Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-525-262/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-20
Bylos Nr.
2A-525-262/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16349-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
V. M.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-525-262/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16349-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo ir susijusių reikalavimų bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir susijusių reikalavimų, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė: patvirtinti šalių gyvenimą skyrium (separaciją), sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nes tai labiau atitiks vaiko interesus dėl tėvo gyvenimiškos patirties, mediko profesijos, pranašesnių savybių bei galimybės užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas; dėl geresnės savo turtinės padėties vaikui išlaikymo iš motinos nereikalauja; šalims nesutariant dėl atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkos, prašo nustatyti konkrečią jo siūlomą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys

susilaukė sūnaus A. A. M. (toliau- vaikas). Atsakovė šeimyninius nesutarimus perkelia už šeimos ribų, santuoką sudarė iš išskaičiavimo, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Yra būtina nustatyti šalių gyvenimą skyrium, kad išliktų sutuoktinių įsipareigojimai vienas kitam, tai teigiamai veiktų vaiką, atsakovė neatsakingai žiūri į šeimą.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, taip pat pateikė ir priešieškinį, kuriame prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, palikti atsakovei santuokinę pavardę, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, iš tėvo vaikui priteisti 800 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, padalinti bendrą turtą: automobilį Lancia Delta valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, automobilį Subaru Impreza valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, taip pat ieškovui priteisti namų apyvokos daiktus: miegamojo komplektą (3000 Lt vertės), svetainės sekciją (2000 Lt vertės), stalą ir pufus (1000 Lt vertės), virtuvės kėdes (300 Lt vertės), dulkių siurblį (1000 Lt vertės), vieno kambario užuolaidas (vertė apie 850 Lt), o atsakovei - kito kambario užuolaidas ir lovos užtiesalą (vertė apie 1650 Lt) bei kompensaciją už ieškovui tekusią didesnę turto dalį, atsakovei iš ieškovo priteisti 35000 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tenkinant ieškovo asmenines prievoles iš bendro turto, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog separacija netikslinga, šalims susitaikyti ir santuoką išsaugoti galimybės nėra, nes ieškovas prieš atsakovę nuolat naudoja psichologinį smurtą. Dėl ieškovo elgesio šeimos narių atžvilgiu ir dėl to, kad vaikas labiau yra prisirišęs prie motinos nei prie tėvo, yra būtina vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas priešieškinis tenkintas iš dalies: santuoka tarp ieškovo V. M. ir atsakovės V. M. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovui palikta pavardė- M., atsakovei – M.; nustatyta šalių nepilnamečio vaiko A. A. M. gyvenamoji vieta su motina V. M.; šalių nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas po 510 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-10 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir 12 000 Lt išlaikymas konkrečia pinigų suma; nustatyta tokia šalių nepilnamečio vaiko A. A. M. bendravimo su tėvu V. M. tvarka:

1. Tėvas iš anksto, ne vėliau kaip prieš parą įspėjęs Mamą gali du kartus per savaitę darbo dienomis bei informavęs ne vėliau kaip prieš savaitę du kartus per mėnesį, ne dažniau kaip kas antrą savaitgalį atvykti ir paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Jeigu tokios dienos ar savaitgaliai sutampa su švenčių ar gimtadienių dienomis, kurias vaikas pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su mama, Tėvas vaiko iš jo gyvenamosios vietos paimti negali, tačiau jeigu dėl švenčių ar gimtadienių dienų, kurias vaikas pagal rotacijos principą turi praleisti su Tėvui, pastarajam tenka didesnis skaičius dienų ar savaitgalių nei numatyta šiame punkte, jis nepraranda galimybės praleisti su vaiku dėl to susidariusio didesnio dienų ar savaitgalių skaičiaus.

2. Savaitgaliais vaikas gali būti paimamas nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio 21 valandos. Darbo dienomis vaikas gali būti paimamas laiku, suderintu su jo poilsio ir ugdymo grafiku ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą iki 21 valandos. Dėl objektyvių priežasčių šis laikas gali būti pratęstas, tačiau Tėvas apie vėlavimą privalo informuoti Mamą.

3. Tėvas turi teisę vieną kartą per metus su vaiku praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 21 dienos. Apie numatomas atostogas jis turi informuoti Mamą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaiku praleisti atostogų dienų skaičių. Abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikas pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų.

4. Šventes vaikas leis su mama ir tėvu rotacijos principu.

5. Jeigu švenčių ar gimtadienių diena sutampa su darbo savaitės paskutine darbo diena, tuomet vaikas gali pasilikti su tėvu ir visą po to einančią savaitės dalį įskaitant ir savaitgalį.

6. Mamos ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei Motinos dieną vaikas bus su mama, tėvo ir jo artimų giminaičių gimimo dienomis bei Tėvo dieną vaikas bus su tėvu.

7. Vaiko gimtadienius – tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su juo rotacijos principu: 2012 m. – su mama, 2013 m. – su tėvu ir t.t.;

8. Bendravimas su vaiku abiejų tėvų turi būti derinamas su vaiko ugdymo grafiku, poilsio režimu. Ligos atveju paimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos Tėvas negali, nepaisant to, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką jam numatytos bendravimo su vaiku dienos, o tokios dienos nesuteikiamos papildomai. Papildomai nesuteikiamos ir tos dienos, kai Tėvas nepaima vaiko jam pagal grafiką numatytomis dienomis.

9. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą tėvas turi teisę su vaiku praleisti pusę jo pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų. Apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį Tėvas įsipareigoja informuoti Mamą ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki vaiko atostogų pradžios. Jeigu šiame punkte nurodytos atostogos suteikiamos ir vaikui lankant darželį, bendravimo per šias atostogas tvarka taikoma tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir šiame punkte. Apie vaiko atostogas Mama turi informuoti Tėvą ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

10. Mama įsipareigoja informuoti Tėvą vaikui susirgus, jeigu dėl to jis negali lankyti ugdymo ar mokymosi įstaigų ilgiau nei tris dienas, taip pat kilus problemų ar atsiradus konfliktinių situacijų, susijusių su vaiku ugdymo ar mokymosi įstaigose. Taip pat Mama įsipareigoja nedaryti kliūčių tėvui lankyti vaiko ugdymo ar mokymosi įstaigose, dalyvauti renginiuose ar programose, kuriuose dalyvauja šalių vaikas.

11. Mamai susirgus, ar ilgesniam laikui išvykus iš gyvenamosios vietos, jeigu dėl to ji negali pasirūpinti vaiku, apie tai ji privalo informuoti Tėvą, kuris tomis dienomis privalo užtikrinti vaiko priežiūrą.

12. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius ir interesus.

13. Nukrypti nuo nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu;

ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteista: automobilis SUBARU IMPREZA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šie namų apyvokos daiktai, esantys bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje: miegamojo komplektas, svetainės sekcija, stalas, pufai, virtuvės kėdės, dulkių siurblys, dviejų kambarių užuolaidos, lovos užtiesalas; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistas automobilis LANCIA DELTA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei iš ieškovo priteista 3292 Lt kompensacija; atmestas atsakovės reikalavimas dėl 35 000 Lt kompensacijos jai iš ieškovo priteisimo; atsakovei iš ieškovo priteista 155 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteista 30 Lt žyminio mokesčio; iš ieškovo valstybei priteista 544 Lt žyminio mokesčio.

Teismas, ištyręs visus byloje pateiktus įrodymus, taip pat išklausęs šalių paaiškinimų nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju šalims išsaugoti šeimą nėra galimybių, nes šalys ilgą laiką negyvena kartu, teismui paskyrus terminą susitaikyti, šalys dar labiau susipyko. Todėl teismas laikė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgęs į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas sprendė, kad šiuo atveju tokio amžiaus vaikui geriau gyventi su motina, todėl jo gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, taip pat nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: priešieškinį atmesti, tenkinti ieškinio 1, 2, 3, ir 5 reikalavimus bei nustatyti naują bendravimo su vaiku tvarką; priteisti atsakovei iš ieškovo kompensaciją už išlaidas, susijusia su atsakovės bendravimu su vaiku, periodinėmis kintamo dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir apskaičiuojamomis padauginant 17 Lt iš dienų bei ilgesnių nei 4 valandų per dieną peržiūros periodų, kuriuos vaikas buvo pas atsakovės pagal šiuo teismo sprendimu patvirtintą tėvų bendravimo su vaiku tvarką, skaičiaus, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; įpareigoti atsakovę kas tris mėnesius elektroniniu paštu pateikti ieškovui ataskaitą, patvirtintą kvitais su jos atsiskaitomosios sąskaitos atributais, apie iš ieškovo gautų išmokų panaudojimą; netenkinus ieškovo reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tenkinti ieškinio 4 reikalavimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas, priėmęs sprendimą tenkinti Atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pažeidė LR Konstitucijos 38 str. nuostatas, įpareigojančias saugoti šeimą kaip valstybės pagrindą. Teismas pažeidė tėvų lygių teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu principą, nes nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Teismas sąmoningai siekė, jog būtų patvirtinta atsakovės pateikta bendravimo tvarka su vaiku ir neleido ieškovui susipažinti su atsakovės pateikta bendravimo tvarka su vaiku. Dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismo priteistas išlaikymas turėtų būti mažinamas proporcingai ieškovo ir vaiko praleistam laikui kartu. Be to, teismo priteista 12 000 Lt kompensacija turėtų būti sumažinta iki 5000 Lt. Teismas pažeidė nešališko ir teisingo bylos nagrinėjimo nuostatas, nes netinkamai nagrinėjo atsakovės smurto prieš vaiką atvejus, teismas nenagrinėjo visų pateiktų įrodymų, kas sąlygojo atitinkamo teismo sprendimo priėmimą. Teismas atsakovei priteisė kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą. Teismas vadovavosi tik atsakovės nurodyta turto kaina ir neatsižvelgė į ieškovo žodinius pastebėjimus, kad kainos yra galimai neteisingai nurodytos. Ieškovas nebuvo susipažinęs su atsakovės pateikta bendravimo tvarka su vaiku ir dėl šių priežasčių negalėjo jos įvertinti, dėl to apeliaciniu skundu prašo teismo patvirtinti visiškai naują bendravimo tvarką su vaiku.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad priimtas sprendimas yra teistas ir pagrįstas. Teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

