitaz" veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei UAB „Baltaz" kaltė (CPK 12, 178 str.). Nesant įrodytos UAB „Baltaz" civilinės atsakomybės, reikalavimai dėl UAB „Baltaz" dalyvio subsidiarios civilinės atsakomybės už prievolę yra neteisėti ir nepagrįsti (CPK 12, 178 str.). Be to, šioje civilinėje byloje UAB „Baltaz" dalyvio civilinė atsakomybė už prievolę taip pat yra neįrodyta pagal CK 6.245 - 6.249 str. reikalavimus (CPK 12, 178 str.).Tariamas žalos padarymas, pasirašant 2006-05-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, niekaip nėra susijęs su UAB „Baltaz" dalyvio subsidiaria atsakomybe už prievolę CK 2.50 str. 3 d., 6.245 - 6.249 str. kontekste. Ieškovas, remdamasis ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis tariamai atsakovas UAB „Baltaz" įkalbėjo pasirašyti, tariamai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tariamai apgavo, tariamai suklaidino, tariamai pardavė už per didelę kainą ir kt.) ir keldamas būtent UAB „Baltaz" dalyvio civilinės atsakomybės klausimą, daro teisės taikymo klaidą CK 2.50 str. 3 d. apimtyje. T. y. šiomis tariamomis žalos sukėlimo aplinkybėmis negali būti įrodyta juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė už prievolę pagal CK 2.50 str. 3 d., 6,245 - 6,249 str. nuostatas. Teismas turėtu atkreipti dėmėsi i šia ieškovo teisės taikymo klaida.Ieškovas ieškinyje nurodo, kad V. V. atsakomybė kyla, kadangi V. V., tariamai, iki tapimo UAB „Baltaz" vadovu, buvo de facto UAB „Baltaz" vadovas. Šiuo atveju atsakomybė pagal CK 2.87 str. 7 d. jam kilti negali.Ieškovas ieškinyje taip teigia, kad V. V. yra areštuoto turto saugotojas, kuriam areštuotas turtas buvo paliktas saugoti ir kuris neišsaugojo areštuoto turto, todėl jam keliama atsakomybė pagal CK 6.846 str. 1 ir 2 d. tačiau šioje civilinėje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų – pasirašytos pasaugos sutarties, pasirašyto turto arešto-perdavimo akto ar kt.), patvirtinančių, kad būtent V. V. buvo de facto ir de jure perduotas turtas saugojimui ir, kad būtent V. V. sutiko tapti turto saugotoju. Šios civilinės bylos kontekste BUAB „Žekinas" taip pat nėra ir pasaugos davėjas. Kadangi ieškovas šį ieškinio reikalavimą grindžia pagal CK 6.846 str. ir 6.245 - 6.249 str. nuostatas būtent V. V. atžvilgiu, todėl atsakovo manymu, ieškovas neįrodė leistinais rašytiniais įrodymais, kad V. V. buvo perduotas areštuotas turtas ir kad V. V. yra atsakingas už tariamą turto neišsaugojimą.Atsakovas V. V. taip pat nurodo, jog įvertinus ieškovo ieškinį, apibendrintina, kad ieškovas BUAB „Žekinas" padarytos žalos faktą kildina iš to, jog būtent 2006-05-15 buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir kurios pagrindu buvo atliktas mokėjimas UAB „Baltaz" naudai. Ieškovo atstovas (bankroto administratorius) apie šį tariamai neteisėtą sandorį ir jo sukeltą žalą sužinojo arba turėjo sužinoti 2008-09-11 iškėlus UAB „Žekinas" bankroto bylą. Tą patvirtina ir faktas, kad 2009-09-18 BUAB „Žekinas" pareiškė actia Pauliana ieškinį. Šioje civilinėje byloje ieškovas pareiškė ieškinį praėjus beveik 7 metams nuo to momento, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie, kaip pats ieškovas teigia, 2006-05-15 sandorį ir jo sukeltą žalą. Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminas. Konstatuotina, kad pagal ieškovo pateikiamus reikalavimus, ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, o ieškinį - atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).Antstolis R. V. pateikė atsiliepimą pareikštą patikslintą ieškinį, su kuriuo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Antstolis taip pat nurodo, kad 2009 10 06 d. antstoliui R. V. vykdymui pateikta Vilniaus apygardos teismo 2009 09 23 išduota nutartis Nr.: 2-5826-623/09 dėl UAB „Baltaz“ turto arešto 850000 Lt sumai ieškovo BUAB „Žekinas“ reikalavimams užtikrinti. Pradėjus vykdymo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 09 23 išduotą nutartį Nr.: 2-5826-623/09 buvo imtasi priemonių skolininko turtui surasti ir aprašyti. Patikrinus informaciją apie skolininko valdomą registruotiną turtą nustatyta, kad nekilnojamojo turto skolininkas neturi. Skolininko vardu registruotos transporto priemonės: automobilis NISSAN SERENA, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1994, ir automobilis TOYOTA, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) gamybos metai 2000. Kito skolininkui priklausančio registruoto turto nenustatyta. 2009-10-14d. antstolio patvarkymais buvo areštuotos skolininko piniginės lėšos, esančios ar būsiančios skolininko vardu atidarytose sąskaitose bankuose.Taip pat vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui buvo įteiktas patvarkymas dėl informacijos apie turtą pateikimo ir išreikalauta informacija apie skolininko nuosavybės teise valdomą turtą. Vykdydamas antstolio patvarkymą skolininkas UAB „Baltaz“ pateikė informaciją apie turimą turtą. 2009-11-14d. ir 2009-11-09 d. buvo sudaryti turto aprašai, kuriais buvo aprašytas skolininkui UAB „Baltaz“ priklausantis turtas, ir skolininkui UAB „Baltaz“ priklausančios turtinės reikalavimo teisės į jam mokėtinas pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų. Turto aprašas registruotu paštu išsiųstas išieškotojui ir skolininkui. Visas skolininkui priklausęs turtas, kurį pavyko nustatyti. įstatymo nustatyta tvarka buvo aprašytas. Atsižvelgiant į vykdoma nutartimi teismo nustatytą nuosavybės teisių apribojimo mastą, turto aprašais areštuotas skolininko turtas paliktas valdyti, naudotis ir saugoti skolininkui UAB „Baltaz“.Ieškinį ieškovas grindžia būtent tuo, kad neva antstolis neužtikrino realaus naudojimo valdymo ir disponavimo skolininko turtu apribojimo, o pradėjęs vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo V. V. neteikiant informacijos apie areštuoto turto buvimo vietą nesikreipė į teismą dėl sankcijų skyrimo, aplaidžiai elgėsi vykdymo proceso metu.Ieškovo argumentas, kad antstolis aprašęs UAB „Baltaz" turtą ir palikęs jį saugoti UAB „Baltaz“ nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išsaugoti areštuotą turtą, yra nepagrįstas, kadangi antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju sudarant turto aprašą - teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR (duomenys neskelbtini).). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, vykdymo tvarką ir būdus nustato teismas (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 8 p.), todėl antstolis neturi teisės spręsti dėl valdymo ir naudojimo areštuotu turtu apribojimo atitinkamai perimant skolininko turtą ir perduodant kitam asmeniui, jeigu tai nenumatyta vykdome teismo nutartyje. ieškovas apie atliktus procesinius veiksmus buvo informuotas. Disponavimo turtu apribojimas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre ir aiškiai apibrėžtas teismo nutartyje. Ieškovas būdamas išieškotoju vykdomojoje byloje taip pat turi ir pareigą domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu ir kt. (LR (duomenys neskelbtini) str.). Ieškovo argumentai dėl netinkamos nutarties vykdymo tvarkos neužtikrinant realaus turto valdymo ir naudojimo skolininko turtu apribojimo atmestini.Antstoliui R. V. 2014 05 09 d. vykdymui pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2014 05 08 vykdomasis raštas, išduotas toje pačioje civilinėje byloje Nr.2-1901 -603/2013 dėl 850000 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Baltaz“, išieškotojo BUAB „Žekinas“ naudai. Remiantis jau turima informacija iš kitos vykdomosios bylos apie skolininkui UAB „Baltaz" priklausantį turtą, taip pat naujai patikrinus registrus surinkta informacija 2014 05 14 d. buvo sudarytas Turto arešto aktas Nr. 0179/14/00564-TAA, kuriuo buvo areštuotas skolininko turtas.Nagrinėjamu atveju antstolio civilinei deliktinei atsakomybei kilti nėra pagrindo, nes nėra antstolio kaltės ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp antstolio veiksmų ir ieškovo galimai patiltos žalos. Vykdymo proceso metu antstolis nėra priėmęs saugoti skolininko tinto (LR (duomenys neskelbtini) str.). Tiek aprašius turtą tiek areštavus turtą pradėjus skolos išieškojimo procesą tinto saugotoju buvo paskirtas skolininkas, kurio žinioje realiai ir yra areštuotas tintas, todėl pareiga išsaugoti areštuotą turtą kyla skolininkui. LR (duomenys neskelbtini) str. numatyta, kad perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka. Antstolis nebuvo paskirtas saugotoju vykdymo proceso metu, todėl neturėjo ir neturi pareigos užtikrinti teismo nutartimi areštuoto ir aprašyto, o vėliau sprendimo vykdymo metu areštuoto skolininko turto saugojimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius dėl tariamai realiai buvusio turto praradimo (jeigu toks bus nustatytas).Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Baltic Insurance Company“ SE, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, su kuriuo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad Apeliacinis teismas nustatė, kad pats ieškovas sudarė įmonei nenaudingą ir žalingą sandorį. Draudiko nuomone, ieškinys dalyje dėl reikalavimo Antstoliui yra nepagristas ir atmestinas dėl žemiau išdėstytu aplinkybių. Kaip matyti iš ieškinio, žala, atsiradusia Ieškovui, pastarasis kildina Iš neįvykdyto Vilniaus apygardos teismo 2013-07-01 sprendimo (įsiteisėjo 2014-04-16), kuriuo buvo pritaikyta restitucija ir Ieškovas įpareigotas grąžinti iš UAB „Baitaz" nupirktas ŠIA „Battaz Latvia" 6 paprastąsias vardines akcijas, o UA8 „Baltaz" privalėjo grąžinti ieškovui už akcijas gautą 243 177,02 EUR sumą. Sprendžiant iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, iš tiesų Ieškovas turi pagrindo remtis minėtu teismo sprendimu, kuris turi res judicata galią byloje dalyvavusiems asmenims, tačiau šis sprendimas visiškai nelemia Antstolio civilinės atsakomybės ir Draudiko Prievolių. Ieškovas, teikdamas alternatyvų reikalavimą dėl solidarios Vladislovo ir A. V. atsakomybės ir subsidiarios Antstolio civilinės atsakomybės, rėmėsi vykdymo proceso faktinėmis aplinkybėmis, kurios įvyko po to, kai Antstolis, vykdydamas teismo nutartį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir 2009-11-09 bei 2009-11-09 sudarė UAB „Baltaz" turto aprašus ir, teismui priėmus sprendimą, 2014-05-29 surašė turto arešto aktą. Turtas buvo paliktas saugoti skolininkui UAB „Baltaz", kuris areštuoto turto neišsaugojo. Antstoliui negali kilti deliktinė civilinė atsakomybė už tai, kad bendraatsakovas V. V. neišsaugojo turto, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes Ieškovas nepateikė jokiu įrodymu, patvirtinančių solidarios atsakomybės pagrindu buvimą. Antstolis nebuvo paskirtas saugotoju turto, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jokios informacijos apie tai, kad ieškovui buvo žinoma areštuoto turto buvimo vieta antstoliui nebuvo pateikta.BUAB „Baltaz“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Remiantis LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1901-603/2013 nustatyta, kad 2006-05-15 UAB „Žekinas" (toliau - Ieškovas) ir UAB „Baltaz" (trečiasis asmuo), būdamas S1A „Baltaz Latvia" 100 proc. akcijų savininku, pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuria UAB „Baltaz" už 243 177,02 EUR (850 000 Lt) pardavė, o Ieškovas UAB „Žekinas" nupirko ŠIA „Baltaz Latvia" 6 paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė 100 V. I. atsiskaitė pagal sutartį gavęs pinigų iš UAB „SEB VB lizingas", kuriai pardavė savo nekilnojamąjį turtą - pastatus Skaisterių k., Vilniaus r.2005-04-18 tarp Ieškovo ir UAB „Baltaz" buvo sudarytas susitarimas dėl įskaitymo, kurio pagrindu UAB „Baltaz" įsigijo Ieškovo naujos emisijos 1900 akcijų Ir tapo 95 proc. akcijų savininku. 5 proc. akcijų turėjo fizinis asmuo E. K., kuris sandorių sudarymo metu buvo UAB „Žekinas" direktoriumi ir pasirašė akcijų perleidimo sutartį.2006-05-26 Ieškovas ir UAB „Baltaz" pasirašė ŠIA „Baltaz Latvia" 30 proc. akcijų perdavimo-priėmimo aktą.2008-09-11 Vilniaus apygardos teismas Ieškovui UAB „Žekinas" iškėlė bankroto bylą, o bankroto administratorius, peržiūrėjęs sandorius, 2009-09-18 pateikė Vilniaus apygardos teismui actio Pauliano ieškinį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, o teismas 2013-07-01 sprendimu ieškinį patenkino (civ. byla Nr.2-1901-603/2013) ir nusprendė pripažinti negaliojančiais 2006-05-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Žekinas" ir UAB „Baltaz" dėl ŠIA „Baltaz Latvia" dėl 6 paprastųjų vardinių akcijų pirkimo už 850 000 Lt bei 2006-05-26 akcijų perdavimo-priėmimo aktą, ir pritaikė restituciją: UAB „Baltaz" turėjo gražinti Ieškovui pinigus 850 000 Lt. o Ieškovas privalėjo gražinti akcijas. Teismas buvo paskyręs ginčo akcijų rinkos kainos ir investicinės vertės nustatymo ekspertizę, kurios išvadose nurodyta akcijų Investicinė vertė nuo 770 EUR iki 22900 EUR.Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-16 nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko galioti. Teismai konstatavo, kad ginčijamos akcijų perleidimo sutarties ir akcijų perdavimo akto sudarymas buvo aiškiai nenaudingas Ieškovo interesams, o UAB „Baltaz" yra nesąžininga sandorio šalis. Akcijų perleidimo sutarties pasirašymo metu UAB „Baltaz" direktore ir vienintele akcininke buvo A. V. (2005-06-07- 2009-07-08), tačiau faktiškai vedė derybas V. V., o Ieškovo vardu sutarti pasirašė direktorius E. K..Teismai konstatavo, kad UAB „Žekinas” ir UAB „Baltaz” sudarė akivaizdžiai UAB „Žekinas” veiklos tikslams priešingą sandorį, kurios sudarymas galėjo turėti įtakos šios įmonės mokumui, ką vėliau patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2013-07-01 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-746/2014.Taip pat iš LITEKO ir pridėtos antstolio bylos matyti, kad Antstolis, vykdydamas teismo nutartį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir 2009-11-09 bei 2009-11-09 sudarė UAB „Baltaz" turto aprašus ir, teismui priėmus sprendimą, 2014-05-29 surašė turto arešto aktą. Turtas buvo paliktas saugoti skolininkui UAB „Baltaz“, kuris areštuoto turto neišsaugojo.Taigi, Ieškovas, remdamasis minėtų teismų sprendimais, jo manymu turinčiais prejudicrnę galią šalims, ir atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Baltaz“ neturi tiek turto, kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą, kas matyti iš pridėtos antstolio 2014-07-02 pažymos apie vykdomosios bylos eigą, pareiškė šį tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš bendraatsakovams – A. V., kuri, būdama UAB „Baltaz" direktore, pasirašė nuginčytą akcijų pardavimo- pirkimo sutartį ir V. V.. kuris šiuo metu yra UAB „Baltaz" direktorius ir kuris neišsaugojo jam patikėto areštuoto turto, ir pareiškė tiesioginį ieškinį antstoliui R. V., kuris neužtikrino areštuoto turto naudojimosi, valdymo ir disponavimo teisių apribojimo, nesikreipė į teismą dėl sankcijų taikymo ir aplaidžiai elgėsi vykdymo proceso metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisiniai argumentai
Dėl A. V. ir V. V. atsakomybės
Nagrinėjamoje byloje atsakovų V. V. (buvusio UAB „Baltaz“ vadovo iki bankroto bylos iškėlimo) ir A. V. (įmonės akcininkės ir buvusios direktorės ginčijamo sandorio sudarymo metu) atžvilgiu ieškovas BUAB „Žekinas“ kaip kreditorius reiškia tiesioginį ieškinį.Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui BUAB „Baltaz“ yra iškelta bankroto byla. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į Įmonių bankroto įstatymo specialiąsias nuostatas, kurioms turi būti taikomas prioritetas šioje byloje. Nors kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį akcininkui nelemia bankroto bylos iškėlimo faktas ir neriboja bankroto proceso stadija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje taisyklėje nėra kreditoriaus pareikšto ieškinio tenkinimo sąlygų. Akcininko, šiuo atveju A. V., atsakomybė yra deliktinė atsakomybė ir ji gali būti dviejų rūšių – pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., tuo sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, o kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011). Visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu.Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 taip pat yra pažymėjusi, kad kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės dalyviams CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra ribojama, kad pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, o kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Priešingas aiškinimas, kad kreditorius galėtų, esant iškeltai bankroto bylai, prisiteisti žalos atlyginimą iš juridinio asmens dalyvių, nors ši žala padaryta bendrai visiems kreditoriams, sumažinant juridinio asmens mokumą, prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (ĮBĮ 35 straipsnis). Be to, toks aiškinimas sukurtų potencialią kelių ieškinių konkurencijos problemą, jei ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei pareikštų bankroto administratorius arba žalą analogišku būdu bandytų prisiteisti daugiau nei vienas kreditorius.Nagrinėjamu atveju CK 2.87 str. 7 d. nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Šioje teisės normoje yra aiškiai nurodyta, kad konkretaus juridinio asmens valdymo organas (vadovas), sukėlęs šiam (konkrečiam) juridiniam asmeniui žalą, ją šiam (konkrečiam) juridiniam asmeniui atlygina (asmeniškai). Tai reiškia, jog CK 2.87 str. 7 d. galėtų būti taikoma BUAB „Žekinas" valdymo organo atsakomybei pagrįsti, tačiau ne UAB „Baltaz" valdymo organo atsakomybei kilti. Taigi šiuo pagrindu ieškovo ieškinys yra atmestinas.Ieškovas taip pat reiškia ieškinį V. V. dėl to, jog jis neišsaugojo jam patikėto turto. Ieškovas ieškinyje teigia, kad V. V. yra areštuoto turto saugotojas, kuriam areštuotas turtas buvo paliktas saugoti ir kuris neišsaugojo areštuoto turto, todėl jam keliama atsakomybė pagal CK 6.846 str. 1 ir 2 d. Tačiau šioje civilinėje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent V. V. buvo perduotas turtas saugojimui ir V. V. sutiko tapti turto saugotoju. Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė leistinais rašytiniais įrodymais, kad V. V. buvo perduotas areštuotas turtas ir kad V. V. yra atsakingas už tariamą turto neišsaugojimą, taigi neįrodė V. V. civilinės atsakomybės sąlygų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 12,178 str.). Be to, kaip matyti, iš teismui pateiktų duomenų, ieškovas kreipėsi su pareiškimu į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą A. V. atžvilgiu dėl svetimo turto pasisavinimo, V. V. atžvilgiu dėl patikėto saugoti turto išvaistymo. Abiem atvejais tyrimai buvo nutraukti.
Dėl senaties termino taikymo
V. V. prašo taikyti senatį dėl žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“ dėl neturtinės žalos, civilinės bylos 3K-3-516/2010).Nagrinėjamu atveju ieškovas BUAB „Žekinas" padarytos žalos faktą kildina iš to, jog 2006-05-15 buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir kurios pagrindu buvo atliktas mokėjimas UAB „Baltaz" naudai. Ieškovo atstovas – bankroto administratorius apie šį sandorį ir jo sukeltą žalą sužinojo arba turėjo sužinoti 2008-09-11 iškėlus UAB „Žekinas“ bankroto bylą. Tą patvirtina ir faktas, kad 2009-09-18 BUAB „Žekinas" pareiškė actia Pauliana ieškinį. Šioje civilinėje byloje ieškovas pareiškė ieškinį praėjus beveik 7 metams nuo to momento, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie 2006-05-15 sandorį ir jo sukeltą žalą. Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminas. Konstatuotina, kad pagal ieškovo pateikiamus reikalavimus, ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, o ieškinį – atmesti ir šiuo pagrindu (CK 1.131 str. 1 d.).
Dėl antstolio atsakomybės
Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B. ir kt.). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šioje byloje ieškovas kaltina Antstolį neveikimu, kad jis neužtikrino realaus teisių apribojimo naudotis, valdyti ir disponuoti turtu, palikdamas jį saugoti skolininkui UAB „Baltaz“. Nepavykstant susisiekti su įmonės vadovu, ieškovo nuomone Antstolis privalėjo kreiptis į teismą dėl sankcijų taikymo skolininkui, tačiau to nepadarė ((duomenys neskelbtini) str.2 d.).Sprendžiant, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, būtina vadovautis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta byloje BUAB „Omė" v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis bytoje Nr. 3K-3-41/2012).Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, jog vykdomoji byla dėl UAB „Baltaz“ pradėta 2009 metais pagal laikinąsias apsaugos priemones, kai antstolis vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009-09-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5826-623/2009, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) sudarė turto aprašą 850 000 Lt sumai ieškovo UAB „Žekinas“ reikalavimams užtikrinti. Turto aprašas registruotu paštu buvo išsiųsti išieškotojui ir skolininkui. Taigi šioje byloje antstolis atliko jam pavestas funkcijas ir šiame etape negalėjo atlikti jokių papildomų veiksmų, nes vykdymo procesas šioje byloje dar nebuvo pradėtas. Teismas šioje byloje buvo tik apribojęs atsakovo UAB „Baltaz“ disponavimo turtu teisę, valdymo ir naudojimosi turtu teisės nebuvo, apribotos, todėl areštuotas skolininko UAB „Baltaz“ turtas antstolio ir buvo pagristai pavestas saugoti skolininkui UAB „Baltaz" (b.t. I., b.l. 142-156).Vėliau, praėjus daugiau kaip ketveriems metams, 2014-05-02 gavęs vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1901-603/2013 dėl teismo priteistos 850 000 Lt skolos išieškojimo antstolis pradėjo antrąją vykdomąją bylą, surašė Turto arešto aktą Nr. 0179/14/00564-TAA ir pradėjo skolos išieškojimą, tačiau skolininkui geruoju nevykdant teismo sprendimo ir neradęs turto, kuriam buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, pradėjo jo paiešką UAB „Baltaz” buveinės adresu. 2014-05-30 ir 2014-08-29 kartu su UAB „Žekinas" administratoriumi R. M. buvo nuvykęs adresu Skaisterių g. 2C, Skaisterių k., Vilniaus rajone. Nurodytu adresu įmonės, jos vadovo V. V. ir areštuoto turto nerasta. Nurodytu adresu veikia kita įmonė. Tai patvirtina byloje surašytas 2014-05-30 dienos aktas (b.t. I., b.l. 104-134).Teismas pritaria trečiojo asmens BTA draudimas pozicijai, jog žalos atsiradimas buvo nulemtas ir paties Išieškotojo neveikimu. (duomenys neskelbtini) str., 639 str., tvarka išieškotojas, šiuo atveju ieškovas turėjo teisę kreiptis į apylinkės teismą, tačiau jis delsė. Kaip matyti prie ieškinio pridėtų dokumentų, Ieškovo ir UAB „Baltaz" bylinėjimosi procesas dėl nuostolingų sandorių užtruko nuo 2009-09-18 iki 2014-04-16, todėl Ieškovas pats turėjo bendradarbiauti su antstoliu, labiau domėtis savo skolininko reikalais ir informuoti Antstolį apie UAB „Baltaz“ veiklos nutraukimą buveinės adresu, t.y. vykdyti (duomenys neskelbtini) str. numatytas pareigas. Taigi, teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais vykdomoje byloje, konstatuoja, jog antstolis veikė tinkamai ir jo veikloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo aspektu, ieškovo ieškinys taip pat yra atmetamas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių
CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors atsakovai prašė priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki sprendimo priėmimo jie teismui nepateikė jokių savo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų, todėl šis jų prašymas yra atmestinas.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos sprendimui įsiteisėjus ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 260, 270str. str., teismas
nusprendė:
BUAB „Žekinas“ ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.