- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-643/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Alvydas Poškus, Donatas Šernas
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Kategorijos
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Laivas“, O. F., atsakovo V. V. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-585-479/2013 pagal ieškovų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos „Laivas“, O. F. ieškinį atsakovui V. V. individualiai įmonei dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – A. P. komercinė firma „APA“, uždaroji akcinė bendrovė „Orivesta“, B. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Laivas“ ir O. F. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui V. V. individualiai įmonei, prašydami: 1) nutraukti 2010 m. birželio 28 d. tarp ieškovo DNSB „Laisvas“ ir atsakovo V. V. IĮ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 10 dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo V. V. IĮ ieškovui DNSB „Laivas“ 305 368 Lt nuostolių atlyginimo, 13 298,32 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei O. F. 7271 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 4) priteisti iš atsakovo ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad DNSB „Laivas“ ir atsakovas V. V. IĮ 2010 m. birželio 28 d. sudarė sutartį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų atlikimo. Šalys susitarė dėl stogo darbų remonto, namo fasado dalies remonto darbų atlikimo, namo pamatų sutvarkymo. Galutinė darbų kaina pagal šalių susitarimą sudarė 184 689 Lt. Namą administruojantis trečiasis asmuo UAB „Orivesta“ siuntė ieškovui pranešimus dėl remonto išlaidų sumokėjimo, tačiau ieškovas šių reikalavimų nevykdė, nes ieškovui nebuvo žinoma apie remonto darbų kainas, rangovo parinkimo aplinkybes. Nežiūrint į tai, ieškovas už remonto darbus atsakovui sumokėjo 92 000 Lt. Namo remonto projektas buvo patvirtintas tik 2011 m. lapkričio 4 d. 2012 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius pranešė, kad statybos darbai atliekamai nekokybiškai. Šalys siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas atsisakė dalyvauti ieškovo narių susirinkime ir aptarti taikius ginčo išsprendimo būdus. Statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo pasirašyti. Ieškovo prašymu UAB „IVRO“ atliko statybos darbų įvertinimą ir konstatavo atliktų darbų trūkumus bei nustatė, jog trūkumų pašalinimui reikalinga 305 368 Lt. Atsakovas trūkumų pašalinimo išlaidas sumokėti atsisakė. Kadangi atsakovo atliktų darbų trūkumai yra esminiai, ieškovas prašė teismo nutraukti su atsakove sudarytą rangos sutartį ir priteisti iš jos 305 368 Lt bei netesybas už 6 mėnesių laikotarpį.
Taip pat nurodė, kad dėl atsakovo netinkamai atliekamų darbų buvo užlietas ieškovei O. F. priklausantis butas, šio buto remonto išlaidos pagal UAB „IVRO“ įvertinimus sudaro 7271 Lt, todėl, anot ieškovų, šios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo ieškovei O. F..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu daugiabučio namo savininkų bendrijos „Laivas“ ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė 2010 m. birželio 28 d. tarp ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Laivas“ ir V. V. individualios įmonės sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 10 dėl namo (duomenys neskelbtini), remonto; priteisė iš atsakovės V. V. individualios įmonės ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Laivas“ 103 860 Lt nuostoliams atlyginti bei 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-28) iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės V. V. individualios įmonės ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Laivas“ 2396 Lt žyminio mokesčio bei 1210 Lt ieškovės atstovavimo išlaidoms atlyginti; kitą ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Laivas“ ieškinio dalį atmetė.
Ieškovės O. F. ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš V. V. individualios įmonės ieškovei O. F. 4848 Lt nuostoliams atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-28) iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš V. V. individualios įmonės ieškovei O. F. 145 Lt žyminio mokesčio; kitą ieškovės O. F. ieškinio dalį atmetė.
Teismas sutiko su ieškove, kad ji turi teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo, nes atsakovas darbus atliko nekokybiškai ir iš esmės pažeidė statybos rangos sutartį (CK 6. 665 str. 3 d.).
Teismas atsižvelgė į tai, kad nors buvo sutarta, jog atsakovas stogo remonto darbus užbaigs iki 2010 m. rugsėjo 20 d., tačiau iki šios darbai nėra užbaigti, taip pat įvertino tai, kad 2012 m. sausio 4 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte užfiksuota, jog remontuojamo stogo būklė yra bloga, prilydomoji danga atsiklijavusi, blogai suformuoti nuolydžiai, ant stogo kaupiasi vanduo, blogai atliekami parapetų bei piliastrų skardinimo darbai, be to, šalys nėra pasirašiusios nė vieno darbų priėmimo – perdavimo akto, nors apie darbų perdavimą buvo susitarta rangos sutarties 3.3 punktu. Pažymėjo, kad atsakovas neneigė defektų atsiradimo aplinkybių, įsipareigojo juos pašalinti iki 2011 m. lapkričio 30 d., tačiau darbų defektų nepašalino. Kadangi darbų kokybės įvertinimą atlikęs liudytojas R. R. patvirtino, jog stogo remonto darbai turi būti atlikti iš naujo, teismas sprendė esant pagrindui konstatuoti, kad atsakovas nepašalino darbų trūkumų per atsakovo nurodytą terminą, atliktų darbų trūkumai yra esminiai, nes stogas negali būti tinkamai eksploatuojamas pagal paskirtį, todėl sprendė, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl statybos rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo (CK 6.665 str. 3 d.).
Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas patvirtino, jog jis atliko apie 90 procentų remonto darbų, liudytojas R. R. patvirtino, kad atlikta apie 80 procentų rangos sutartyje numatytų darbų, ieškovas neginčija aplinkybių, kad atsakovas atliko stogo, peliastrų, laptinių, pamatų remonto darbus, kad atsakovas statybos darbus atliko naujomis medžiagomis, o ieškovas pagal sutartį yra sumokėjęs 92 000 Lt. Nurodė, kad atsakovui tinkamai atlikus dalį statybos darbų, už šiuos darbus ieškovas privalo sumokėti. Tačiau byloje nesant atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, teismo vertinimu, nebuvo įrodyta tinkamai atliktų darbų dalis, todėl teismas sprendė tik dėl ieškovo reikalavimų dėl rangos sutarties nutraukimo ir ieškovo nuostolių atlyginimo. Taip pat sprendė, kad negali būti įskaitomas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo pareiga sumokėti už atliktus darbus, tai yra 92 698 Lt.
Teismas sutiko su R. R. sudarytos sąmatos duomenimis ir joje nurodytomis trūkumų šalinimo išlaidomis. Teismo vertinimu, R. R. nurodytos statybos darbų trūkumų pašalinimo išlaidos yra realios, panaudojus šias lėšas, bus galima pašalinti darbų trūkumus ir statinį naudoti pagal paskirtį (CPK 185 str.). Įvertinęs tai, kad atsakovas pripažįsta ieškovo nuostolių faktą, ieškovo nuostoliai, kurie sudaro 103 860 Lt, yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, tai yra R. R. pateikta trūkumų pašalinimo sąmata, nenuginčyti, teismas sprendė esant pagrindui priteisti šiuos nuostolius iš atsakovo (CK 6. 665 str. 3 d.).
Teismas sprendė, kad ieškovas neturi teisės į delspinigių priteisimą iš atsakovo, nes remonto darbai pagal sutartyje numatytus terminus nebuvo užbaigti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, t. y. remonto darbų projektui buvo pritarta tik 2011 m. spalio 25 d.
Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės dėl ieškovės O. F. buto užliejimo, vykdant statybos darbus, pripažino, kad ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą (CK 6.245 str.). Pažymėjęs, kad UAB „IVRO“ pateiktoje sąmatoje nėra įvertintas buto medžiagų nusidėvėjimas iki užpylimo, teismas remonto išlaidas sumažino 1/3 dalimi - iki 4848 Lt (CK 1. 5 str., 6. 249 str. 1 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai DNSB „Laivas“ ir O. F. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys, ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visa apimtimi, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pats liudytojas R. R. nurodė, kad jo sąmatoje pateikti skaičiavimai yra apytiksliai, parengti patirtimi ir kad faktiškai atliekant darbus, jo sąmatoje nurodomi kiekiai gali skirtis ir netgi būti didesni. Vadinasi, ieškovei faktiškai atliekant darbus, gali paaiškėti, kad galima panaudoti tik labai mažą dalį medžiagų arba iš viso negalima panaudoti tam tikrų medžiagų dar kartą.UAB „IVRO“ raštas Nr. 13/07-10-04 patvirtina, kad atsakovas stogą šiltino EPS50 plokštėmis, nors pagal techninį projektą privalėjo šiltinti naudojant EPS 100 100 mm storio putų polistirolo plokštes. UAB „IVRO“ patvirtino, kad pagal statybos reglamentus bei techninį projektą, turi būti naudojamas ne mažesnės kaip EPS100 markės polistirolo plokštės. Todėl būtina pirkti naujas EPS 100 markės plokštes, o atsakovas galės pasiimti netinkamas medžiagas. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad R. R. rengta sąmata vadovautis šiuo atveju negalima.UAB „IVRO“ paaiškino, kad PVC dangos sluoksnių po dangos nuardymo nebus galima panaudoti antrą kartą, nes pirmasis sluoksnis priklijuotas prie apšiltinimo sluoksnio ir jį demontuojant lupsis kartu su putų polistirolu, o antrasis sluoksnis yra daug kur lopytas, klijuotas, vietomis suplyšęs. Tai, anot apeliantų, taip pat patvirtina, kad R. R. sąmatoje yra pateikti hipotetiniai skaičiavimai.Padaryta žala turi būti atlyginama visiškai, o jeigu vėliau paaiškėja, kad žalos atlyginimui faktiškai reikėjo mažesnės sumos, nei priteista, atsakovas įgyja teisę reikalauti šios panaudotos sumos grąžinimo. Tuo tarpu šioje byloje teismas sumažino ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą iki hipotetinio dydžio, taip neišspręsdamas ginčo iš esmės, o sudarydamas pagrindą ieškovei ateityje vėl kreiptis į teismą dėl šioje byloje nepriteistos sumos.Teismas nepagrįstai teigia, kad R. R. rengta sąmata labiau tikėtina, nes vien skardinimo darbų ištaisymo sąnaudos akivaizdžiai turėtų būti daug didesnės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 4 d. patikrinimo akte Nr. 2 nurodyta, kad skardinimo darbai buvo atliekami nekokybiškai: piliastrai skardinami neatlikus pažeisto, ištrupėjusio mūro remonto, parapetai skardinami be nuolydžio, silpnai tvirtinami prie pagrindo. Norint pašalinti šį defektą ir sustabdyti sienų po skarda irimą, reikalinga nuimti visą skardinimą, taip pat nuimti profilius, ant kurių jie pritvirtinti. Kadangi šiuos darbus reikalinga buvo atlikti visame apskardintame plote, darytina išvada, kad reikės nuardyti to paties 1050 m² ploto skardinimą bei atitinkamai atlikti tokio ploto tinkavimą, pakartotinį skardinimą bei kitus su tuo susijusius darbus. Atkreipia dėmesį, kad UAB „IVRO“ sąmatoje šių trūkumų ištaisymo darbų sąnaudos skaičiuojamos, atsižvelgiant į galimybę panaudoti iki 50 proc. esamų medžiagų.Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo delspinigius, motyvuodamas tuo, kad darbai nebuvo laiku vykdomi ne dėl atsakovo kaltės. Ieškovas DNSB „Laivas“ sutiko su atsakovo siūlomu terminu užbaigti vėluojamus atlikti darbus – t. y. iki 2011 m. lapkričio 30 d. Tačiau atsakovas darbų neatliko ir šiuo terminu. Daugiau jokių derybų dėl rangos sutarties įvykdymo tarp šalių nebevyko, vėliau buvo sprendžiami tik atsakovo darbų trūkumų ištaisymo klausimai, todėl dėl vėlesnio sutarties termino šalys daugiau nebesitarė.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra kaltas dėl pavėluoto pastato dokumentacijos parengimo: 1) sutartimi atsakovas įsipareigojo parengti ne tik techninį projektą renovacijai, bet ir pastato brėžinius, t.y. aktualius pastato matavimus. Todėl atsakovas, prieš prisiimdamas įsipareigojimą parengti pastato techninį projektą bei pastato inventorizacijos dokumentus, turėjo pareigą tinkamai įvertinti esamą padėtį, savo bei objektyvias galimybes šiuos įsipareigojimus įvykdyti bei, atitinkamai, nusistatyti galutinį statybų rangos sutarties įgyvendinimo terminą; 2) byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl tinkamai neperduotos dokumentacijos, todėl jis neturi teisės remtis šiomis aplinkybėmis, siekdamas pateisinti savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Todėl teismas, darydamas išvadą, jog atsakovas neatliko darbų laiku dėl to, kad nebuvo perduoda pastato dokumentacija, pažeidė CK 6.659 straipsnio 2 dalies nuostatas. 3) Pagal byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenis, paskutinį kartą ginčo pastato kadastriniai duomenys tikslinti 2010 m. lapkričio 25 d., t. y. po šio momento jokie pastato ploto ar kitokie pasikeitimai nebuvo atliekami. Tai reiškia, kad techninis projektas šių duomenų pagrindu parengtas tik praėjus vieneriems metams. 4) atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis negalėjo parengti pastato brėžinių bei techninio projekto laiku dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių; 5) Teismas nevertino paties atsakovo ieškovui pateikto 2011 m. rugsėjo 19 d. garantinio rašto turinio. Darbų neatlikimo laiku priežastimi atsakovas nurodė dokumentacijos trūkumus, tačiau kartu tame pačiame laiške atsakovas vienareikšmiškai teigia, kad „šiuo metu projektinė dokumentacija sutvarkyta“ bei nurodo rangos darbų atlikimo terminą iki 2011 m. lapkričio 30 d. 6) Techninio projekto rengimu rūpinosi pats atsakovas, jis surado ir techninio projekto rengėjus. Pats techninis projektas projektuotojų sukomplektuotas tik 2011 m. spalio 25 d. Be to, iš techninio projekto 4 puslapio matyti, kad pats techninis projektas pradėtas rengti tik 2011 m. spalio 19 d., kai buvo pateikta projektavimo užduotis.Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės butui padarytos žalos dydžio ir laikėsi pozicijos, kad ieškovės butui iš viso nepadaryta jokia žala. Jokių pastabų dėl ieškovės buto atstatymo darbus nurodančios lokalinės sąmatos turinio bylos dalyviai neteikė. Nesant ginčo dėl žalos dydžio ir šalims ginčijantis tik dėl to, kas teisiškai atsakingas dėl žalos atlyginimo, teismas neturėjo pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir imti vertinti ieškovės nurodomos žalos dydžio pagrįstumą.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje neįvertintas natūralus turto nusidėvėjimas. UAB „IVRO“ parengtoje sąmatoje pateikti atstatymo darbų po buto užpylimo kainos paskaičiavimai, o ne naujo remonto sąnaudos.Teismas nepagrindė, kodėl prašomos priteisti buto atkūrimo sąnaudos mažinamos būtent 1/3.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. IĮ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovui DNSB „Laivas“ iš atsakovo V. V. IĮ priteistą nuostoliams atlyginti sumą nuo 103 860 Lt iki 54 959,98 Lt, o ieškovės O. F. ieškinį atmesti, neįrodžius, kad dėl atsakovo kaltės ieškovei buvo padaryta žala, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pripažindamas pagrįstais R. R. lokalinėje sąmatoje nurodytus stogo remonto darbų trūkumų šalinimo paskaičiavimus, neįvykdė CPK nustatytos pareigos visapusiškai ir išsamiai įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus. Aplinkybė, kad R. R. lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos yra gerokai mažesnės, nei nurodytos UAB „IVRO“ sąmatoje, neatleidžia teismo nuo pareigos detaliai įvertinti visus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, jų įkainių dydžių pagrįstumą bei šių darbų būtinumą padarytų darbų trūkumams pašalinti.Dalis į R. R. sąmatą įtrauktų darbų nėra būtini tam, kad galima būtų ištaisyti atliktų darbų trūkumus, o dalies darbų apimtys yra per didelės, objektyviai viršijančios būsimas realias ieškovų išlaidas atliktų darbų trūkumams pašalinti ir žalai atlyginti. Į šią sąmatą taip pat įtraukta dalis darbų, kurių atlikimas nebuvo numatytas rangos sutartyje, todėl prievolė šiuos darbus atlikti atsakovui negalėjo kilti. Be to, teismas sprendime pripažino, kad rangos darbai buvo atlikti naujomis medžiagomis, tačiau neatsižvelgė į dalies darbų specifiką, leidžiančią tvarkant nustatytus trūkumus panaudoti daugiau, nei nurodyta sąmatoje, darbams atlikti panaudotų medžiagų.Ieškovės O. F. nuostolių dydį teismas nustatė, atsižvelgęs į UAB „IVRO“ pateiktą sąmatą, nors tuo pačiu nesutiko su šioje sąmatoje pateiktu nuostolių, atsiradusių dėl rangos darbų trūkumų, atlyginimo paskaičiavimu. Anot apelianto, pagrįsti įrodymai dėl buto užliejimo patirtiems nuostoliams įrodyti galėtų būti remontui panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinantys finansinės apskaitos dokumentai, taip pat rangos sutartys dėl remonto darbų atlikimo. Tokių dokumentų ieškovė nepateikė. Be to, aplinkybė, kad dėl vykdyto stogo remonto į butą pateko lietaus vanduo, savaime neįrodo, kad dėl to butui buvo padaryta žala, o dėl vandens patekimo kaltai šaliai atsiranda prievolė šią žalą atlyginti. Priteistų nuostolių dydis mažintinas, kadangi pirmosios instancijos teismo priteistos sumos išieškojimas, įvertinus tai, kad nuo 2008 metų atsakovui susiklostė nepalanki ekonominė situacija statybų sektoriuje, nulemtų bendrovės nemokumą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo areštuotos įmonės sąskaitos, taip pat nekilnojamas turtas, naudotas įmonės veikloje. Tai iš esmės sustabdė įmonės veiklą, privertė atleisti dalį darbuotojų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai DNSB „Laivas“ ir O. F. prašo atsakovo V. V. IĮ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovų apeliacinį skundą patenkinti visa apimtimi. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
1. Atsakovas, teigdamas, kad R. R. sąmatoje nurodyti darbai yra didesnės apimties, nei reikalinga, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. R. R. sąmata buvo pateikta atsakovo iniciatyva ir užsakymu. Atsakovas, remdamasi R. R. sąmatoje nurodoma informacija, ne tik ginčijo ieškovų teiktos sąmatos turinio pagrįstumą, bet pateikė teismui ir kitiems bylos dalyviams 2013 m. gegužės 20 d. pareiškimą, kuriuo prašė teismo ieškinį tenkinti iš dalies, nustatant, kad ieškovės DNSB „Laivas“ nuostoliai - statybos darbų trūkumų taisymas sudaro 103 860,41 Lt bei prašė į šią sumą įskaityti atsakovo nurodomą ieškovo skolą atsakovui už rangos darbus bei priteisti iš atsakovo ieškovei tik likusią skolos dalį – 11 161,50 Lt. Taigi, pats atsakovas pripažino ieškinio dalį, kurią patvirtino R. R. rengta sąmata, ir savo pripažinimą grindė faktu, kad R. R. sąmata laikytina atitinkančia faktinę situaciją.
2. Vienas iš esminių apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų – nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu motyvų ir argumentų nurodymas. Atsakovas šios pareigos nevykdo – skunde abstrakčiai nurodoma, kad teismas nenustatė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tačiau taip pat nenurodo, kokių, atsakovo nuomone, reikšmingų aplinkybių teismas neištyrė. Tas pats pasakytina ir dėl atsakovo skunde išdėstytų motyvų, susijusių su R. R. sąmata. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl sąmatos 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 punktų yra jokiais įrodymais nepagrįsti, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini tik kaip bandymas dar labiau sumažinti ieškovės reikalaujamą nuostolių atlyginimą.
3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl ieškovės O. F. butui padarytos žalos. Teismas atsakovui buvo suteikęs galimybę pateikti alternatyvią sąmatą ir dėl šiai ieškovei padarytos žalos dydžio pagrįstumo, tačiau šia galimybe atsakovas nepasinaudojo. Faktą, kad defektai atsirado ne dėl rangovo kaltės, privalėjo įrodyti pats atsakovas, tačiau jis šios pareigos neįvykdė.
4. Priešingai nei teigia atsakovas, konkurse dalyvavo ne UAB „IVRO“, o IĮ IVRO statyba ir jos nėra viena kitos teisių ir pareigų perėmėjos, abi įmonės veikia iki šiol, jų buveinės taip pat skiriasi. Todėl nėra pagrindo abejoti UAB „IVRO“ ruoštais ir į bylą pateiktais dokumentais.
5. Atsakovas siekia išvengti atsakomybės. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą tuo aspektu, kad konstatavo atsakovo pareigą atlyginti padarytus nuostolius, taip pat tinkamai atliko savo pareigą išaiškinti šalims įrodinėjimo pareigas, atkreipė atsakovo dėmesį, kokias aplinkybes jis turi įrodyti, padarė pertrauką, kad atsakovas galėtų šia savo pareigą įgyvendinti, tačiau atsakovas jos tinkamai neatliko. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo nurodomas aplinkybes – atsakovas tiesiog nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės poziciją, o R. R. sąmatoje įtvirtintą informaciją netgi pripažino.
6. Atsakovo teiginiai apie jo sunkią turtinę padėtį ir bylos sukeltas neigiamas pasekmes komercinei veiklai neturi jokios teisinės reikšmės. Jeigu dėl atsakovo turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam buvo kilę sunkių neigiamų padarinių, jis turėjo galimybę prašyti laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti, taip pat galėjo teikti prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
7. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškos žalos atlyginimo principas, kurio nesilaikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju mažinti atlygintinos žalos dydžio nėra pagrindo, nes tai reikštų atsakovo, kaip komercine veikla užsiimančios įmonės, kurios tikslas – gauti pelną, interesų užtikrinimą, pažeidžiant ieškovės DNSB „Laivas“, kaip fizinius asmenis (gyventojus) nekomerciniais tikslais atstovaujančio juridinio asmens teises bei teisėtus interesus.
8. Atsakovas prašo priteistą sumą sumažinti nuo 103 860 Lt iki 54 959,98 Lt, tačiau šios sumos ieškovei taip pat nesumoka. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas vilkina bylą.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas V. V. IĮ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Techniniame projekte (59 psl.) numatyta, kad stogas bus šiltinamas naudojant 100 mm storio EPS 100 markės putų polistireno putplasčio plokštes, tuo tarpu, apeliantų teigimu, stogo šiltinimo darbai faktiškai buvo atlikti naudojant 100 mm storio EPS50 polistireno putplasčio plokštes. Apeliantų nuomone, tai įrodo, kad darbų trūkumams pašalinti būtina nuimti visą panaudotą dangą, o stogo šiltinimo darbus atlikti panaudojant visiškai naują, atitinkančią techninio projekto reikalavimus. Tokie apeliantų argumentai yra klaidingi, nes grindžiami netinkamai aiškinant byloje nustatytas faktines aplinkybes.Byloje nustatyta, kad UAB „IVRO“ dalyvavo bendrijos „Laivas“ paskelbtame konkurse namo stogo remonto darbams atlikti. Ieškovas neslėpė, kad dėl trūkumų pašalinimo iš esmės yra sutarta su UAB „IVRO“. Tai patvirtina, kad UAB „IVRO“ negali būti laikoma nešališku liudytoju byloje, o jo teikiami įrodymai - objektyviais ir atitinkančiais tikrovę. Anot atsakovo, UAB „IVRO“ pateiktos sąmatos nuostolių, atsiradusių dėl rangos darbų trūkumų, atlyginimo paskaičiavimų neatitikimas realioms būsimoms išlaidoms gali būti pagrįstas ne tik panaudojant specialias technines žinias, bet ir remiantis bendraisiais protingumo kriterijais, kadangi joje nurodyta trūkumų pašalinimo suma 3 kartus viršija rangos sutartimi numatytų atlikti darbų kainą. Įvertinus tai, kad dėl dalies atliktų darbų kokybės tinkamumo ginčo nekilo, akivaizdu, kad ši sąmata yra per didelė, neprotinga ir nustatyta neobjektyviai. Todėl apeliantų argumentai, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra neaiškus ir neargumentuotas, yra akivaizdžiai nepagrįsti.Techninio projekto 36 puslapyje numatyta, kad stogo remontui naudojamos dangos turi atitikti LST 1355:1994 reikalavimus. Ten pat yra numatyta, kad apatiniam šilumos izoliacijos sluoksniui turi būti naudojamos medžiagos, kurių deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas (w/mk) yra 0,042. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikiami dokumentai - UAB „Šilas” 2010 m. liepos 26 d. atitikties deklaracija Nr. 948, PVM sąskaita faktūra Nr. SIL 516951 patvirtina, kad pastato (duomenys neskelbtini) stogui renovuoti skirtingai, nei nurodo ieškovės, atsakovas naudojo ne polistireno putplasčio plokštes EPS50, o polistireno putplasčio plokštes EPS70. Atitikties deklaracija patvirtina, kad ši medžiaga atitinka LST 1355:1994 reikalavimus (atitikties sertifikato Nr. 1397-CPD-0006A), o jos šilumos laidumas - (w/mk) yra 0,039, t. y. dar mažesnis, nei numatyta techniniame projekte, taigi, tinkama šiame projekte numatytiems stogo šiltinimo darbams atlikti. Kiti techniniai parametrai - ilgis, plotis, storis (2,0 m. x 1,0 m. x 0.1 m.), yra identiški skunde nurodomai EPS100 markės dangas parametrams (2,0 m. x 1,0 m. x 0.1 m.). Todėl apeliantų teiginiai, kad panaudota danga neatitinka namo remonto techninio projekto reikalavimų, nepagrįsti.Klaipėdos m. savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 4 d. patikrinimo akte Nr. 2 nenurodyta, kad piliastrų skardinimo darbų trūkumai nustatyti visame atliktame skardinimo plote, tuo tarpu specialistas R. R., rengdamas stogo remonto darbų trūkumų pašalinimo kainos skaičiavimus, skardinimo darbus apžiūrėjo ir įvertino vietoje, vizualiai nustatydamas vietas, kuriose tinkavimo ir armavimo darbai, esant jų reikalingumui, nebuvo atlikti, į sąmatą įtraukdamas tik būtinų trūkumams pašalinti darbų kiekius, kurie sudarė sąmatoje nurodytus 105 m². Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad ieškovės padėtis nepagrįstai nepagerėtų. Pretenzijų dėl piliastrų skardinimo darbų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė ir ieškovė DNSB „Laivas“, o jos atstovė V. K. nurodė, kad pretenzijų dėl šių darbų atsakovui neturi. Ieškovės netinkamai aiškina rangos sutartyje numatytą atsakovo įsipareigojimą už 5000 Lt parengti remonto projektą ir namo brėžinius. Atsakovas niekada neteikė ir neteikia paslaugų, susijusių su kadastrinių ar inventorinių matavimų atlikimu ir jų registracija viešajame registre. Rangos sutartyje aptariami pastato brėžiniai yra ne kas kita, kaip sudėtinė atsakovo prisiimto parengti paprastojo remonto techninio projekto dalis, o ne kadastriniai ar inventoriniai pastato matavimai ir jų pagrindu rengiami matavimų brėžiniai, kurių parengimas į pasirašytos sutarties turinį, atsižvelgiant į jos rūšį bei jos pasirašymu siektą tikslą - sudaryti sąlygas pastato remonto darbams atlikti, akivaizdžiai nepateko ir šios rangos sutarties dalyku nebuvo. Be to, prievolės parengti pastato inventorinę bylą bei kaltumą dėl pavėlavimo tai padaryti, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu neginčijo atsakovės DNSB „Laivas“ atstovė. Apeliantai skunde teigia, kad teismas, sumažindamas ieškovės O. F. prašytos priteisti dėl buto užpylimo vandeniu žalos (nuostolių) dydį 1/3, iš esmės peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes atsakovas iš esmės ginčijo patį žalos faktą, o ne jos dydį. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Priešingai, nei teigia ieškovės, atsakovas pirmosios instancijos teisme iš esmės ginčijo tiek tai, kad dėl vykusio stogo remonto į ieškovės butą galėjo patekti lietaus vanduo, t. y., kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės, tiek ir remonto išlaidų paskaičiavimo tvarką bei įrodymų, kurių pagrindu šie nuostoliai buvo paskaičiuoti, patikimumą.Teismas, siekdamas procesinio tikslo atstatyti teisinę taiką tarp šalių, taip pat užtikrinti visišką nukentėjusios šalies patirtos žalos atlyginimą ir užkirsti kelią galimybei praturtėti kaltininko sąskaita, konstatavęs kaltės, kaip būtino atsakomybei už padarytą žalą atsirasti elemento, buvimą, privalo ex officio tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatyti atlygintinos žalos dydį. Siekiant galutinio teismo sprendimo teisingumo ir kelio galimybei ginčams dėl išvestinių pagrindiniam reikalavimui kilti ateityje užkirsti, žalos dydžio nustatymo klausimą teismas privalo išspręsti net ir atvejais, kai šalis ginčija patį žalos padarymo faktą ar savo kaltumą dėl žalos atsiradimo, o ne žalos dydį. Tokie teismo veiksmai negali būti laikomi byloje pareikštų reikalavimų peržengimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas keistinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliaus reikalavimus. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 str. 1 d.). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.)
Šioje byloje ieškiniu pareikštas materialinis teisinis reikalavimas kildinamas iš tarp ieškovo DNSB „Laivas“ ir atsakovo V. V. IĮ 2010 m. birželio 28 d. sudarytos statybos rangos sutarties dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų netinkamo vykdymo (2-6, 87-89 b. l., 1 t.). Ginčo dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį, t. y. kad darbai buvo atlikti nekokybiškai (su defektais), byloje iš esmės nėra. Ginčas tarp ieškovo DNSB „Laivas“ ir atsakovo iš esmės yra kilęs dėl to, kokioje apimtyje atsakovas privalo atsakyti šiam ieškovui už nekokybiškai atliktus darbus. Tuo tarpu ginčas tarp ieškovės O. F. ir atsakovo yra kilęs dėl to, ar atsakovas privalo atsakyti už šiai ieškovei priklausančiam butui padarytą žalą, kuri, anot ieškovės, buvo padaryta, užliejus jos butą dėl netinkamo rangos darbų vykdymo, ir ar atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei buto remonto išlaidas ir kokioje apimtyje.
Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta nutraukti 2010 m. birželio 28 d. statybos rangos sutartį, apeliacine tvarka neginčijama, teisėjų kolegija atskirai dėl šios dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl ieškovui DNSB „Laivas“ priteisiamų nuostolių dydžio
Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas DNSB „Laivas“ prašė priteisti iš atsakovo 305 368 Lt nuostolių atlyginimui, o šios sumos pagrįstumą įrodinėjo UAB „IVRO“ sudaryta lokaline sąmata (123-138 b. l., 1 t.). Tuo tarpu atsakovas 2013 m. gegužės 20 d. pareiškimu dėl įrodymų pateikimo ir vienarūšių reikalavimų įskaitymo (155 b. l., 2 t.) pripažino stogo rangos darbų trūkumų šalinimo būsimus nuostolius 103 860,41 Lt apimtyje, remdamasis R. R. sudaryta lokaline sąmata (157-158 b. l., 2 t.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatą, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį, o pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais.
Kadangi 2013 m. gegužės 20 d. pareiškimu atsakovas sutiko su DNSB „Laivas“ ieškinyje nurodyta ieškovo nuostolių dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų dalimi, t. y. 103 860,41 Lt sumos apimtyje, vadovaudamasis jo paties pateikta R. R. parengta lokaline sąmata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pripažinta nuostolių suma laikytina įrodytais būsimais ieškovo DNSB „Laivas“ nuostoliais, ir pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo ieškovui DNSB „Laivas“, atskirai nepasisakydamas dėl šios sumos pagrįstumo. Šiuo atveju atsakovas, apeliaciniu skundu ginčydamas jo paties pirmosios instancijos teismui pateiktos R. R. lokalinės sąmatos duomenų pagrįstumą, iš esmės elgiasi nesąžiningai, nes R. R. sąmatos turinio pirmosios instancijos teisme jis neginčijo, o priešingai, sutikdamas su ieškinio dalimi, rėmėsi šios sąmatos duomenimis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo išdėstytais argumentais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistus 103 860 Lt dydžio nuostolius mažinti iki 54 959,98 Lt. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, pirmosios instancijos teisme sutikdamas su R. R. sudarytos sąmatos turiniu ir jame pateiktu defektų šalinimo nuostolių paskaičiavimu, iš esmės prarado teisę ginčyti sąmatos duomenų pagrįstumą apeliacine tvarka, todėl dėl atsakovo apeliaciniame skunde pateiktų nesutikimo su R. R. sąmatos duomenimis motyvų teisėjų kolegija atskirai nepasisako ir juos atmeta, vadovaudamasi faktu, kad šios sąmatos duomenis pirmosios instancijos teisme atsakovas laikė pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti ieškovo pateikta UAB „IVRO“ sąmata dėl rangos darbų trūkumų šalinimo, įvertinęs tai, kad: pagal 2010 m. birželio 28 d. rangos sutartį šalys susitarė dėl remonto darbų atlikimo už 184 698 Lt; atsakovas nurodė, kad jis atliko apie 90 procentų remonto darbų; liudytojas R. R. patvirtino, kad atlikta apie 80 procentų rangos sutartyje numatytų darbų; ieškovas neginčijo aplinkybių, kad atsakovas atliko stogo, peliastrų, laiptinių, pamatų remonto darbus; nėra ginčo dėl to, kad atsakovas statybos darbus atliko naujomis medžiagomis, o ieškovas pagal sutartį yra sumokėjęs atsakovui 92 000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su R. R. sudarytoje sąmatoje nurodytomis darbų trūkumų šalinimo išlaidomis ir jas vertino kaip realias, įvertinęs tai, kad: šioje sąmatoje įvertinta galimybė panaudoti iki 70 proc. buvusio polistirolo, nes stogo šiltinimui buvo panaudotos naujos medžiagos ir dėl to ginčo nėra (9 sąmatos pozicija); numatyta, kad bus galima panaudoti 70 proc. sintetinės ritininės dangos pirmam sluoksniui, nes remonto darbams atlikti buvo panaudota nauja stogo danga (sąmatos 10 pozicija); fasado remonto darbams UAB „IVRO“ numatė būtinumą panaudoti 66 625 Lt (124 b. l., 1 t.), o R. R. sąmata numato tik 3842 Lt trūkumų ištaisymo išlaidų; įrodymų apie laiptinių sienų padengimo skarda darbų trūkumus nebuvo užfiksuota iki bylos iškėlimo teisme; fasado detalių piliastrų padengimui metaliniais profiliuotais lakštais dėl būtinumo permūryti atskiras vietas, jas aptraukti vielos tinklu (R. R. sąmatos 2 skyrius 2-5 punktai) nėra būtina įsigyti didelį kiekį naujų medžiagų ir atlikti didelės vertės darbus; byloje nepateikta duomenų apie profiliuotos skardos nukritimo nuo fasado atvejus ar kitus itin didelius fasado remonto darbų defektus; ieškovo atstovė V. K. pripažino laiptinių fasadų padengimą skarda, tačiau duomenų apie žymius šių darbų defektus teismui nebuvo pateikta. Teismas sprendė esant pagrindui priteisti ieškovui DNSB „Laivas“ atsakovo pripažįstamą nuostolių atlyginimo dydį – 103 860 Lt, kuri yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, t. y. R. R. pateikta trūkumų pašalinimo sąmata.
Taigi, pirmosios instancijos teismas detaliai motyvavo, kodėl jis nusprendė vadovautis būtent R. R. pateikta darbų trūkumų pašalinimo sąmata, o ne UAB „IVRO“ pateikta sąmata.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad R. R. sąmatoje pateikti skaičiavimai yra apytiksliai, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti visų sąmatoje pateiktų duomenų, paskaičiavimų neteisingumo ir neįrodo, jog yra pagrindas remtis būtent ieškovų pateikta UAB „IVRO“ sąmata. Be to, UAB „IVRO“ sąmatoje pateikti paskaičiavimai taip pat yra preliminarūs, nes šiuo metu atsakovo atliktų darbų defektų šalinimo darbai nėra vykdomi, taigi, šiam momentui gali būti paskaičiuotos tik preliminarios defektų šalinimo darbų išlaidos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, abejonių dėl UAB „IVRO“ sąmatos duomenų pagrįstumo kelia aplinkybė, kad šioje sąmatoje nurodyta išlaidų suma žymiai viršija tarp ieškovo DNSB „Laivas“ ir atsakovo statybos rangos sutartyje numatytą renovacijos darbų kainą, į kurią įeina remonto darbų atlikimo kaštai, statybinių medžiagų, įrangos bei priemonių, aparatūros, technologinės įrangos įsigijimo išlaidos, visi rangovo mokami mokesčiai, rinkliavos ir kitos išlaidos, susijusios su sutarties įsipareigojimų vykdymu (sutarties 2.2 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalinant darbų defektus, dalį panaudotų medžiagų bus galima panaudoti pakartotinai, be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir ieškovai to nepaneigė, dalis darbų buvo atlikta tinkamai. Šalys neginčija ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad statybos darbai nėra užbaigti, nebuvo pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų apeliaciniame skunde nurodytos tam tikros aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neanalizavo, ir dėl R. R. sudarytoje sąmatoje pateiktų kai kurių darbų kainų paskaičiavimo pagrįstumo kelia abejonių, kurių nepašalinus tarp šalių kilęs ginčas dėl atlygintinų nuostolių dydžio galėjo būti išnagrinėtas neteisingai.
Dalies atsakovo panaudotų medžiagų netinkamumą naudoti, šalinant darbų defektus, ieškovas DNSB „Laivas“ apeliacine tvarka įrodinėja UAB „IVRO“ raštu Nr. 13/07-10-04 (193 b. l., 2 t.), kuriame teigiama, kad atsakovas stogą šiltino EPS50 plokštėmis, nors pagal projektą ir pagal LR Statybos reglamentą privalėjo šiltinti, naudodamas ne mažesnį kaip EPS 100 markės, todėl, anot UAB „IVRO“, apšiltinimo sluoksnis iš putų polistirolo padarytas ne pagal projektą ir jį reikia nuimti. UAB „IVRO“ rašte taip pat teigiama, kad PVC dangos antrą kartą panaudoti negalima, nes apatinis sluoksnis bus priklijuotas prie apšiltinimo sluoksnio ir jį demontuojant lupsis kartu su putų polistirolu. Taip pat teigiama, kad viršutinis PVC dangos sluoksnis yra daug kartų lopytas, klijuotas, vietomis suplyšęs, todėl PVC dangos antrą kartą panaudoti taip pat negalima. Dėl šios priežasties, ieškovų teigimu, yra būtina pirkti naujas EPS 100 markės plokštes, o atsakovas galės pasiimti netinkamas medžiagas.
Taigi, UAB „IVRO“ teigimu, atsakovas naudojo EPS50 šiltinimo plokštes. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad stogo dengimui naudojo EPS70 šiltinimo plokštes ir šiai aplinkybei įrodyti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą jis pateikė duomenis, pagal kuriuos rangos darbams, atliktiems (duomenys neskelbtini), buvo įsigytos EPS70 šiltinimo plokštės (37-38 b. l., 3 t.). Tačiau techniniame projekte buvo numatyta, kad stogas dengiamas priklijuojama dviejų sluoksniu PVC „Janafol“ danga, papildomai apšiltinus EPS 100 polistireno, esamo stogo susidėvėjusias konstrukcijas (135 b. l., 2 t.). Be to, projekte nurodyta, kad stogo dangos turi atitikti LST 1355:1994 reikalavimus (102 b. l., 2 t.). Tuo tarpu, priešingai nei teigia atsakovas, jo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikta atitikties deklaracija (36 b. l., 3 t.) patvirtina, kad UAB „Kauno šilas“ polistireninio putplasčio plokštės, gaminamos nuo 2010.04.01 iki 2010.07.01, atitinka LST EN 13163:2003 ir LST EN 13163:2003/AC reikalavimus. Be to, iš pateiktos deklaracijos nėra aišku, kuris iš deklaracijoje nurodytų žymėjimų atitinka atsakovo įsigytas plokštes. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad prie statybos rangos sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad apšiltinimas turi būti atliekamas putų polisteroliu 10 cm marke EPS50 k =1.05 (90 b. l., 1 t.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, kokius reikalavimus turėjo atitikti stogo dengimui naudojamos medžiagos ir ar atsakovas, vykdydamas statybos rangos darbus, panaudojo techniniame projekte numatytus reikalavimus atitinkančias medžiagas, neturėjo pakankamo pagrindo nesutikti su UAB „IVRO“ sąmatoje nurodytais duomenimis toje apimtyje, kad šalinant darbų trūkumus, susijusius su stogo šiltinimu, bus būtina panaudoti naujas medžiagas.
