Kauno apylinkės teismo sprendimas

Patikslintame priešieškinyje atsakovas A. Š. nurodė, kad nors santuoką kūrė tikėdami bendra ateitimi, užaugino tris vaikus, su amžiumi išaiškėjo jų charakterių ir poreikių nesuderinamumas bei visiškai skirtingas požiūris į gyvenimo vertybes. Kol vaikai buvo maži, laikėsi kartu dėl jų ir apie save negalvojo. Užaugus vaikams visai nebeliko, kas juos sieja. Siekdamas geresnio uždarbio nuo 2007 m. atsakovas pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir namuose ilgą laiką nebūdavo. Tai dar labiau atitolino sutuoktinius vieną nuo kito. Vieną kartą, grįžus iš reiso namo, paaiškėjo, kad sutuoktinė turėjo ilgalaikį romaną su jaunystės laikų meile V. Š., o atsakovui pradėjus dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, tie santykiai buvo vėl atnaujinti. Ieškovė pati pripažino, kad R. Š. yra ne atsakovo, o V. Š. dukra. Tai labai skaudžiai pakirto sutuoktinių santykius. Atsakovas negalėjo atleisti ieškovei ilgalaikių santykių už šeimos ribų ir jų bendras santuokinis gyvenimas nutrūko. Nors sužinojęs apie visiškai netinkamą ir netoleruotiną ieškovės elgesį, atsakovas po komandiruočių grįždavo į bendrus namus ir asmeniškai juos prižiūrėjo, šeimos gyvenimo nebebuvo, kiekvienas iš sutuoktinių gyveno pats sau. Todėl atsakovas mano, kad būtent ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Būtent ieškovė pirma sulaužė santuokos priesaiką ir buvo neištikima, todėl yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės išdavystė išaiškėjo pačiu blogiausiu metu atsakovui, dirbdamas sunkų darbą ir būdamas toli nuo namų jis turėjo įveikti sunkias mintis, jog namuose nėra laukiamas. Tai labai neigiamai paveikė jo vidinę savijautą - jis jautėsi morališkai palaužtas, sutriko miegas ir maitinimasis, nukrito svoris, sunku buvo susikaupti ir dirbti. Susiklosčiusioje situacijoje įvertinti patirtą pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir skausmą pinigine išraiška labai sudėtinga, tačiau patirtą neturtinę žalą jis įvertina 1500 Eur. Po ištuokos šalims paliktina santuokinė pavardė Š ir Š. Bendra visos sodybos vertė, kurią nurodė ieškovė savo ieškinyje ir kurios atsakovas neginčija, yra 12093 Eur. Santuokos metu įgytų dviejų automobilių ieškovės nurodytos vertės jis neginčija ir sutinka. Be to, ieškovė žinojo, tačiau nutylėjo, jog atsakovo brolis buvo perdavęs jų šeimai pasaugai 13000,00 Lt (3765,00 Eur). Ši suma buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, todėl atitinkamai iš ieškovės valdomos sąskaitos turėtų būti grąžinta V. R.. Šalys pripažintinos bendraskoliais V. R. atžvilgiu, pareikštas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi. Jau įpusėjus bylos nagrinėjimą, atsakovo motina perleido atsakovui nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini),. Kadangi tai nėra santuokos metu įgytas turtas, jis nėra traukiamas į dalintino turto balansą. Prašo turtą padalinti lygiomis dalimis. Ieškovei neturint jokių finansinių galimybių išmokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią namo dalį natūra, prašo teismo padalinti ginčo namą priteisiant natūra po ½ dalį. Kadangi dėl sveikatos būklės ieškovė negali naudotis 2-o aukšto patalpomis, siekdamas užbaigti šalių ginčą, atsakovas teikia teismui naudojimosi namu tvarką, kuri visiškai atitinka pačios ieškovės interesus. Tokiu būdu realiai yra padalijamas ir kilnojamasis name ir visoje sodyboje esantis turtas, kuriuo realiai naudojasi išimtinai tik ieškovė. Prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybes ir padalinti automobilius natūra nekompensuojant jų verčių skirtumo. Prašo nustatyti aukščiau nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Naudojimosi tvarkos žemės sklypu nesant poreikio nustatyti neprašo. Automobiliu MERCEDES BENZ realiai nuo jo įsigijimo momento naudojosi ir disponavo ieškovė, todėl automobiliai paliktini kiekvieno iš sutuoktinių asmeninėje nuosavybėje pagal faktinį naudojimą, nekompensuojant verčių skirtumo.

Teismo posėdyje atsakovas A. Š. papildomai paaiškino, kad jam jau seniai buvo kilę įtarimai, jog ieškovė yra jam neištikima, tačiau jie ir toliau gyveno kartu. Jo žiniomis buvo ilgalaikiai santykiai ieškovės su V. Š.. Visa tai jis sužinojo apie 2008 m. Bendro gyvenimo su atsakove nebebuvo nuo 2014 m. Ieškovė visą gyvenimą skundėsi sveikata, jo nuomone, ji norėjo gyventi iš jo algos. Kai jis nustojo ją finansuoti (nuo 2014 m.), tai dabar reikia jai iš jo pinigų. Nesutinka mokėti ieškovei išlaikymo, nes pats neturi sveikatos ir galimai mes darbą. Apie paskolintus 13000 Lt jis sužinojo vėlai. Brolis V. R. pardavė žemę, tai tuos pinigus pervedė į ieškovės sąskaitą, kad būtų jam senatvei (laikė „juodai dienai“). Apie tuos pinigus jis daugiau nežino, jais naudojosi ieškovė ir dukra. Jokio didelio jo tėvų buto remonto nebuvo, buvo tik pakeisti durys ir langai. Tėvai patys turėjo pinigų. Patvirtino, jog jis nuo 2017 m. balandžio mėn. gyvena kartu su J. M. (duomenys neskelbtini), kaime.

Trečiasis asmuo V. R. yra pareiškęs šioje byloje savarankišką reikalavimą ir prašo priteisti iš ieškovės R. Š. ir atsakovo A. Š. 3765 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo pareiškime trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra atsakovo A. Š. brolis. Jis 2008 m. vasario 22 d. pervedė į ieškovės R. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“) 13000 Lt, kas atitinka 3765 Eur. Pinigai buvo pervesti su tikslu juos pasaugoti, kartu suteikiant teisę jais pasinaudoti, su sąlyga, kad V. R. pareikalavus, jie bus jam nedelsiant grąžinti. Tokios sąlygos buvo apspręstos tuo, jog A. Š. yra V. R. brolis, kuriuo jis visiškai pasitikėjo. Pinigai buvo pervesti į R. Š. sąskaitą bendru susitarimu. Kadangi pagal brolių susitarimą V. R. leido A. Š. ir R. Š. esant reikalui pasinaudoti jo pinigais, su sąlyga, kad jie visi, jam pareikalavus, bus jam grąžinti, faktiškai tarp šalių susiklostė neatlygintinos paskolos teisiniai santykiai. Šiuo atveju sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui įrodo banko sąskaitos išrašas. 2017 metų rugsėjo mėnesį jis sužinojo, kad A. Š. ir R. Š. santuoka faktiškai iširo, ir kad teisme iškelta byla dėl jų santuokos nutraukimo. V. R. paprašė A. Š. grąžinti jo pinigus. A. Š. jam pasakė, kad jam nežinoma, ar jo žmonos R. Š. banko sąskaitoje tokia suma pinigų dar yra, kadangi jie buvo naudojami šeimos reikmėms. R. Š. jam pasakė, kad jos sąskaitoje tų pinigų nebėra, jie visi išleisti. Įstatymo numatytas paskolos grąžinimo terminas, kada sutartyje jis nenustatytas, po trečiojo asmens V. R. reikalavimo grąžinti skolą, kas įvyko 2017 metų rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, suėjo jau 2017 metų spalio ar lapkričio mėnesį. R. Š. ir A. Š. jam pinigų negrąžino ir pareiškė, kad jų nebeturi. Abu buvę sutuoktiniai pagal šią prievolę yra atsakingi solidariai, kadangi pinigai buvo jų gauti ir panaudoti santuokos metu, bendroms jų šeimos reikmėms, bendrai jungtinei nuosavybei kurti.

Liudytoja T. Ž. teismo posėdyje parodė, kad ji yra ieškovės pusseserė. Jai žinoma, kad atsakovas mušė ieškovę, kad jis buvo jai neištikimas. Tai buvo apie 1990 m. Ji pati matė jo meilužę. Ji matė ieškovę su mėlynėmis (kai dar vaikai buvo maži). Paskutiniu metu atsakovas taip pat susirado meilužę, ji pati juos kartu matė Jonavoje prieš paskutines Kalėdas.

Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra jo sesuo. Jo nuomone, santuokos nutraukimo priežastis, kad atsakovas turi kitą moterį. Dar kai jis mokėsi mokykloje ir pas šalis gyveno, jis matė, kai atsakovas mušė jo seserį ir ne kartą (apie 1989-1990 m.). 1996 m. sesuo buvo papuolusi į traumatologijos skyrių dėl sumušimo. Toks atsakovo elgesys buvo sistemingas ir truko ilgą laiką.

Liudytojas Ž. J. teismo posėdyje parodė, kad jis yra ieškovės brolis. Patvirtino, kad sesuo buvo skriaudžiama atsakovo. Santuokos nutraukimo priežastis, kad atsakovas turi kitą moterį (2017 m. pavasarį). Jam žinoma, kad prieš ieškovę atsakovas naudojo smurtą.

Liudytoja R. A. (šalių dukra) teismo posėdyje parodė, kad tėvai kartu negyvena nuo 2017 m. kovo ar balandžio mėn. Paskutinius penkerius metus tėvų santykiai buvo pakankamai geri (nustojo mamą mušti), nors prieš tai buvo baisu. Tėvų santykiai nutrūko, nes tėtis susirado kitą moterį, kai mama gulėjo ligoninėje. Kai tėvas turėjo kitą moterį, tėvas su mama elgėsi blogai, buvo grubus, įžeidinėjo. Vasario mėn. tėvas pasakė, kad su seserimi jis skris į Tenerifę. Po to balandžio mėn. mama sužinojo, kad jis išskrido su kita moterimi. Kai viskas paaiškėjo, tėvo elgesys pasikeitė, apkaltino mamą vagyste, buvo iškviesta policija. Jis buvo grubus ir su ja. Kiek ji prisimena tėvą, jis moterų turėjo daug, o mamą pastoviai mušė. Ji visą gyvenimą tėvo bijojo, tarp jų nebuvo bendravimo. Jai pačiai, kai buvo 13-14 metų, tėvas buvo nurovęs ausį, mušė ir į sieną trenkė. Šiuo metu ji padeda mamai namuose (pjauna žolę, malkas ruošia, perka ir gamina maistą ir pan.). Dar padeda broliai. Ji galėtų padėti mamai išmokėti tėvui kompensaciją už namo dalį. Jos pajamos – apie 172 Eur. Jos sutuoktinis yra įmonės savininkas ir papildomai dirba Danijoje.

Liudytoja V. G. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra jos pusseserė. Jai teko matyti ant ieškovės kūno smurto pėdsakus (mėlynes, randus). Smurtas prasidėjo nuo 1986 m. iki kol ieškovė nepapuolė į Romainius (prieš 3-4 metus). Sumušimai buvo tokie, kad ieškovė papuldavo į ligoninę. Ieškovė nesiskyrė ir kentėjo, nes ji jo bijojo ir gyveno dėl vaikų. Atsakovas mušė ieškovę, kai ši surasdavo jį kažkurioje Lietuvos vietoje su kokia nors meiluže ir parsiveždavo į namus. Ieškovė norėjo ne kartą važiuoti pas tas moteris ir aiškintis. Tai buvo apie 1995-1996 m. Ieškovė buvo įbauginta moteris. Jos žiniomis ieškovė į policiją kreipėsi apie du kartus (pirmą kartą buvo sulaužyti šonkauliai, o kitą - sudaužyta galva). Jis visada atsiprašydavo ir žadėdavo, kad daugiau tai nepasikartos, ir ji jam atleisdavo. Mušimas buvo sistemingas, nes ji matydavo ieškovę sumuštą apie du kartus per pusmetį. Galutinis apsisprendimas buvo, kai jis paskutinį kartą susirado kitą moterį. 2017 m. balandį paaiškėjus atsakovo neištikimybės faktui, ieškovės psichologinė būklė buvo labai sunki, ji jautė baimę būti vėl sumušta. Ji rekomendavo jai apsilankyti pas psichologę. Į atsakovo klausimą apie galimą ieškovės meilužį M, atsakė, kad tokios aplinkybės jai nežinomos.

Liudytojas K. K. teismo posėdyje parodė, kad jis bendravo su abejomis šalimis (buvo draugai). Bendravo virš 30 metų. Abu jie stengėsi, dirbo, nors pagrindiniai gaunami pinigai buvo atsakovo. Šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini),. pas savo draugę (apie pusmetį). Paskutinį kartą jis matė ieškovę vairuojant automobilį, kai ji dar gyveno su atsakovu.

Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad šalis jis pažįsta apie 10 metų, yra kaimynai, nieko blogo apie juos apsakyti negali, šalys vedė bendrą buitį, tvarkė ir gražino namus, vyras vairavo sunkvežimį, o žmona dirbo ir tvarkėsi namie. Jam tenka matyti Audi markės automobilį šalių kieme. Jis pats savo tokio paties tipo namą prieš dešimt metų pirko už 85000 Lt ir būklė buvo prastesnė.

Liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra jos brolienė. Jos nuomone šalių gyvenime pagrindinis lūžis įvyko apie 2008 m., kai brolis buvo komandiruotėje ir grįžo, į ieškovės telefoną skambino, o ji neatsiliepė. Jis perskambino į tą numerį, o vyras prisistatė Š ir R biologiniu tėvu. Jai tai yra žinoma iš brolio žodžių. Ieškovė socialiniame tinkle pasiskelbė, kad gyvena su nemylimu vyru. Mergaitė (R) pati po to pasakė, kad ji sužinojo, jog atsakovas netikras jos tėvas. Ieškovė ištekėjo jau būdama nėščia, ji buvo neištikima atsakovui, o 2008 m. ji atnaujino santykius su mergaitės tėvu. Ieškovė linkusi apkalbėti kitus. Atsakovas po to su ieškove liko gyventi dėl vaikų. Ieškovei rūpėjo tik pinigai, nenorėjo, kad brolis su ja bendrautų. Patvirtino, kad atsakovui dar iki santuokos yra gimęs sūnus ir jeigu ne ieškovė, jis būtų gyvenęs kitoje šeimoje. Pati ieškovė pasakojo, kad ji buvo Gruzijoje su kitu vyru (tai buvo iki 2000 m.). Ieškovė taip pat artimai bendravo su V. M., kai šio žmona buvo išvykusi. Brolis V. R. nelabai sveikas ir mėgsta išgerti. Atsakovas buvo komandiruotėje, o ieškovė su dukra atvyko pas mamą (atsakovo) ir pasiūlė nuvežti pas V į (duomenys neskelbtini), rajoną. Būtent jos pasiūlė brolio pinigus pervesti į ieškovės sąskaitą. Šiuo metu V. R. gyvena mamos bute, kurį mama padovanojo atsakovui. Tas butas nebuvo remontuojamas. Atsakovas remonto nedarė, nes pastoviai buvo komandiruotėse, o V. R. nesuvokia kaip tokius darbus daryti.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje išgyveno trisdešimt trejus metus, iki 1992 m. jiems gimė trys vaikai, ir jau nuo santuokos pradžios tarp sutuoktinių pastoviai kilo nesutarimai dėl atsakovo neištikimybės, o konfliktų metu atsakovas nevengė prieš ieškovę naudoti ir fizinį smurtą, dėl ko ieškovei teko ne mažiau kaip du kartus gydytis gydymo įstaigos stacionare. Šios faktinės aplinkybės nustatytos ieškovės paaiškinimais bei liudytojų D. M., R. J., Ž. J., R. A. ir V. G. parodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė dėl sumušimų kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes tiek jos, tiek liudytojų paaiškinimais ji jautė baimę atsakovui, bet tuo pačiu jį mylėjo ir kiekvieną kartą jam atsiprašius atleisdavo, tikėdamasi, kad viskas su laiku pasikeis. Liudytojų parodymais nustatyta, kad smurtas ieškovės atžvilgiu buvo sistemingas, daugkartinis, buvo naudojamas nuo 1986 m., o baigėsi prieš penkerius metus. Kaip paaiškino šalių dukra R. A., paskutiniai penkeri tėvų gyvenimo santuokoje metai buvo pakankamai geri, nes tėvas nustojo mušti mamą. Nors toks atsakovo elgesys negali būti pateisinamas nei moralės, nei teisės požiūriu, ir jis tikėtinai turėjo įtakos šalių bendram gyvenimui, tačiau konkrečiu atveju jis negali būti laikomas faktine santuokos iširimo priežastimi, nes pastaruosius penkerius metus jis pasikeitė, t. y. smurto ieškovės atžvilgiu nebebuvo ir santykiai šeimoje buvo pakankamai geri, šalys gyveno kartu, kartu augino vaikus, rūpinosi savo namais ir pan., t. y. savo santuokines pareigas jie vykdė iki 2017 m. pavasario, kai šie santykiai faktiškai nutrūko.

Ieškovė santykių su sutuoktiniu esminį pablogėjimą ir galimą santuokos iširimą iš esmės grindžia atsakovo neištikimybės faktu. Jos paaiškinimu atsakovas nuo 2017 m. pradžios artimai bendrauja su kita moterimi J. M., su kuria jis 2017 m. kovo mėn. buvo išvykęs poilsiauti į Tenerifę, o ieškovė tuo pačiu metu buvo gydoma ligoninėje. Liudytojai D. M., T. Ž., R. J., Ž. J., R. A. ir V. G. patvirtino, kad būtent atsakovo neištikimybė yra santuokos iširimo priežastis. Atsakovas A. Š. teismo posėdyje taip pat pripažino neištikimybės faktą ir, kad nuo 2017 m. balandžio mėn. jis gyvena kartu su J. M. Kulvos kaime.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Šiuo atveju ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsakovo neištikimybę yra patvirtintos liudytojų parodymais ir paties atsakovo pripažinimu, kuris šio fakto neneigė. Atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai šalių santuoka iširo būtent po to, kai ieškovė sužinojo, jog atsakovas 2017 m. kovo mėn. išvyko su kita moterimi į Tenerifę. Ieškovės paaiškinimu, kai paaiškėjo šis faktas, iš esmės pasikeitė atsakovo elgesys, jis pradėjo ieškovę žeminti ir įžeidinėti, bei nuo 2017 m. balandžio mėn. išvyko iš namų ir nuo to laiko su ieškove kartu nebegyvena ir nepalaiko šeiminių santykių. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad būtent atsakovo neištikimybė lėmė santuokos iširimą.

Atsakovo ir jo atstovės teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji pati turėjo ilgalaikius santykius su V. Š., apie kuriuos atsakovas sužinojo 2008 m. ir, kad šalių dukra R nėra jo biologinė dukra, nėra patvirtinti jokiais įrodymais, išskyrus liudytojos E. K. parodymus. Be to liudytoja E. K. savo parodymuose iš esmės rėmėsi paties atsakovo pasakojimais apie ieškovės neištikimybę ir jos parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu ir buvo ieškovės neištikimybės faktas, tai atsakovas apie jį sužinojo prieš dešimt metų (2008 m.) ir ši aplinkybė jokiu būdu negali būti laikoma santuokos iširimo priežastimi. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jų šeima iširo būtent tuo metu, nėra patvirtintos jokiais įrodymais, nes abi šalys faktiškai kartu gyveno iki 2017 m. pavasario, kartu vedė bendrą ūkį, rūpinosi vaikais ir šeimos gerove, atsakovas net nustojo ieškovės atžvilgiu vartoti fizinį smurtą ir kaip nurodė šalių dukra R. A., pastaraisiais metais tėvų santykiai buvo pakankamai geri. Kiti liudytojai E. B. ir K. K. taip pat parodė, kad abu sutuoktiniai stengėsi, dirbo, vedė bendrą ūkį, tvarkė ir puoselėjo bendrus namus, t. y. buvo šeima. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Teismo pateikto garso įrašo ir 2018 m. balandžio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0186/18/001 duomenys nepatvirtina šių aplinkybių, nes garso įrašas yra darytas 2017 m. liepos 5 d. iš neidentifikuotų asmenų pokalbio, be to jau po to, kai buvo teisme iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, todėl net ir identifikavus pokalbyje dalyvavusius asmenis, šio pokalbio turinys negali būti laikomas tinkamu įrodymu, konstatuojant faktines santuokos iširimo priežastis.

Jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nurodydama, kad atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė žiauriu, tyčiniu nelojaliu, nepagarbiu, smurtiniu elgesiu jos atžvilgiu, įžeidimų naudojimu, neištikimybe, dėl ko ji patyrė stiprinių neigiamų išgyvenimų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai išgyvenimai, patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė dėl santuokos iširimo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – jo neištikimybės, yra pagrindas iš atsakovo priteisti neturtinę žalę (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Atsakovo elgesys santuokos metu, lėmęs jos iširimą, artimų santykių su kita abejiems sutuoktiniams pažįstama moterimi viešas demonstravimas, faktinis gyvenimas su ja kartu, vienareikšmiškai sukėlė atsakovei įtampą ir stresą, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent dėl šios priežasties pablogėjo ieškovės fizinė ar psichinė sveikata. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad atsakovės sveikata pablogėjo dar iki santuokos iširimo. VšĮ Jonavos PSPC 2017 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. S3-1694 pateiktoje informacijoje nurodyta, kad ieškovei 2014 metais buvo diagnozuota ir operuota stuburo disko išvarža, o 2016 m. rugsėjo 23 d. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Ryšys tarp 2017 m. spalio 29 d. diagnozuotos dešinės akies gliaukomos ir senatvinės kataraktos bei atsakovės patirtų išgyvenimų dėl santuokos iširimo taip pat nėra nustatytas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent atsakovo veiksmai ar neveikimas galėjo sąlygoti šiuos sveikatos sutrikimus, tačiau pažymėtina, kad 2017 m. balandžio mėn., kai atsakovas išvyko su kita moterimi į kurortą, ieškovė tuo pačiu metu buvo gydoma Jonavos ligoninės Terapijos III skyriuje, todėl akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys, kai bendravimui su kita moterimi jis teikė didesnę reikšmę nei bendravimui su sutuoktine, ir tokiu būdu supriešino savo asmeninius interesus su sutuoktinės (ieškovės) interesais, sukėlė ieškovei tam tikrus neigiamus išgyvenimus ir emocinį skausmą. Liudytoja V. G. parodė, kad paaiškėjus atsakovo neištikimybės faktui, ieškovės psichologinė būklė buvo labai sunki, ji jautė baimę, todėl liudytoja rekomendavo ieškovei kreiptis pagalbos į psichologą. Kita vertus ši atsakovo neištikimybė nebuvo ieškovei nauja ir netikėta, o liudytojos T. Ž. ir V. G. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei ir anksčiau, dėl ko tarp sutuoktinių dažnai kildavo konfliktai. Be to ankstesni atsakovo veiksmai – galimas sistemingas smurtas ieškovės atžvilgiu, nėra pripažinti, kaip turėję esminės įtakos šalių santuokos iširimui, todėl jie atitinkamai negali būti reikšmingi ir nustatant neturtinės žalos dydį. Ieškovė šiuo metu yra iš dalies darbinga (50 proc. darbingumo lygis), jos pajamos -apie 91 Eur netekto darbingumo pensija, atsakovas yra dirbantis asmuo, jo vidutinis priskaitomas darbo užmokestis – 525 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas daro išvadą, kad ieškovės dėl santuokos nutraukimo patirta neturtinė žala įvertintina 500 Eur, kurie yra priteistini iš atsakovo. Atitinkamai atsakovo priešieškinis šioje dalyje yra atmestinas.

