- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-1827-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09480-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Kreditorius
- UAB „Minibank“
- Skolininkas
- K. J.
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1827-524/2013
2013 m. gruodžio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-11369-769/2013 pagal kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą dėl skolos iš skolininkės K. J. išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pateikė pareiškimą dėl 443 skolos, 168 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 14 Lt žyminis mokestis ir 121 Lt už pareiškimo dėl teismo įsakymo paruošimą, sumokėtas pareiškimo rengėjai UAB „Ekonomistas“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-21 įsakymu kreditorei iš skolininkės priteisė 443 Lt skolos, 168,44 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 14 Lt žyminio mokesčio, o tos pačios dienos nutartimi kreditorės prašymo dėl 121 Lt už UAB „Ekonomistas“ paslaugas priteisimo netenkino. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo teisme teisiniai santykiai. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-28 nutartyje byloje Nr. 2A-2570-567/2012 yra pažymėjęs, kad juridiniam asmeniui byloje gali atstovauti CPK 55 ir 56 straipsniuose nurodyti asmenys, tarp kurių nėra kito juridinio asmens, todėl išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų. Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija nėra norminis aktas, todėl vadovautis ja prašant priteisti 121 Lt už kito juridinio asmens galbūt surašytą pareiškimą nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorei iš skolininkės priteisti 121 Lt išlaidų. Nurodo, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kuri leidžia greitai ir su nedidelėmis sąnaudomis apginti pažeistas teises, prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o tik tiria formalųjį bylos aspektą, t. y. ar pareiškimas atitinka formaliuosius įstatymo reikalavimus. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas a priori ėmėsi užduoties įvertinti kreditorės reikalavimo pagrįstumą, taip pažeisdamas CPK 435 str. 3 dalį. Teismo išvada, kad tarp kreditorės ir UAB „Ekonomistas“ susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, yra nepagrįsta. Kreditorė kreipėsi į UAB „Ekonomistas“ dėl teisinių apsaugų suteikimo, t. y. in concreto dėl teismo įsakymo projekto parengimo. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikta teisinių paslaugų teikimo sutartis. 121 Lt už paslaugas sumokėta pinigų suma laikytina ne atstovavimo, o bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Teisinių paslaugų teikimas numatytas UAB „Ekonomistas“ įstatuose. Be to, prašoma priteisti suma yra net keletą kartų mažesnė, nei nustatyta teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo teisėja Rasa Augustė yra šališka, turi išankstinį nusistatymą prieš kreditorę UAB „Minibank“, kadangi nuolat priima kreditorei nepalankius procesinius sprendimus, kurie vėliau panaikinami apeliacinės instancijos teismo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais dėl kreditorės UAB „Ekonomistas“ sumokėtų 121 Lt už teisines paslaugas priteisimo. CPK 88 str. 1 d. 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, taip pat ir juridinis, vykdantis teisėtą veiklą, šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 23, Panevėžio apygardos teismo 2008-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-321-544/2008, Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2439-640/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-148-123/2013, kt.). Iš kreditorės pateikto papildomo susitarimo (b. l. 5) matyti, kad UAB „Ekonomistas“ kreditorei atliko tik teismo pareiškimo projekto rengimo paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės išlaidų priteisimo klausimą sprendė vadovaudamasis atstovavimą reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis (CPK 55, 56 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija nėra norminis aktas, tačiau šiuo atveju tai reikšminga tik tiek, kad ji nėra privaloma, kartu pažymint, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127 spręsdami bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus rėmėsi aukštesnės instancijos teismai, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, keliolikoje procesinių sprendimų, todėl konsultacijos nuostatos perkeltos į teismų sprendimus sukūrė precedentą atitinkamų kategorijų bylose, teismų sprendimai yra teisės šaltiniai, todėl precedentai susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs.
Kita vertus, Konstitucinis teismas pažymėjo, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2008-05-06 Nr. 3K-3-120/2008, 2009-04-27 Nr. 3K-3-186/2009, 2009-06-08 Nr. 3K-3-252/2009).
Pirmosios instancijos teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl atstovavimo teisinių santykių, tačiau nenurodo šaltinio, todėl negalima nustatyti ar minėtas išaiškinimas priimtas byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra analogiškos šiai bylai. Be to, išaiškinime kalbama apie procesinio dokumento surašymą ir pateikimą, o įstatymas nustato reikalavimus pareiškimą teikiančiam asmeniui, jis privalo turi būti įgaliotas tokį veiksmą atlikti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.), kas reiškia ne vien fizinį dokumento pateikimą, o ir šio dokumento pasirašymą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškimą pasirašė ir padavė pati kreditorė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2570-567/2012, kadangi joje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ne bylos šaliai, o trečiajam asmeniui, be to, išlaidas prašęs priteisti trečiasis asmuo teismui nepateikė paslaugų sutarties, teismas nurodė: „Tai, kad byloje nėra pateikta trečiojo asmens UAB „Algos inspekcija“ sutartis su VšĮ „Atgauk algą“ dėl paslaugų teikimo, vedant civilinę bylą, sudaro teisinį pagrindą šių išlaidų nepriskirti prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų (CPK 88 str.).“
Šioje byloje tarp kreditorės ir UAB „Ekonomistas“ susiklosčiusius teisinius paslaugų teikimo santykius patvirtina teismui pateiktas 2012-03-26 papildomas susitarimas Nr. 2 dėl 2011-06-01 teisinių paslaugų teikimo sutarties pakeitimo, išlaidas patvirtina 2013-07-16 PVM sąskaita faktūra, 2013-07-24 mokėjimo nurodymas (b. l. 5–7). Be to, apeliantė pagrįstai pažymi, kad prašomos priteisti išlaidos kelis kartus mažesnės už teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius dydžius. Todėl teismas konstatuoja, kad šios išlaidos yra būtinos, racionalios ir pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 įsakymas jau yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstinas iš esmės jas priteisiant apeliacinėje instancijoje (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 339 str.).
Apeliantės argumentai dėl teisėjos šališkumo nenagrinėtini, kadangi šis klausimas sprendžiamas CPK VI skyriuje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutartį panaikinti.
Kreditorei UAB „Minibank“, įmonės kodas 301850677, buveinė J. Janonio g. 17–17, Klaipėdoje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš skolininkės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 121 Lt bylinėjimosi išlaidų.