Nagrinėjamu atveju šio ginčo teisingam išsprendimui turėtų būti įvertinta ir kitų UAB „IVRO“ paaiškinime nurodytų aplinkybių, t. y. kad viršutinis PVC dangos sluoksnis yra daug kartų lopytas, klijuotas, vietomis suplyšęs, todėl PVC dangos antrą kartą nepanaudosi (193 str. 3 t.), pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 4 d. patikrinimo akte Nr. 2 nurodyta, jog skardinimo darbai taip pat buvo atlikti nekokybiškai: piliastrai skardinami neatlikus pažeisto, ištrupėjusio mūro remonto, parapetai skardinami be nuolydžio, silpnai tvirtinami prie pagrindo“ (103-104 b. l., 1 t.). Ieškovai teigia, kad norint pašalinti šį defektą ir sustabdyti sienų po skarda irimą, būtina nuimti visą skardinimą, taip pat nuimti profilius, ant kurių jie pritvirtinti. Kadangi šiuos darbus buvo būtina atlikti visame apskardintame plote, anot ieškovo DNSB „Laivas“, yra pagrindas daryti išvadą, kad reikės nuardyti to paties 1050 m² ploto skardinimą bei atitinkamai atlikti tokio ploto tinkavimą, pakartotinį skardinimą bei kitus su tuo susijusius darbus. Tuo tarpu R. R. sąmatoje apskaičiuotas tik 105 m² ploto skardos nuėmimas, tvirtinimas tinkuojant, pakartotinis skardinimas ir kiti su tuo susiję darbai (158 b. l., 2 t.). Skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl, anot jo, yra pagrindas tikėti būtent R. R. sąmatoje nurodytais duomenimis, jog skardinimo darbai būtini atlikti daug mažesniame plote, nei nurodė UAB „IVRO“ sąmatoje. Todėl yra pagrindas manyti, kad šios aplinkybės nebuvo pakankamai išanalizuotos ir įvertintos. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina išsiaiškinti, ar įmanoma plika akimi, nenuėmus skardinimo, nustatyti, kokiame plote buvo neatliktas pažeisto, ištrupėjusio mūro remontas, parapetai skardinami be nuolydžio, silpnai pritvirtinti prie pagrindo. Nes tik nustačius, kokiame tiksliai plote yra tikslinga perdaryti skardinimo darbus, galima nustatyti būsimų šių darbų defektų šalinimo išlaidų dydį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų šios bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, jog skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovo DNSB „Laivas“ ieškinys priteisti nuostolių atlyginimą 201 507,59 Lt apimtyje, ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl yra pagrindas bylos dalį dėl šios dalies nuostolių grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Dėl delspinigių priteisimo
Statybos rangos sutarties 4.1 punktu rangovas (atsakovas) įsipareigojo darbus pradėti 2010 m. liepos 12 d. ir baigti iki 2010 m. rugsėjo 20 d. Taip pat nurodyta, kad užsakovui nevykdant finansinių įsipareigojimų pagal šią sutartį, rangovas turi teisę pratęsti darbų vykdymo terminus minėtų įsipareigojimų vykdymo vėlavimo laikotarpiu. Sutarties 6.2 punktui šalys susitarė, kad rangovas, neįvykdęs įsipareigojimo atlikti darbus iki nustatyto termino, moka užsakovui 0,04 procentų dydžio netesybas, skaičiuojamas nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą darbų dieną.
Ieškovo DNSB „Laivas“ reikalavimo priteisti jam iš atsakovo 13 298,32 Lt netesybų, paskaičiuotų už 6 mėnesius, pirmosios instancijos teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad remonto darbai pagal sutartyje nurodytus terminus, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 20 d., nebuvo užbaigti dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo atsakovo valios – t. y. namo projektas buvo paruoštas tik tada, kai buvo galutinai sutvarkyti namo inventorinės bylos duomenys (2011 m. spalio 25 d.) (63 b. l., 2 t.). Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 19 d. garantiniu raštu (94 b. l., 1 t.) įsipareigojo ieškovui DNSB „Laivas“ visus darbus užbaigti iki 2011 m. lapkričio 30 d. Šiam atsakovo pasiūlytam galutiniam darbų užbaigimo terminui ieškovas DNSB „Laivas“ neprieštaravo, taigi, iš esmės sutiko, jog galutinis darbų užbaigimo terminas būtų pratęstas iki 2011 m. lapkričio 30 d. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant netesybų priteisimo iš atsakovo ieškovui DNSB „Laivas“ pagrįstumo klausimą, neturi reikšmės, dėl kokių priežasčių darbai nebuvo užbaigti sutartyje nurodytu terminu, kadangi šis terminas iš esmės buvo pratęstas iki 2011 m. lapkričio 30 d., atsakovui pasiūlius ir ieškovui DNSB „Laivas“ neprieštaravus.
Byloje nustatyta, kad darbai nebuvo įvykdyti ir pratęstu darbų terminu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas DNSB „Laivas“ įgijo teisę reikalauti delspinigių, vadovaujantis sutarties 6.2 punktu, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 31 d. Kadangi atsakovas neginčijo sutartyje nurodytų netesybų dydžio, yra pagrindas tenkinti ieškovo DNSB „Laivas“ ieškinio reikalavimą priteisti jam iš atsakovo delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesius – t. y. 13 298,32 Lt.
Dėl šių priežasčių yra pagrindas konstatuoti materialinės teisės normų, reglamentuojančių netesybas, pažeidimą ir panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo DNSB „Laivas“ reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 13 298,32 Lt delspinigių, šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškovo DNSB „Laivas“ reikalavimą dėl delspinigių priteisimo patenkinti visa apimtimi.
Dėl ieškovei O. F. priteisiamų nuostolių dydžio
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei O. F. priteisė 4848 Lt nuostoliams atlyginti. Šį sprendimą teismas pagrindė tokiais argumentais: atsakovo atstovai neginčijo aplinkybės, kad ieškovės butas buvo užlietas statybos darbų atlikimo metu; nepaneigta ieškovės nuostata, kad butas buvo užlietas staiga, lietaus metu ir tada, kai virš ieškovės buto buvo atliekami stogo remonto darbai; aplinkybes dėl O. F. buto užliejimo patvirtino ir trečiųjų asmenų atstovas A. P.; atsakovas savo kaltės, užliejant ieškovės butą, nepaneigė. Teismas nusprendė sumažinti ieškovės O. F. prašomus nuostolius 1/3 dalimi, t. y. iki 4848 Lt, atsižvelgęs į tai, kad UAB „IVRO“ pateiktoje sąmatoje dėl ieškovės buto remonto nėra įvertintas buto medžiagų nusidėvėjimas iki užpylimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas O. F. nuostolių dydį nustatė, atsižvelgęs į UAB „IVRO“ pateiktą sąmatą (143-144 b. l., 1 t.).
