Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-28 · Byla Nr. N-63-2686-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
N-63-2686-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
Pažeidėjas
N. K.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63 – 2686/ 2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimo N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. spalio 24 d. surašė N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 0.25 val., Audėjų g. ties namu Nr. 6, Panevėžyje, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,74 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimu pripažino N. K. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatuodamas, kad nors N. K. kaltę neigia tvirtindamas, jog automobilyje tik sėdėjo, bet ją įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų Ž. M. ir D. Ž. tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Skirdamas nuobaudą – 1200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, pažeidimo padarymo motyvus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (asmuo pakartotinai per metus padarė KET pažeidimus).

II.

Nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimu, N. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad jis nevairavo automobilio, o tik jame sėdėjo kartu su L. Ž. ir J. T., kai priėjo policijos pareigūnas ir nurodė jam pūsti į alkotesterį. Nurodo, kad policijos pareigūnas liepė jam administracinio teisės pažeidime paaiškinti, kad vairavo automobilį prieš pusvalandį išgėręs 0,5 l sidro. Teigia, kad 2009 m. spalio 27 d. surašė skundą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas šių reikalavimų.

Iš teismo nutarimo turinio matyti, kad N. K. neigė pažeidimą, o teismas, pripažindamas pastarąjį kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo, teismo posėdyje neapklausė policijos pareigūnų Ž. M. ir D. Ž., kurie savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė betarpiškai matę, jog N. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį (b. l. 10 – 11). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik policijos pareigūno, kuris gali patvirtinti padarytą pažeidimą, surašytas tarnybinis pranešimas negali būti prilyginamas liudytojo parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pastebėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis garantuoja teisę kaltinamajam apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-259-03, Administracinių teismų praktika Nr.4, psl. 64-67). Be to, N. K. teigia, jog yra padavęs skundą Institucijai dėl šių pareigūnų veiksmų, todėl siekiant visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes būtina išreikalauti šio skundo nagrinėjimo rezultatus ir šiuo klausimu apklausti minėtus liudytojus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo posėdyje nebuvo apklausti ir N. K. draugai L. Ž. ir J. T., su kuriais, pasak apelianto, jis sėdėjo automobilyje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos medžiagoje nėra dokumento, patvirtinančio alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas N. K. blaivumas, rodmenis, taip pat alkotesterio patikros sertifikato, todėl juos būtina išsireikalauti iš Institucijos.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, kokius paaiškinimus teisme davė apeliantas.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas