- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 1S-572-350/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. R. gynėjo advokato Henriko Oseckio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. K., L. N., A. M., A. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) girios masyve, neteisėtai prisijungė prie naftos produktų transportavimo vamzdyno (duomenys neskelbtini), iš kur laikotarpyje nuo 2011 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. gegužės 14 d., pagrobė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį dyzelinio kuro, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis A. R. 2012-05-21 7 val. 45 min. buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-22 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dvidešimčiai dienų.
Šalies argumentai
A. R. gynėjas skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-22 nutartį, nes ji yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, kad A. R. nepagrįstai įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. Be to, pateiktas įtarimas visiškai nekonkretus, nėra nurodoma kokiu būdu, kada tiksliai A. R. galimai padarė jam inkriminuotą veiką, kada konkrečiai ir kokios vertės turtą įtariamas pagrobęs. O kadangi nėra galimybės pateikti savo argumentus dėl nekonkretaus įtarimo bei įrodymų, kurie paneigtų įtarimus, gynėjo nuomone, tokiu būdu ribojamos įtariamojo teisės.
Be to, paskirta griežčiausia kardomoji priemonė visiškai neatsižvelgus į įtariamojo asmenybę, į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su žmona su kuria augina du nepilnamečius vaikus. Akcentuoja, kad nors A. R. yra registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, tačiau pragyvenimui pajamų gauna nuomodamas patalpas UAB (duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjo nuomone BPK 119 str. numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas. Teisės aktai numato galimybę ir taikyti net kelias kardomąsias priemones, įskaitant ir užstatą, kurį įtariamojo artimieji yra pasirengę sumokėti, jei nebūtų skirtas suėmimas. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas A. R. suėmimą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK 44 str. 44 str. 5 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. nuostatas, neatsižvelgė kad nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuotai taikyti ir procesines priemones, kuriomis yra suvaržoma Konstitucijos garantuojama prigimtinė teisė ir laisvė, nekreipė dėmesio į pateikto įtarimo nekonkretumą, kuris pareiškėjo nuomone neatitinka BPK įtvirtintų nuostatų, bei formaliai vertino, kad neatlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl įtariamajam reikalinga skirti suėmimą, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, paveikti kitus proceso dalyvius.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas A. R. paskyrė kardomąją priemonę -suėmimą, esant pagrindo manyti, kad jis trukdys procesui (BPK 122 str. 1 d., 2 p.).
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Todėl ir šiuo atveju nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su konkrečių įrodymų vertinimu ar įtariamojo kalte.
Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.
Byloje, surinkti faktiniai duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų, įtariamojo L. N. apklausų, daiktų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui apžiūros, kratos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose dėl įtariamųjų kontaktų ir kitoje rašytinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje leidžia pagrįstai manyti, kad A. R. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Pagal BPK 119 str. kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Kaip minėta, skundžiama nutartimi A. R. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis būdamas nesuimtas trukdys procesui.
Suėmimo paskyrimą A. R. pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad šioje pradinėje, ikiteisminio tyrimo stadijoje, nėra atlikti būtiniausi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl įtariamasis gali trukdyti procesui mėgindamas paveikti kitus proceso dalyvius, ir kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų paskirčių negalima.
Suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., buvimas gali būti konstatuojamas tik esant BPK 122 str. 3 d. nurodytoms aplinkybėms, t.y. manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas).
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, aukščiau aptartos aplinkybės bei nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas A. R. pobūdis, tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymu bendrininkaujant yra įtariami keli asmenis, dalis bendrininkų dar nėra apklausti, atliekami pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje trukdys procesui pats ar per kitus asmenis paveikdamas liudytojus, kitus įtariamuosius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, t. y. užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, o už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikštas įtarimas A. R., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo visos sąlygos paskirti įtariajam kardomąją priemonę – suėmimą.
Pažymėtina, kad nustatytas dvidešimties dienų suėmimo terminas būtinas esminėms nusikalstamos veikos aplinkybėms išsiaiškinti bei duomenims surinkti, todėl įvertinus aukščiau aptartus duomenis darytina išvada, kad procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principas šiuo atveju nebuvo pažeistas.
Suimtojo gynėjo skunde suformuluoti argumentai, kad skiriant šią kardomąją priemonę nebuvo pakankamai atsižvelgta į įtariamojo asmenybę, šeiminę padėtį, kad jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra nepagrįsti, ypač įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas pagal tuo metu turimus duomenis, nustatė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų dėl prokuroro pareiškime nurodomų suėmimo pagrindų - kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar bėgs slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo šiuo atveju visiškai neturi jokios reikšmės, nes šiais pagrindais kardomosios priemonės pirmos instancijos teismas ir neskyrė. Kadangi, sutinkamai su BPK 122 str. suėmimas gali būti paskirtas ir esant bent vienam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 1 d. numatytam pagrindui, skundžiamos nutarties pripažinti neteisėta ir nepagrįsta nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjas skunde yra išreiškęs nuomonę, kad kardomoji priemonė – suėmimas galėtų būti pakeisti į užstatą, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas tik patikrina suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą. Kardomosios priemonės keitimo į kitą teisę šioje proceso stadijoje (kai atliekamas ikiteisminis tyrimas) turi tik prokuroras (BPK 139 str. 1 d.).
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo A. R. gynėjo advokato Henriko Oseckio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.