Šalys gyvendamos santuokoje įgijo 0,4365 ha namų valdos žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir jame esančius statinius: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastatą-tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastatą-lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), adresu (duomenys neskelbtini), Statiniai įgyti 1992 m. birželio 9d. pirkimo būdu ir įregistruoti atsakovo A. Š. vardu. Atsižvelgiant, kad turtas yra įgytas santuokoje, preziumuojama, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ginčo tarp šalių dėl tokio sutuoktinių turto teisinio rėžimo nėra. VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamais duomenimis apie vidutinės rinkos vertes nustatyta, kad aukščiau minėtų nekilnojamųjų daiktų bendra vidutinė rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. buvo 12375 Eur (4290 Eur žemės ir 8085 Eur statinių). Gyvenant santuokoje šalys taip pat įgijo dvi transporto priemones: BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (9100 Eur vertės), Mercedes Benz E270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4880 Eur vertės). Ginčo tarp šalių dėl transporto priemonių vertės nėra. Šalys neprašo padalinti santuokoje įgytų kitų kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos reikmenų, baldų ir pan.), todėl bendro dalintino turtė vertė yra 26355 Eur.

Ieškovė prašo padalyti santuokoje įgytą šalių bendrą turtą remdamasi CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes jos sveikatos būklė yra bloga, dirbti negali, gauna tik neįgalumo pensiją, o atsakovas yra dirbantis asmuo, gaunantis darbo užmokestį, yra geros sveikatos, be to būtent atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, jis buvo neištikimas, jis turi kitą gyvenamąją vietą, kuri jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Byloje pateikta Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2712 nustatyta, kad R. Š. nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 4 d. yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl ligų (pagal TLK-10-AM: G54.4, G55.2, G83.1, M42.12, M42.17, M51.1, M96.1, E78.0, I11.9). Ieškovei yra diagnozuotos nervų sistemos, jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto sistemos ligos bei hipertenzinė širdies liga, tačiau ieškovė nėra visiškai nedarbinga. Specialistų išvados duomenimis ji negali dirbti tik esant tik tam tikromis specifinėms darbo sąlygoms, t. y. kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, negali kelti krovinių rankomis, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais ir dirbti viršvalandinių darbų (2016 m. spalio 5 d. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1518). Nors ieškovės sveikatos būklė gali būti priskirta prie CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytų svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau šiuo atveju ji nelaikytina teisiškai reikšminga sprendžiant dėl šalių turto dalies, nes ieškovė nepagrindė, kiek toks nukrypimas būtinas siekiant apsaugoti jos interesus, juolab kad ieškovė yra iš dalies darbinga, ji gali dirbti tam tikrus darbus ir išlaikyti save. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas darbingumo lygis nustatytas terminuotam laikui iki 2018 m. spalio 4d., be to ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad jos sveikatos būklė blogėja, dėl ko ateityje darbingumo lygis galėtų dar sumažėti, priešingai, palyginus su ankstesniu 2015 m. rugsėjo 23 d. darbingumo lygio vertinimu, kai ieškovei buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (2015 m. rugsėjo 23 d. išvada Nr. DPS-1599), matyti, kad jos sveikata neprastėja.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tik jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, yra reglamentuojamas CK 4.80 straipsnio normų ir taikytinas tik bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam turtui. Dėl to tai nėra vienas iš santuokinio turto, esančio bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalijimo būdų – CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas ir prioritetiniu laikomas šio turto padalijimas natūra. Dalijant bendrą santuokinį turtą, iš pradžių nustatoma kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji dalis, o po to turtas padalijamas natūra, t. y. konkretus daiktas paskiriamas vienam ar kitam sutuoktiniui, jeigu sutuoktinių turtas dalus, arba nustačius dalis gali būti nustatoma bendro turto naudojimosi tvarka. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis), o jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš jų ieškinį.

Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimais buvo nustatyta, kad jų bendras turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais po šio turto įsigijimo buvo iš esmės pagerinti – atlikti remonto, rekonstrukcijos darbai. Buvo pagerintas ne tik gyvenamasis namas, bet ir ūkinis pastatas. Pateiktoje gyvenamojo namo inventorizavimo bylos kopijoje šie pagerinimai nėra užfiksuoti, paskutiniai pakitimai užregistruoti 1992 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad faktinė nekilnojamųjų daiktų būklė ir jų rinkos vertė neatitinka šalių nurodytos turto vertės, nustatytos pagal VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamus duomenimis. Šalims buvo pasiūlyta šioje byloje atlikti turto vertinimą, tačiau nė viena iš šalių nesutiko ir reikšdama reikalavimus, rėmėsi viešai skelbiamo formalaus vertinimo duomenimis. Ieškovė šioje byloje, remdamasi savo sveikatos būkle ir turtine padėtimi, prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą, nes jos gaunamų pajamų (netekto darbingumo pensijos – 91 Eur) nepakanka save išlaikyti, tačiau sutinka išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nors ieškovė nurodo, kad kompensaciją jai padės sumokėti dukra R. A., tačiau tokie prieštaringi ieškovės motyvai nėra pagrįsti įrodymais, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad ieškovė bus pajėgi įvykdyti įsipareigojimus atsakovui ir, kad jos dukra realiai turi tokias finansines galimybes sumokėti atsakovui kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie atliktus nekilnojamųjų daiktų pakeitimus ir pagerinimus, apie pasikeitusią turto rinkos vertę, apie galimybę sumokėti kitam sutuoktiniui piniginę kompensaciją, teismas daro išvadą, kad padalyti santuokoje įgytą turtą priteisiant jį natūra vienam iš sutuoktinių ir įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui turto dalį, objektyviai šioje byloje nėra galimybės, nes toks turto padalijimas būtų neteisingas ir nesąžiningas kito sutuoktinio atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis, vadovaudamasis šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 3.3 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra tikslinga padalyti sutuoktinių nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis – kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po ½ dalį 0,4365 ha namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir jame esančių statinių: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančių (duomenys neskelbtini),. Atsižvelgiant į tai, kad dalinamas turtas yra nedalus, t. y. jo negalima padalinti natūra į du savarankiškus daiktus, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, tikslinga nustatyti bendro turto naudojimosi tvarką, remiantis atsakovo siūloma turto naudojimosi tvarka. Atsakovas siūlo ieškovei, atsižvelgdamas į jos sveikatos būklę, paskirti naudotis pirmo namo aukšto patalpomis (kambariais I-6 ir I-7), atsakovui antro aukšto (mansardos) patalpomis (technine patalpa I-10 ir kambariais I-11 ir I-12), o likusias patalpas (tamburas I-1, virtuvė I-2, koridorius I-3, tualetas I-4, vonia I-5, koridorius I-8, sandėlis I-9, bei visos rūsio patalpos) palikti šalims naudotis bendrai. Tokiu būdu ieškovei tektų naudotis 29,37 kv. m. ploto patalpomis, o atsakovui – 27,37 kv. m. Pažymėtina kad analogišką turto naudojimosi tvarką siūlė ir ieškovė savo patikslintame ieškinyje (pateiktame teismui 2017 m. spalio 23 d. Nr. GD-4931). Pakeisdama savo reikalavimą dėl turto padalijimo (patikslintame ieškinyje, pateiktame 2018 m. vasario 2 d.), ieškovė nepagrindė, kokios aplinkybės sąlygojo jos nuomonės pakeitimą, todėl darytina išvada, kad atsakovo siūloma turto naudojimosi tvarka yra racionali ir nepažeis nė vieno iš sutuoktinių interesų. 0,4365 ha namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir jame esantys ūkiniai ir kiti statiniai (gyvenamojo namo priklausiniai), paliekami šalims naudoti bendrai, nenustatant jų naudojimo tvarkos.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas darbingumo lygio nustatymas. Pagal šio straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos.

Sutinkamai su CK 6.830 straipsnio 1 dalimi pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai numatyta sutartyje. Paskolos institutą reglamentuoja CK 6.870 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas, skirtingai nuo saugotojo, tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku.

Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir V. R. buvo sudaryta neatlygintinė pasaugos sutartis (CK 6.830 straipsnis). Tarp šalių nėra ginčo dėl tokio aplinkybių kvalifikavimo. Pinigų pervedimo momentu (2008 m.) galiojusi CK 6.831 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija penkis tūkstančius litų. CK 6.831 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad pasaugos sutartis pripažįstama rašytine, jeigu daikto perdavimas patvirtinamas saugotojo išduotu gavėjui kvitu ar kitu dokumentu. Kaip jau minėta, pinigų pervedimą į ieškovės sąskaitą faktą patvirtina V. R. sąskaitos išrašo kopija, todėl teismas pripažįsta, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pasaugos sutartis.