CK 3.3 straipsnyje yra nurodyta, kad be kitų principų šeimos santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Taigi, teismas nagrinėdamas bylą, turi laikytis minėto principo, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi patikrinti ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo laikytasi šio principo.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to ar šalims turėtų būti nustatyta separacija ar šalys turėtų būti išskirtos; kur turėtų gyventi šalių nepilnametis vaikas; kokio dydžio turi būti priteistos kompensacijos; kokia turi būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, bylos medžiagą bei aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Iš bylos medžiagos bei šalių elgesio matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra dideli nesutarimai, šalys nesusitaikė per teismo nustatytą susitaikymo laikotarpį, todėl akivaizdu jog šalių santuokos išsaugoti nebepavyks. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu yra neadekvatus ir laikytinas psichologiniu smurtu. T.y. ieškovas nuolat pabrėžia savo aukštesnį nei atsakovės išsilavinimą, didesnę gyvenimo patirtį, nuolat įrašinėja savo ir atsakovės bei jų vaiko pokalbius. Toks ieškovo elgesys gali traumuoti net tik atsakovę, bet ir jų vaiką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šioje situacijoje yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovas, pateikdamas argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolat pabrėžia savo medicininį išsilavinimą. Tačiau teismas pažymi, kad vaiko auklėjimas ir bendravimas su vaiku negali būti vienpusiškas, akcentuojant tik vieną sritį, vaikui yra svarbūs įvairūs auklėjimo aspektai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokio amžiaus vaikas yra labiau prisirišęs prie mamos, todėl jam geriau yra gyventi su mama. Pažymėtina, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina, buvo atsižvelgta ir į Vaiko apsaugos skyriaus rekomendacijas. Dėl išvardintų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaiko teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo.

CK 3.170 straipsnio 1 d. yra nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi, ieškovas, būdamas A. A. M. tėvu, turi teisę su juo reguliariai matytis. Ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra, tačiau ieškovas ginčija tam tikrus bendravimo tvarkos aspektus, t.y. siekia, kad būtų patvirtinta jo siūloma tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos sąlygas (tiek jų visumą, tiek kiekvieną sąlygą atskirai), sprendžia, jog nei viena iš tų sąlygų nepažeidžia šalių nepilnamečio sūnaus interesų, o būtent jiems, kaip jau ne kartą minėta, ir turi būti teikiamas prioritetas. Nustatyta bendravimo tvarka yra lanksti, t.y. joje nustatyta, kad nukrypti nuo nustatyto grafiko galima bendru tėvų sutarimu, todėl šiuo atveju abiems vaiko tėvams rodant geranoriškumą, jie gali susitarti ir dėl kiek kitokios bendravimo su vaiku tvarkos. Minėtoje tvarkoje vaiko tėvui (ieškovui) suteikiama teisė kiekvieną dieną bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis bei telefonu. Taigi, nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, ieškovo teisės taip pat nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, todėl ieškovas turėjo galimybę pateikti savo pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 312 str.). Teismas taip pat atsisako priimti atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamus įrodymus, nes jie taip pat galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).

Teismas, įvertinęs vaiko amžių, jo poreikius abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendžia, jog priteista išlaikymo suma (tiek periodinėmis, tiek vienkartine išmoka) atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius bei interesus, taip pat vaiko tėvų turtinę padėtį. T.y. siekiant visapusiškai užtikrinti tokio amžiaus vaiko (šiuo metu jam yra 5 metai) poreikius priteista pinigų suma yra optimali. Dėl šios priežasties mažinti vienkartinės išmokos dydį nėra jokio pagrindo. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti pinigų leidimo ataskaitas neatitinka protingumo principo (CK 1.5 str.), nes, kaip minėta, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tokios (kaip priteista) pinigų sumos ir reikia minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl akivaizdu, kad šie pinigais bus leidžiami tik vaikui būtinoms prekėms bei paslaugoms pirkti.

Teismas atmeta ieškovo argumentus dėl neteisingos kompensacijos už šalių kilnojamąjį turtą paskaičiavimo. Dalijamų automobilių kainos buvo nustatytos atsižvelgiant į tokių modelių ir tokio amžiaus automobilių rinkos vertę, taip pat buvo atsižvelgta į kitų daiktų vertę, todėl keisti priteistos kompensacijos dydį nėra jokio pagrindo.

Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui.

Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. M. atsakovei V. M. 1162 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius