Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. G. 2018 m. birželio 13 d. apie 19 val. 35 min. Čekijos Respublikoje, greitkelio D35 269-ame kilometre, kryptimi nuo Ostravo į Brno, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su tempiama puspriekabe „Mono-Transserviss CD1251“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Apklaustas įtariamuoju, S. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad 2018 metų birželio mėnesį jis dirbo (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Kiek prisimena, į reisą iš Lietuvos jis išvyko 2018 m. birželio 11 d. Jo reiso maršrutas turėjo būti Lietuva – Slovėnija arba Lietuva – Slovakija, dabar to tiksliai jau neprisimena. Jis vairavo minėtai bendrovei priklausantį vilkiką „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su tempiama puspriekabe „Mono-Transserviss CD1251“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) . Minėtas krovininis automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o jis pats turėjo teisę vairuoti transporto priemones. 2018 m. birželio 13 d. vakare jam priklausė poilsis. Prieš tai, 2018 m. birželio 12 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis buvo sustojęs poilsiui degalinėje „BP“, esančioje Lenkijos Respublikoje, miesto neprisimena. Poilsio metu jis su kitais vairuotojais vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų ir degtinę. Alkoholį jie vartojo trise, išgėrė tikrai labai daug alkoholio. Kiek prisimena, jie trise išgėrė 5 butelius 0,5 l talpos degtinės. Gerdami degtinę, ją užgėrinėjo alumi. Jis pamena, kad išgėrė 3 skardines alaus. Po išgertų 5 butelių degtinės ir 3 skardinių alaus jis nieko neprisimena, kas vyko toliau, tik žino, kad alkoholį jie gėrė per visą naktį. 2018 m. birželio 13 d., apie pietus jis išvažiavo toliau į reisą ir važiavo link Čekijos Respublikos, kur vakare turėjo sustoti poilsiui. Važiuodamas iš Lenkijos Respublikos į Čekijos Respubliką po vakarykščio alkoholio vartojimo jis neprisimena, kad būtų užkliudęs kokią nors transporto priemonę. Jis gali pasakyti, kad dar kai buvo blaivus, išvažiavus iš Lietuvos Respublikos, jau būdamas Lenkijos Respublikoje jis apgadino savo vairuojamą vilkiką, kadangi atsitrenkė į remontuojamo kelio atitvarus, tačiau dėl to nebuvo sustojęs ir toliau važiavo. Prieš sustojant poilsiui Čekijos Respublikoje, dar neprivažiavus degalinės, kurioje jis turėjo sustoti pailsėti, pastebėjo, kad jį aplenkė policijos pareigūnai, kurie davė jam ženklą sekti paskui juos, o jis taip ir padarė. Paskui policijos pareigūnų automobilį jis nuvažiavo į degalinę, kurioje jį ir sustabdė policijos pareigūnai. Prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie prisistatė ir pareikalavo, jog jis pasitikrintų blaivumą. Jis sutiko pasitikrinti blaivumą ir du kartus pūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Kiek prisimena, po pirmo pūtimo alkoholio kiekio matuoklis parodė 3,02 promilių neblaivumą. Maždaug po 15 minučių jis antrą kartą pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, kuris parodė 2,85 promilių neblaivumą. Čekijos Respublikos policijos pareigūnai jį informavo apie jo padarytą nusikalstamą veiką pagal jų Baudžiamąjį kodeksą. Tuomet policijos pareigūnai surakino jį antrankiais ir nuvežė į kažkokį priklausomybės ligų centrą. Kiek jis suprato, ten buvo tokia kaip blaivykla, kur paėmė kraujo mėginį ir paliko jį nakvoti. Kitos dienos rytą jį išleido iš to centro ir perdavė policijos pareigūnams. Kartu su policijos pareigūnais jis nuvažiavo prie jo vilkiko, kur policijos pareigūnai jam liepė susirinkti savo vertingus daiktus ir piniginę. Tada policijos pareigūnai jį nuvežė atgal į minėtą centrą, kuriame jis nakvojo, jam reikėjo susimokėti už to centro paslaugas. Po to policijos pareigūnai jį nuvežė į policijos komisariatą, kur jį apklausė. Apklausos metu jis suprato, ko jo klausė, nors vertėjo ten ir nebuvo. Jis suprato, kuo yra kaltinamas, dėl visko prisipažino ir, kiek sugebėjo, paaiškino visas to įvykio aplinkybes. Po apklausos jį uždarė į areštinę. Kartas nuo karto jį pasikviesdavo tam tikrų aplinkybių patikslinimui. Iš areštinės jį išleido kitą dieną, vakare. Iš areštinės jis nuėjo į degalinę. Visą naktį jis praleido degalinėje sėdėdamas. Ryte susirado, kas jį parveš į Lenkijos Respubliką. Iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką jį pavežė kitas vilkiko vairuotojas. Kiek jam yra žinoma, jo vairuotą vilkiką paėmė ir parvairavo į Lietuvos Respubliką kitas vairuotojas. Grįžęs į Lietuvą, po kelių dienų jis parašė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nors darbdavys jokio spaudimo jam nedarė, jie susitarė gražiuoju. Iš jo atlyginimo darbdavys atskaitė pinigų sumą už vilkiko apgadinimą, o likusią atlyginimo dalį jam išmokėjo. Buvęs darbdavys nereiškė jam jokių pretenzijų. Šiuo metu jis dirba kitoje bendrovėje statybininku, jam yra yra labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Jis pilnai prisipažįsta dėl šios padarytos nusikalstamos veikos, tikrai nuoširdžiai gailisi, ateityje daugiau taip nesielgs. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (bylos lapai (toliau – b. l.) 121 – 122).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo S. G. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Liudytoju apklaustas Čekijos Respublikos pilietis J. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. birželio 13 d. jis vairavo vilkiką „Volvo FH“ su priekaba Čekijos Respublikoje, greitkelyje D35. Galimai jis važiavo nuo Ostravo link Pilseno, tačiau dabar jau tiksliai neprisimena savo tikslaus maršruto. Apie 19.00 val. prie Lipnik nad Bečvou išvažiavimo jis pastebėjo, kad eismas pristojo, tačiau tai buvo neįprasta, nes paprastai toje atkarpoje eismas būna judrus bei sklandus. Tuomet, nukreipęs savo vilkiką į vietą, kur trys eismo juostos susiaurėja į dvi juostas, jis pastebėjo, kaip į dešinę juostą važiuojantis kitas vilkikas „Volvo“ (tandemas) šiek tiek pasuko į kairę ir kliudė keleivinius automobilius, kurie važiavo į kairę eismo juostą, kad aplenktų tą vilkiką. Tuo metu jis pagalvojo, kad galbūt to vilkiko vairuotojas serga, galbūt jis turi širdies problemų. 80 km/h yra normalus greitis toje susiaurėjusioje greitkelio atkarpoje, tačiau visos transporto priemonės turėjo sulėtinti iki 50 km/h, kadangi pirmiau minėtas vilkikas „Volvo“ kliudė kitas transporto priemones. Už to vilkiko susirinko apie 10 automobilių. Maždaug už 300 metrų nuo Lipnik nad Bečvou išvažiavimo kelias susiaurėjo, ten buvo dvi eismo juostos į Olomouc ir viena eismo juosta į Ostravą, kelią skyrė maždaug 80 cm aukščio betoniniai atitvarai. Pavažiavus maždaug 2 km susiaurėjimu, prieš taip vadinamą Lipnicky tunelį, automobilis „Š. F.“ bandė aplenkti pirmiau minėtą vilkiką „Volvo“, kuris staiga pasuko ir užstojo praktiškai dešinę ir kairę eismo juostas Olomouco kryptimi, o automobilio „Š. F.“ vairuotojas dėl to turėjo staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Jo manymu, automobilio „Š. F.“ vairuotojas turėjo sumažinti važiavimo greitiį nuo 50 km/h iki 20 km/h. Pravažiavus minėtą tunelį, kelias vėl buvo trijų eismo juostų, kaip ir įprastai važiuojant į Olomoucą. Minėtas vilkikas „Volvo“ važiavo dešine eismo juosta, o kiti automobiliai jį aplenkė. Jis pats (liudytojas) važiavo iš paskos vilkikui „Volvo“, kadangi nenorėjo jo lenkti, nes jo paties vilkikas buvo pilnai pakrautas ir jis net nebūtų pajėgus tai padaryti. Jis važiavo paskui minėtą vilkiką „Volvo“ maždaug 80 metrų atstumu ir matė, kad tas vilkikas tikrai yra „Volvo“ markės, tamsiai žalios spalvos, galimai su žaliu brezentu ir pilkos spalvos šoninėmis sienomis, tačiau dabar jis jau nėra tikras dėl minėtų spalvų derinio dėl praėjusio gan ilgo laiko nuo šio įvykio. Minėtas vilkikas „Volvo“ buvo su tarptautiniais registracijos numeriais, priklausančiais Lietuvos Respublikai. Iš karto už tunelio tamsios spalvos autobusas pradėjo lenkti vilkiką „Volvo“ važiuodamas per vidurį eismo juostos, tačiau tas vilkikas netikėtai pradėjo važiuoti į eismo juostos vidurį, tiesiai į autobusą, todėl autobuso vairuotojas buvo priverstas mestis į kairę kelio juostą, kad išvengtų susidūrimo. Tuomet vilkikas „Volvo“ pradėjo važiuoti iš dešinės juostos į kelio vidurį, taip nepagrįstai važiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą apie du ar tris kartus. Maždaug už 400 metrų nuo tunelio, kur kelias vis dar buvo trijų eismo juostų, tas vilkikas „Volvo“ pradėjo trankytis į dešinės pusės kelio atitvarus, jis praktiškai važiavo ir trankėsi į atitvarus visa savo dešine puse. Dėl to įvairios vilkiko „Volvo“ detalės krito nuo jo, tačiau vilkiko vairuotojas sugebėjo atitraukti vilkiką nuo dešinės pusės kelio krašto. Net ir po šio įvykio vilkiko „Volvo“ vairuotojas ir toliau važiavo Olomouco kryptimi, todėl jis (liudytojas) nusprendė pranešti apie šį įvykį telefonu 158. Tuomet jis toliau laikėsi saugaus atstumo už vilkiko „Volvo“ ir važiavo paskui jį. Jis tiesiog bijojo lenkti vilkiką „Volvo“, nes bijojo galimo nelaimingo atsitikimo. Maždaug už 700 metrų nuo tunelio, kelias susiaurėjo į dvi eismo juostas, toje vietoje taip pat buvo nedidelė kalva ir vilkiką „Volvo“ aplenkė autovežis su priekaba, pakrauta 8 transporto priemonėmis. Autovežio vairuotojas aplenkė minėtą vilkiką „Volvo“ ir pradėjo stabdyti kol jie visiškai sustojo. Tuomet jis irgi pasinaudojo proga aplenkti vilkiką „Volvo“ ir aplenkė jį prie Potštat išvažiavimo. Važiuodamas pro vilkiką „Volvo“, jis pažiūrėjo į šio vairuotoją, ar jis tikrai neturi kokių nors sveikatos problemų ir, žiūrėdamas, jis pamatė, kad tą vilkiką „Volvo“ vairavo jaunas vyras, maždaug 30 metų amžiaus, rusvos odos ir su trumpa barzda. Iš pirmo žvilgsnio jam atrodė, kad vilkiko „Volvo“ vairuotojas yra neblaivus, jis buvo išsiblaškęs. Tuomet jis (liudytojas) toliau važiavo Olomouco kryptimi, žiūrėjo į šoninius veidrodžius, tačiau nematė, kad vilkiko „Volvo“ vairuotojas išliptų iš savo vilkiko, taip pat nematė, kad išliptų vairuotojas, kuris ir privertė vilkiko „Volvo“ vairuotoją sustoti. Paskui vilkiką „Volvo“ jis važiavo apie 3,5 km. Tą dieną matomumo sąlygos buvo geros, nelijo, į priekį matėsi didelis kelio atstumas (b. l. 77 – 82).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. vasario 26 d. rašte Nr. 14.2.-949 (14.4-6/19), kurio pagrindo Lietuvos Respublikoje S. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente buvo gautas Čekijos Respublikos kompetentingos institucijos – Čekijos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas, kuriuo, vadovaujantis 1972 metų Europos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo, buvo prašoma perimti Lietuvos Respublikos piliečio S. G. baudžiamąjj persekiojimą. Kartu su prašymu pateiktas Olomouc apylinkės prokuratūros prašymas ir baudžiamosios bylos Nr. KRPM-7641 l/TČ-2018-140573-203 medžiaga bei vertimai. Lietuvos Respublikos pilietis S. G. įtariamas tuo, kad 2018 m. birželio 13 d. Čekijos Respublikos teritorijoje vairavo vilkiką „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Mono-Transserviss“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Baudžiamosios bylos Nr. KRPM-7641 l/TČ-2018-140573-203 bei Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, S. G. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Čekijos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas atitinka 1972 metų Europos konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo numatytas baudžiamojo persekiojimo perdavimo ir perėmimo sąlygas bei pagrindus (b. l. 1).

Iš Čekijos Respublikos generalinės prokuratūros prašymų perimti S. G. baudžiamąjį persekiojimą (Nr. 1 NZI 1673/2018-7) matyti, jog Čekijos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Čekijos Respublikoje atliekamo S. G. baudžiamojo persekiojimo perėmimo. Nurodyta, jog S. G. Čekijos Respublikoje kaltinamas tuo, kad jis sukėlė grėsmę visuomenei – vairavo vilkiką būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pateikus S. G. kaltinimus, jis išvyko į Lietuvos Respubliką (b. l. 6 – 7, 15 – 18).

Iš registracijos liudijimų Nr. E 760656, Nr. E 760657 bei valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog krovininio automobilio „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Mono-Transserviss CD1251“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , savininkė yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 38, 86, 87).

Čekijos Respublikos Olomuoco apygardos prokuratūros sprendime nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 13 d. Olomouco apygardos prokuratūros valstybės prokuroras priėmė sprendimą Lietuvos Respublikos piliečio S. G. atžvilgiu, įtariant jį padarius bendrųjų grėsmių nusižengimą pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, tai yra, kad jis 2018 m. birželio 13 d. apie 19 val. 35 min. Čekijos Respublikoje, greitkelio D35 269-ame km, kryptimi nuo Ostravo į Brno vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su tempiama puspriekabe „Mono-Transserviss CD1251“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) . Sustabdžius ir patikrinus Čekijos Respublikos Olomouco kelių eismo patruliui prie Olomouco išvažiavimo, netoli Nemilany, OMV degalinės teritorijoje, D35 greitkelio 269 km buvo atliktas blaivumo testas „Drager“ aparatu, kuriuo nustatyta, kad S. G. vairavo krovininį automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. 2018 m. birželio 13 d. 19 val. 36 min. S. G. buvo nustatytas 3,02 promilių neblaivumas. 19 val. 42 min. S. G. buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas. S. G. sutiko su abiem jo neblaivumo rezultatais. S. G. įvykdė minėtą veiką, kuri galėjo kelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba sukelti didelę žalą būnant girtumo būsenoje ir dėl jo vairavimo manierų, bent jau greitkelio dalyje, tai gali būti charakterizuojama kaip nekontroliuojamas vairavimas dėl sunkaus neblaivumo, jis chaotiškai keitė eismo juostas, negalėjo važiuoti tiesiai, todėl jo vairavimas ypatingai ir tiesiogiai kėlė grėsmę teisės aktų saugomiems interesams, nes jis galėjo susidurti su kitais kelių eismo dalyviais, dėl to galėjo būti neišvengta mirtinų pasekmių, ir tik atsitiktinės aplinkybės, nepriklausančios nuo pažeidėjo elgesio, padėjo išvengti žalos saugomiems interesams (b. l. 59 – 60).

Iš Čekijos Respublikos policijos Olomouco regiono centrinio policijos biuro Olomouco municipalinio skyriaus Kelių eismo policijos departamento baudžiamojo teismo proceso pradžios protokolo matyti, jog 2018 m. birželio 13 d. buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl kelių eismo patrulio pranešimo apie bendrą grėsmę S. G. apsvaigus nuo priklausomybę sukeliančių medžiagų, nes policijos pareigūno atliktas teigiamas blaivumo testas „Drager“ aparatu pagrindė šią išvadą 2018 m. birželio 13 d. 19 val. 35 min. Nustatyta, jog S. G. 2018 m. birželio 13 d. 19 val. 35 min. D35 greitkelyje, kryptimi iš Ostravo į Brno vairavo transporto priemonę – vilkiką „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Mono-Transserviss“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , kai jį sustabdė ir patikrino kelių eismo policija netoli Olomouco-Nemilany išvažiavimo, OMV degalinės teritorijoje. S. G. buvo atliktas blaivumo testas „Drager“ aparatu, kurio rezultatai buvo teigiami. 2018 m. birželio 13 d. 19 val. 36 min. S. G. buvo nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, 19 val. 42 min. jam nustatytas 2,85 promilių neblaivumas. S. G. buvo uždrausta toliau važiuoti, o jo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas (b. l. 63).

Iš Čekijos Respublikos policijos Olomouco regiono centrinio policijos biuro Olomouco municipalinio skyriaus Kelių eismo policijos departamento oficialaus protokolo dėl vairuotojo, įtariamo vartojus alkoholį ar kitą priklausomybę sukeliančią medžiagą, prieš vairavimą ar vairavimo metu, patikrinimo, matyti, kad Čekijos Respublikos greitkelyje D35, OMV degalinės teritorijoje 2018 m. birželio 13 d. 19 val. 35 min. krovininį automobilį vairavusiam S. G. alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510, Nr. ARDL-0308“ 19 val. 36 min. buvo nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, o 19 val. 42 min. nustatytas 2,85 promilių neblaivumas. Pažymėta, jog S. G. nekoordinuotas, svirduliuoja, nuo jo sklinda alkoholio kvapas (b. l. 64 – 66).

Iš Čekijos Respublikos policijos Olomouce regiono centrinio policijos biuro Olomouco municipalinio skyriaus Kelių eismo inspekcijos iškvėpto oro testo spaudinių matyti, jog 2018 m. birželio 13 d. 19 val. 36 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. ARDL-0308“, S. G. buvo nustatytas 3,02 promilių neblaivumas. 19 val. 42 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu S. G. buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas (b. l. 67).

Iš Čekijos Respublikos policijos Olomouco regiono centrinio policijos biuro Olomouco municipalinio skyriaus Kelių eismo policijos departamento protokolo dėl įtariamojo sulaikymo matyti, jog S. G. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 13 d. 20.00 val. (b. l. 68 – 70).

BK 281 straipsnio 7 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš bylos medžiagos matyti, jog nėra duomenų apie tai, koks kiekis promilėmis alkoholio buvo kaltinamojo S. G. kraujyje nusikalastamos veikos padarymo metu, tai yra 2018 m. birželio 13 d. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog minėta BK 281 straipsnio 7 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) formuluotė nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu, kadangi baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio kiekio matuoklių) naudojimas. Pažymėtina, jog alkoholio kiekio matuoklio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).

Nagrinėjamu atveju S. G. buvo du kartus patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, šiam prietaisui laiku buvo atlikta metrologinė patikra. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog 2018 m. birželio 13 d. 19 val. 36 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARDL-0308“ S. G. buvo nustatytas sunkus – 3,02 promilės neblaivumo laipsnis. 19 val. 42 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu S. G. buvo nustatytas taip pat sunkus neblaivumo laipsnis – 2,85 promilės. Pats S. G. neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei alkoholio kiekio matuoklio duomenų pagrįstumo. Tai, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną S. G. buvo stipriai neblaivus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas J. H., kuris ir pranešė policijai apie galimai neblaivų vairuotoją – S. G.. Taigi nors bylos medžiagoje nėra duomenų apie S. G. kraujo tyrimo rezultatus bei tikslų alkoholio kiekį jame, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti bei aukščiau aptarti objektyvūs duomenys, kurie pripažįstami įrodymais, neginčijamai patvirtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu S. G. kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.

Taigi teismas konstatuoja, jog aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis S. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir tuo jis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis S. G., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis S. G. sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu, prašė leisti jam paskirtą baudą sumokėti per kuo ilgesnį laiką. Taip pat S. G. prašė kiek įmanoma sumažinti uždraudimo naudotis specialia teise laiką bei skirti kuo mažesnę išieškomą konfiskuotino turto vertės sumą (b. l. 140 – 143, 144 – 145).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis S. G. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). S. G. iki šiol neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau jis yra įvykdęs visas jam paskirtas administracines nuobaudas – baudos sumokėtos (b. l. 127, 130 – 135, 136). Bylos duomenimis, S. G. yra vedęs, turintis mažametį vaiką, dirbantis (b. l. 126, 128, 129). S. G. psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 139). Nagrinėjamu atveju S. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 121 – 122). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo S. G. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Minėta, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, kurį jis turi išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamojo S. G. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis S. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 13 d. 20.00 val. iki 2018 m. birželio 15 d. 19 val. 30 min. (b. l. 15 – 18, 68 – 70). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į S. G. paskirtą bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bei kitų klausimų

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam S. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai). Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis S. G. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas bylos aplinkybes bei kaltinamojo S. G. asmenybę (tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą), teismas spendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina S. G. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones prokurorės pasiūlytam laikui – 2 metams.

Kaltinamasis S. G. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Prokurorė siūlo paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto – krovininio automobilio „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 13 500 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo S. G. vairuotas krovininis automobilis „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, jog krovininis automobilis „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam (b. l. 38, 86, 87). BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl krovininis automobilis „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) negali būti paimtas valstybės nuosavybėn. Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tuo pagrindu prokurorė ir siūlo išieškoti iš kaltinamojo S. G. konfiskuotino turto – krovininio automobilio „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 13 500 Eur sumą. Bylos medžiagoje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog krovininio automobilio „Volvo FH“, kurio techninės charakteristikos sutampa su S. G. vairuoto krovininio automobilio „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 13 500 Eur (b. l. 88). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – krovininio automobilio „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertė byloje buvo aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį, S. G. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai iš jo konfiskuotino turto – krovininio automobilio „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 13 500 Eur sumą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123 – 124).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), ir jį nubausti 75 MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti S. G. į bausmės dydį laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 13 d. 20.00 val. iki 2018 m. birželio 15 d. 19 val. 30 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 46 MGL, tai yra 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog S. G. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – krovininio automobilio „Volvo FH 2433C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 13 500 Eur (trylikos tūkstančių penkių šimtų eurų) sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6610.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam S. G., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam S. G..