Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo V. N. nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d., 180 str. ir 185⁴ str., vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., 72 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad buvo netinkamai išspręstas jo kaltės klausimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. N. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 181 str. 1 d., 180 str., 185⁴ str., sudėtis, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją ir iš esmės apsiribojo lakonišku byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog V. N. kategoriškai neigia siūlęs vaikams gerti alkoholį ir rūkyti cigaretes, nurodo, kad cigarečių išvis nerūko, o alkoholio bute nenaudoja. Tuo tarpu skundžiamame nutarime tik nurodoma, kad 2016-05-30 teismo posėdžio metu V. N. nurodė, kad yra neįgalus, tačiau nėra nurodoma jo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija jo kaltės klausimu, neaišku, ar V. N. pripažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, ar nurodė kitas su inkriminuotais pažeidimais susijusias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus davė ir kokias įvykio aplinkybes V. N. išdėstė teismui, ar jis pripažino siūlęs vaikams gerti alkoholį ir rūkyti cigaretes. Abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos jo kaltės klausimu sustiprina ir tai, jog savo pasiaiškinime, pateiktame prie administracinio pažeidimo protokolo jis nurodė, kad su teisės pažeidimu nesutinka, jo nepadarė, vaikų motina I. N. nuolat reiškia pretenzijas, kad jis netinkamas tėvas. Nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

Teismas neapklausė nei nukentėjusiųjų vaikų D. N. ir L. N., nei vaikų motinos I. N., parašiusios pareiškimą policijai dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams. Be to, iš D. N. paaiškinimo matyti, kad įvykio dieną jai su broliu būnant pas tėvą, pas jį užėjo P. K., A. M., R. B. ir G. P., tačiau teismas šių asmenų, galėjusių patvirtinti arba paneigti vaikų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, taip pat neapklausė. Be to, pažymėtina, jog nors teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad V. N. kaltė grindžiama ir I. N. rašytiniu paaiškinimu, tačiau administracinės teisės pažeidimo byloje yra tik jos pareiškimas policijai (b. l. 3), I. N. paaiškinimo nėra. Pripažįstant V. N. kaltu padarius ATPK 181 str. 1 d., 180 str., 185⁴ str. numatytus pažeidimus, skundžiamame nutarime apsiribota tik formaliu ir lakonišku byloje esančių dokumentų išvardinimu (administracinio teisės pažeidimo protokolas, I. N., D. N. ir L. N. rašytiniai paaiškinimai), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Šiuo atveju apylinkės teismas net nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos jo kaltės klausimu. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiaiškinime prie administracinio teisės pažeidimo protokolo nurodžius, kad jis su vaikų motina nuolatos konfliktuoja dėl vaikų priežiūros, teismas turėjo itin rezervuotai vertinti teismo posėdyje neapklaustos I. N. pareiškime nurodytas V. N. kaltinančias aplinkybes, ir išsamiai išsiaiškinti 2016-05-19 įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas tik administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N., tačiau neišsiaiškintos ir nenustatytos ne tik V. N. pasiaiškinime prie administracinio teisės pažeidimo protokolo nurodytos aplinkybės, kad vaikų motina nuolat reiškia nepagrįstas pretenzijas, bet ir jo pozicija dėl kaltės, teismas neapklausė nukentėjusių V. N. mažamečių vaikų, pareiškimą parašiusios vaikų motinos I. N. bei kitų asmenų, kurie galimai matė įvykį. Visų šių asmenų parodymai gali būti reikšmingi sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, patvirtinant ar paneigiant jo versiją dėl to, kad jis vaikams alkoholio ir cigarečių nesiūlė, jų vartoti nedavė. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Išvardintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad teisme neišsiaiškinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos jo kaltės klausimu, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl V. N. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Aptarti proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas. Kadangi siekiant argumentuotai partvirtinti ar paneigti apelianto versiją, jog jis alkoholio ir cigarečių vaikams nedavė, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.