- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-387-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18931-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Patras Jaržemskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amber Promotions“
- Ieškovas
- A. K., G. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Promotions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir G. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Amber promotions“ dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. K. ir G. K. 2010-11-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nutraukti su atsakovu UAB „Amber promotions“ sudarytą 2010-02-17 paslaugų sutartį, priteisti iš atsakovo 2415 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog, sudarę nurodytą paslaugų sutartį, ieškovai pervedė atsakovui 2450 Lt. Tačiau vėliau persigalvojo ir sutarties 7.5 punkte nustatyta tvarka bei terminais ją vienašališkai nutraukė. Nors sutartimi (7.5.1 p.) atsakovas įsipareigojo tokiu atveju grąžinti ieškovams įmokėtą sutarties kainos sumą, atskaitydamas iš jos 350 eurų, atsakovas šio įsipareigojimo neįvykdė. Be to, ieškovų manymu, nurodytos sutarties 7.5.1, 7.5.2 ir 7.7 punktai yra nesąžiningos sutarties sąlygos, dėl to atsakovas ieškovams turėtų grąžinti visą jų sumokėtą sumą.
Šio ieškinio užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumos ribose. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas akivaizdžiai vengia vykdyti savo prievolę, o galimų kreditorių skaičius gali dar didėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino ir jų turtinių reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui UAB „Amber promotions“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas 2415 Lt sumai, leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovais. Teismas, įvertinęs ieškovų prašomą priteisti sumą ir tai, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, vartotojai, atsakovas vengia grąžinti pinigus, padarė išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Amber promotions“ prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovai nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, nepateikė įrodymų, leidžiančių manyti, jog galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui yra nepagrįstas ir nebūtinas. Ieškovų reikalavimų dydis nėra toks, kurio sumokėjimas galėtų tapti probleminiu atsakovui ir kuris keltų grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, sėkmingai vykdanti savo komercinę veiklą, ką patvirtina įmonės balansas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nebuvo gautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Vienu iš atskirojo skundo motyvų atsakovas nurodo tai, jog ieškovų reikalavimų suma – 2415 Lt, veikiančiam juridiniam asmeniui nėra didelė. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo motyvais iš esmės sutinka. Tačiau, be ieškinio dydžio kriterijaus, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti atsakovo įmonės finansinį stabilumą (patikimumą). Apelianto argumentai, kad jis yra sėkmingai veikianti įmonė, vykdo visus savo įsipareigojimus, dar neleidžia konstatuoti apelianto įmonės finansinės padėties stabilumo (patikimumo). Savo mokumui pagrįsti apeliantas pateikė 2010-07-31 metų balansą, patvirtinanti apelianto finansines galimybes atsiskaityti su ieškovais. Tačiau šių įrodymų nepakanka, nes kitų objektyvių duomenų, pavyzdžiui, duomenų iš viešų registrų apie apelianto vardu registruotus nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, duomenų iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto arešto aktų registro duomenų, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, teisinę reikšmę įgyja viso atsakovo turimo turto santykis su jo įsipareigojimais. Apie įsipareigojimų egzistavimą galima spręsti ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, iš kurių matyti, kad atsakovui yra iškeltos kelios dešimtys bylų dėl piniginių reikalavimų, kas neabejotinai leidžia spęsti apie jo ūkinės veiklos nestabilumą ir padidina šioje byloje priimto teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ne vienoje šių bylų buvo taikytos ir laikinosios apsaugos priemonės, konstatuojant, kad sprendimo neįvykdymo rizika realiai egzistuoja.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto skundo argumentą, kad ieškovai, reikšdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie tai, jog apeliantas gali siekti sumažinti savo mokumo galimybes. Bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Tačiau paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kuriai iš bylos šalių lengviau įrodyti nustatytinas aplinkybes. Šiuo atveju, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškovų į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 str. 1 d.), pagrindžiančius turtinį reikalavimą apeliantui bei apelianto įsipareigojimų nevykdymo terminą. Tuo tarpu apeliantas teisę būti išklausytam, netaikant CPK 314 straipsnio apribojimų, galėjo įgyvendinti apeliacinės instancijos teisme, pateikdamas priešingus duomenis.
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos 8,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Amber promotions“ (juridinio asmens kodas 302454691, buveinės adresas A.Tumėno g. 4-34, Vilnius) valstybei 8,40 Lt (aštuonis litus ir 40 centų) pašto išlaidų.