- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 2YT-623-371/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01255-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Brazauskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankui“, H. M., T. H.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėjai V. M. ir suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankui“, H. M., T. H. nedalyvaujant, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankui“, H. M., T. H. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. M. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė V. M., gim. (duomenys neskelbtini) priėmė visą ½ dalį palikimo dėl namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir kito turto, buvusio jos sutuoktinio Z. M. nuosavybėje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys H. M., T. H. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos V. M. sutuoktinis Z. M. (b. l. 10). Pareiškėjai V. M. po sutuoktinio Z. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties 2017 m. spalio 11 d. Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja praleido palikimo priėmimo terminą, jai buvo išaiškinta, kad gali kreiptis į teismą siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kas priėmė palikimą po Z. M. mirties arba dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad pas mirusįjį Z. M. dar yra dukra ir sūnus, o vienas sūnus mirė, kuris savo vaikų neturėjo, ir, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), jie statė santuokos metu, kai jų vaikai buvo nepilnamečiai. Taip pat paliudijo, kad po Z. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nepradėta (b. l. 6-7).
Iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turgelių seniūnijos pažymos dėl užregistruoto namo matyti, kad V. M. vardu pagal ūkinės knygos Nr. 2, asmeninės sąskaitos Nr. 135 įrašą yra užregistruotas nuosavas gyvenamasis namas inventorizacinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas yra 86,41 kv. m. ir ūkio pastatai, pažymėti 2I1/ž, 3I1/ž, 4I1/ž, 5I1/ž, 6I1/ž, 7I1/ž ir kiemo statiniai: šulinys ir tualetas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
Pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą V. M. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, lauko virtuvė, ūkio pastatai, garažas, tvartas, daržinė, kiti inžinieriniai statiniai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-17).
Tuo metu galiojusio LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d., 3 d. numatė, kad santuokos metu įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įformintas vieno iš jų vardu, tai yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o šio kodekso 23 str. 1 d., nustatė, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių dalys laikomos lygiomis.
Pagal paveldėjimo teisę palikimą sudaro ne bendrą jungtinę nuosavybę sudarantis turtas, o tik turtas, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajam. 1964 m. LR CK 587 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po sutuoktinio Z. M. mirties pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo, prižiūrėti kaip savą, t. y. priėmė palikimą faktišku valdymu. Duomenų apie tai, kad kiti mirusiojo įpėdiniai – vaikai H. M. ir T. H. pretenduotų į palikimą nėra.
Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.