Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Vidos Stonkuvienes (pirmininkaujancios ir pranešejos), Irenos Stulpinienes, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos T. Ž. skunda atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos, treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valanciui del 400.000 Lt turtines ir neturtines žalos atlyginimo bei 5 procentu metiniu palukanu priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškeja T. Ž. Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai 2010-06-14 padave prašyma suteikti jai valstybes garantuojama antrine teisine pagalba Klaipedos apygardos administracinio teismo nagrinejamoje administracineje byloje Nr. I-570-162/2010, kurioje pareiškeja skunde Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-04-07 sprendima Nr. (1.31)-TPB-46-10 (b.l. 100-104). Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktorius 2010-06-15 isakymu Nr. V-91 nuo pareiškejos prašymo nagrinejimo nusišalino ir nušalino visus Klaipedos tarnybos darbuotojus bei perdave jos prašyma nagrineti Šiauliu valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai (b.l. 107).

Iš pareiškejos T. Ž. skundo, kuri teismas prieme 2011-04-29 nutartimi, turinio matyti, jog turtines ir neturtines žalos padaryma ji kildina iš Klaipedos tarnybos veiksmu, t. y nusišalinimo ir perdavimo jos prašyma nagrineti Šiauliu valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai (b.l. 2-8, 84-85). Nagrinejamu atveju butina nustatyti ar tarnybos veiksmai teiseti, nes žala asmeniui gali buti padaroma tik neteisetais valdžios institucijos veiksmais.

Valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikima fiziniams asmenims, kad šie galetu tinkamai ginti pažeistas ar gincijamas savo teises ir istatymu saugomus interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymas. Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba yra valstybes institucija (Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 9 straipsnio 1 dalis), todel privalo vadovautis ne tik šiuo istatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos istatymais, reglamentuojanciais viešojo administravimo instituciju veikla. Lietuvos Respublikos viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 straipsnio, reglamentuojancio asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešuju interesu viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybineje tarnyboje, privalo sažiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; istatymu nustatyta tvarka ir priemonemis vengti interesu konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu. Istatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbanciam valstybineje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesu konflikta, be to, asmuo dirbantis valstybineje tarnyboje negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybes, savivaldybes institucijoms, jeigu del to kyla interesu konfliktas (12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškeja i Klaipedos tarnyba kreipesi prašydama suteikti antrine teisine pagalba prieš pacia Klaipedos tarnyba. Atsakove, spresdama antrines teisines pagalbos pareiškejai suteikimo klausima, turetu nagrineti savo veiksmu teisetuma ir pagristuma ir tai gali neabejotinai sukelti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos interesu konflikta ir neužtikrinti objektyvu ir nešališka pareiškejos prašymo nagrinejima. Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sprendima del antrines teisines pagalbos teikimo byloje, kurios ginco dalykas – tarnybos sprendimas del antrines teisines pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-06-12 isakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo del antrines teisines pagalbos teikimo byloje, kurios ginco dalykas yra valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendimas del antrines teisines pagalbos, priemimo tvarkos aprašo 6.2 punktu numatyta, jog Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba prašyma perduoda Šiauliu valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai, kai pareiškejo gyvenamoji vieta yra Klaipedos miesto, Klaipedos rajono, Neringos, Palangos miesto, Rietavo, Plunges rajono, Kretingos rajono ir Skuodo rajono savivaldybese. Butent tokios tvarkos Klaipedos tarnyba laikesi, siekdama išvengti galimo interesu konflikto.