Atsakovo teigimu, pagrįstais įrodymais dėl buto užliejimo patirtiems nuostoliams įrodyti galėtų būti remontui panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinantys finansinės apskaitos dokumentai, taip pat rangos sutartys dėl remonto darbų atlikimo, tačiau tokių dokumentų ieškovė į bylą nepateikė.
Su tokiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo sutikti.
Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kiekviena šalis pasirenka, kokiais įrodymais ir kokiomis aplinkybėmis įrodinės tam tikrų faktų egzistavimą (neegzistavimą).
Nagrinėjamu atveju savo nuostolių dydį ieškovė įrodinėjo pateiktu UAB „IVRO“ turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir šios bendrovės paruošta atstatymo darbų po buto užpylimo lokaline sąmata (139-144 b. l., 1 t.). Tuo tarpu atsakovas pirmosios instancijos teisme detaliai neargumentavo, kodėl, anot jo, sąmatoje pateikti duomenys yra nepagrįsti, nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, o apsiribojo teiginiu, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovei O. F. padarytos žalos mastą. Todėl ieškovė O. F. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovas jai padarytos žalos dydžio neginčijo. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą buvo atidėjęs, suteikdamas atsakovui galimybę pateikti specialistų išvadas, įrodymus (150 b. l., 2 t.), tačiau jokių įrodymų, paneigiančių UAB „IVRO“ pateiktos lokalinės sąmatos duomenų ir paskaičiavimų teisingumą, atsakovas nepateikė, nors jis tokiems įrodymams pateikti turėjo pakankamai laiko. Todėl šiuo atveju atsakovas, nesiimdamas aktyvių veiksmų įrodinėjant, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra nepagrįsti, t. y. veikdamas pasyviai, negali nuginčyti pateiktos sąmatos pagrįstumo, remdamasis vien tuo, kad ieškovė nepateikė remontui naudojamų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių finansinės apskaitos dokumentų, taip pat rangos sutarčių dėl remonto darbų atlikimo. Kita vertus, šių duomenų yra logiškas, kadangi ieškovė šiam momentui gali būti dar neįsigijusi medžiagų ir nesudariusi rangos sutarčių. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad sąmatoje pateiktų medžiagų, rangos darbų įkainiai yra per dideli ir pan.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovės butas buvo užlietas būtent dėl atsakovo kaltės, jam netinkamai vykdant rangos darbus: nepaneigta aplinkybė, kad butas buvo užlietas, būtent atsakovui vykdant rangos darbus; 2012 m. sausio 4 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 2 užfiksuota, kad dėl nekokybiškų stogo dangos remonto darbų buvo užpilti žemiau esantys butai (103 b. l., 1 t.); aplinkybes dėl O. F. buto užliejimo patvirtino ir trečiųjų asmenų atstovas A. P. ir kt. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad butas buvo užlietas dėl kitų priežasčių, todėl yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo.
Ieškovė O. F. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jos pateiktoje sąmatoje nėra įvertintas natūralus turto nusidėvėjimas. Pažymi, kad UAB „IVRO“ parengtoje sąmatoje pateikti buto atstatymo po jo užpylimo darbų kainos paskaičiavimai, o ne naujo remonto sąnaudos.
Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
Kaip matyti iš pateiktos sąmatos, pagal ją bus atliekami ieškovės buto lubų, sienų remonto ir kiti darbai (143-144 b. l., 1 t.). Akivaizdu, jog remontuojant lubas ir sienas, bus panaudotos naujos medžiagos. Taigi, yra pagrindas teigti, jog vykdant sąmatoje nurodytus darbus, ieškovės buto lubos ir sienos bus naujai suremontuotos. Kadangi byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovės butas iki užpylimo buvo naujai suremontuotas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindui prašomus priteisti nuostolius sumažinti. Šiuo atveju ieškovės prašomų priteisti nuostolių sumažinimas 1/3 dalimi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuomone, yra pagrįstas, teisingas ir sąžiningas, todėl sprendimo dalies, kuria priteistas ne ieškovės prašomą nuostolių dydis, o teismo sumažintas, nėra pagrindo naikinti ar keisti.
Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus bei nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, taigi padarė pagrįstas išvadas dėl O. F. pareikšto reikalavimo, todėl skundžiama sprendimo dalis, kuria nuspręsta iš atsakovo ieškovei O. F. priteisti 4848 Lt nuostoliams atlyginti, o likusią šios ieškovės reikalavimą atmesti, paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kurių pagrindu jis prašo priteistų nuostolių dydį sumažinti, kadangi tokio reikalavimo jis nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme, nors pats teigia, jog su ekonominiais sunkumais jis susidūrė nuo 2008 metų. Be to, pirmosios instancijos teismo ieškovui DNSB „Laivas“ iš atsakovo priteistą nuostolių dydį atsakovas pats pripažino atskiru pareiškimu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovų teiginiu, kad jeigu dėl turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui buvo kilusi sunkių neigiamų padarinių grėsmė, jis turėjo galimybę prašyti laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti, taip pat galėjo teikti prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovas su ieškovu nors iš dalies būtų atsiskaitęs nors ta apimtimi, su kuria jis sutinka savo apeliaciniu skundu (54 959,89 Lt sumoje).
Nustačiusi pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti dėl materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas šį sprendimą pakeisti tokiu būdu: sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti netesybas, panaikinant ir priteisiant iš atsakovo ieškovui DNSB „Laivas“ 13 298,32 Lt netesybų; bylos dalį dėl ieškovo DNSB „Laivas“ reikalavimo priteisti iš atsakovo 201 507,59 Lt nuostolių grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 ir 4 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Kadangi bylos dalis yra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, koks bus priimtas sprendimas dėl bylos dalies, kuri yra grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ir į apeliacinės instancijos teismo priimtą šią nutartį (CPK 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą.
Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo DNSB „Laivas“ reikalavimas priteisti jam iš atsakovo V. V. IĮ netesybas, ir šią ieškovo DNSB „Laivas“ ieškinio dalį patenkinti – priteisti ieškovui DNSB „Laivas“ iš atsakovo V. V. IĮ 13 298,32 Lt delspinigių.
Patikslinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. V. individualios įmonės ieškovui DNSB „Laivas“ priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, nurodant, kad šios palūkanos skaičiuojamos nuo 117 158,32 Lt sumos.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo DNSB „Laivas“ reikalavimo dėl nuostolių priteisimo dalis, t. y. nepriteista 201 507,59 Lt nuostolių, ir paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, ir bylą dėl šios dalies grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.