Iš bylos duomenu matyti, jog Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktorius sekancia diena, kai gavo T. Ž. prašyma suteikti antrine teisine pagalba, t.y. 2010-06-15 prieme isakyma Nr. V-91, kuriuo nušalino visus Tarnybos darbuotojus ir nusišalino pats nuo pareiškejos prašymo nagrinejimo bei perdave ji nagrineti Šiauliu valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai (b.l. 100, 107). Nepagristas pareiškejos argumentas del Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriaus piktnaudžiavimo tarnybine padetimi. Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba paise teisekuros subjektu nustatytu taisykliu bei gero administravimo principo, veike operatyviai, teises aktu nustatyta tvarka. Pareiškejos argumentas, kad pažeidžiami jos interesai del paskyrimo ne jos gyvenamojoje vietoje praktikuojancio advokato, pripažistamas nepagristu. Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad antrines teisines pagalbos teikima tarnybos organizuoja apygardos teismo teritorijoje. Remiantis Istatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktu taip pat 17 straipsnio 1 bei 3 daliu nuostatomis, tarnybos sudaro sutartis del antrines teisines pagalbos teikimo su advokatais, kurie veikia atitinkamoje apygardos teismo teritorijoje, ir sudaro atitinkamus advokatu, teikianciu tokia teisine pagalba, sarašus. Advokatas gali vykti i bet kuri teisma, rinkti irodymus, atstovauti pareiškejai nepriklausomai nuo jos gyvenamosios vietos ar advokato darbo vietos.

Atsakomybes už neteisetais veiksmais asmeniui padaryta žala pagrindai ir salygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose itvirtintos bendrosios deliktines civilines atsakomybes salygos – žala, neteiseti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisetos veikos ir žalos bei žala padariusio asmens kalte. Valstybes pareiga atlyginti už valdžios instituciju veiksmais padaryta žala itvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe, nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes. CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybes ar savivaldybes atsakomybe atsiranda, jeigu valdžios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti. Nagrinejamu atveju atsakoves Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos veiksmai atitiko galiojanti teisini reglamentavima. Nenustacius neteisetu valdžios institucijos Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos veiksmu, nera ir butinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybes civilines atsakomybes už žala, atsiradusia del valdžios instituciju neteisetu veiksmu, salygos, o nesant šios salygos negali kilti ir atsakomybe už žala (tiek turtine, tiek ir neturtine). Pareiškejos T. Ž. prašymas del turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas kaip nepagristas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTI 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dali civilines teises ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitu istatymu numatytais pagrindais, taip pat fiziniu asmenu ir organizaciju veiksmu, kurie nors ir nera istatymu numatyti, bet pagal civiliniu istatymu bendruosius pradmenis bei prasme sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilines teises ir pareigos atsiranda ir del žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilines atsakomybes samprata pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrežiama, kaip turtine prievole, kurios viena šalis turi teise reikalauti atlyginti nuostolius (žala) ar sumoketi netesybas (bauda, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumoketi netesybas (bauda, delspinigius). CK 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palukanu pagal prievoles mokejimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Ši teises norma numato vadinamasias procesines palukanas, kurios atlieka kompensavimo funkcija, ir taikoma esant nesutartinems prievolems. Nenustacius, kad del Klaipedos tarnybos aktu (veiksmu, neveikimo) pareiškejai padaryta neturtine ir turtine žala, prašymas del palukanu priteisimo taip pat netenkintinas kaip nepagristas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTI 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškejos prašymas paskirti tarnybos direktoriui bauda nera materialinio pobudžio reikalavimas. Pagal ABTI 84 straipsnio nuostatas teismas gali skirti baudas proceso dalyviams tik už procesiniu veiksmu neatlikima arba netinkama atlikima administracineje byloje.

Lietuvos Respublikos ABTI 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teise gauti iš kitos šalies išlaidu atlyginima turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškejos skundas nepatenkintas, todel ji neturi teises i turetu išlaidu atlyginima. Prašymas del bylinejimosi išlaidu atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

atmesti pareiškejos T. Ž. skunda del 400.000 Lt turtines ir neturtines žalos atlyginimo bei 5 procentu metiniu palukanu priteisimo iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos.

nepatenkinti T. Ž. prašyma del bylinejimosi išlaidu atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali buti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienu nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda Klaipedos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.