Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Z.-S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 4 mėnesiais viešųjų darbų;

2) 2020 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. B. žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: 2021 m. lapkričio 22 d., apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, tyčia sudavė kirviu tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių benamiui katinui į įvairias kūno vietas, dėl ko gyvūnas patyrė stiprią galvos traumą, kuri nesuderinama su gyvybe, todėl katinas buvo anestezuotas (suteikiant nejautrą) ir atlikta eutanazija.

2. M. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 22 d., kiek buvo valandų – pasakyti negali, bet dar buvo šviesu, jis su M. S. ruošėsi eiti kapoti M. mamai malkas, už tai ji būtų nupirkusi kaip atlygį alaus. Tuo metu jis buvo girtas, gėrė ilgiau nei keturis mėnesius iš eilės iki 2021 m. gruodžio 6 d. Kadangi dar norėjo išgerti, žinojo, kad (duomenys neskelbtini) , negyvenamajame bute V. Z. laiko įvairius daiktus bei depozitą, o pinigų alui neturėjo, todėl nuėjo į minėtą butą pasiimti tuščios taros. Minėto namo kieme nuolat pilna benamių katinų, vasarą vienu metu yra suskaičiavęs 9 katinus, taip pat tie katinai būna ir tame tuščiame bute. Kiek tą dieną buvo katinų bute – pasakyti negali, bet prisimena, kad bute buvo katinas. Kodėl jam trenkė kirviu, dabar pasakyti negali. Jam kirviu sudavė ne mažiau 2 kartus, bet tiksliai kiek kartų – pasakyti negali, nes, kaip minėjo, buvo girtas, todėl įvykį sunkiai prisimena. Tik prisimena, kad tą katiną ištraukė iš po lovos, jam pasirodė, kad katinas negyvas. Su savimi turėjo maišą, į kurį ruošėsi dėti depozitą, į tą maišą įkišo katiną, M. S. laikė maišą. Katiną būtų išnešę, bet tuo metu į kambarį įėjo kaimynystėje gyvenanti V. Z., pradėjo klykti, tada jis su M. S. išėjo, katiną maiše paliko bute. Iš kur pasiėmė kirvį – neprisimena, berods jis buvo padėtas kažkur prie garažo, M. S. kirvio neturėjo. Išėjus iš laiptinės, kirvį padėjo lyg prie to paties namo laiptinės. Nuėjo iki jo namų, pasiėmė depozitą, pirko alų ir pas M. garaže gėrė. Dėl savo šio poelgio nuoširdžiai gailisi, nusikalstamai veikai įvykdyti įtakos turėjo alkoholis, blaivus to nebūtų padaręs. Nuo 2022 m. sausio 12 d. jis 28 dienomis išvyksta į (duomenys neskelbtini) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ((duomenys neskelbtini) programa „12 žingsnių“) (b. l. 93–96).

Motyvuojamoji dalis

3. Be M. B. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai:

3.1. liudytoja V. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. apie 14.00 val. ji buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) r. Prisimena, kad išėjo iš buto į laiptinę ir išgirdo katino miauksėjimą, „bliovimą“, lyg būtų skriaudžiamas gyvūnas ar pjautųsi tarpusavyje du katinai, taip pat prie anksčiau minėtų garsų iš šalia esančio buto išgirdo dviejų pažįstamų vyrų balsus. Tame bute niekas negyvena, ten laiko įvairius jai priklausančius nenaudojamus daiktus, kitaip tariant, sandėliuoja. Tuomet nutarė, kad nueis pasižiūrėti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio sklido minėti garsai. Pradariusi duris pamatė M. B. ir M. S., kurie, kaip jai pasirodė, stumdė lovą. Paklausė, ką jie čia daro. Jie abu iš karto pasimetė, nesugebėjo atsakyti, kokiu tikslu yra ne savo bute. Po to M. B. pasakė, kad neva atėjo pavogti jam priklausantį depozitą, t. y. tarą, kurią priduotų į netoliese esančią parduotuvę, o šalia buvęs M. S. nieko nekalbėjo, tylėjo. Prieš išeinant iš buto pamatė, kad M. pasiėmė ant grindų buvusį kirvį ir juokdamasis išėjo. Tik jiems išėjus, pastebėjo, kad ant grindų yra juodos spalvos maišas. Pamanė, kad ten sudėta tara, apie kurią jie kalbėjo, tačiau priėjusi arčiau pamatė, kad maiše yra kruvinas, rudos spalvos katinas. Iš karto išėjo į lauką ieškoti M. ir M., juos pastebėjo einančius link pagrindinio kelio, netoli maisto parduotuvės. Pribėgusi jiems pasakė – „kam tą katiną užkapojot?“. M. atsakė - „kokį katiną?“, o M. tylėjo. Pamena, kad M. buvo sunerimęs. Ji dar jų klausė – „ką daryti, ar kviesti policiją?“ M. atsakė: „nekviesk“ ir nuėjo. Tuomet bendruoju pagalbos numeriu ji 112 pranešė apie šį įvykį, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems trumpai papasakojo visas aplinkybes ir jie išsivežė kruviną katiną, nes kaip pareigūnai nurodė, katinui reikalinga skubi veterinaro pagalba. Po kelių dienų sutiko M., kuris klausė, kas nutiko tam katinui. Ji atsakė – „gi pats užkapojai“, tada jis atsakė, kad jis jau buvo sužeistas, neva jie įdėjo katiną į maišą ir būtų atėję pas ją į namus paprašyti kelių eurų už tai, kad nugaišusį katiną užkastų“. Po šio įvykio kaime girdėjo kalbas, kad M. taip galėjo padaryti, o M. galėjo tiesiog būti šalia ir žiūrėti. Pastebėjo, kad po praeitos vasaros iš kieme matytų 4–5 katinų paskutiniu metu matė tik 2 ir būtent tas sužalotas katinas buvo vienas iš jų, o kur jie galėjo dingti – neįsivaizduoja, gal taip yra M. dėka. Ji ir mama V. S. praktiškai kiekvieną dieną pašerdavo minėtą katiną, buvo prisijaukinę, jis nuo jų nebėgdavo. Tuo labiau, kad sužalotas katinas prisileisdavo kitus žmones, nebuvo baikštus. Dažnai tą katiną matydavo tame bute, ten jis kaip ir gyvendavo, praleisdavo naktis ir mama palikdavo ten maisto. Nemano, kad jie tiesiog taip sugalvojo pasielgti iš neturėjimo ką veikti, tiki, kad jiems galėjo kažkas paliepti ar pasiūlyti tam tikrą atlygį už atliktą darbą. Tuo, kad, kaip jie patys sakė, ėjo katino gelbėti, ji netiki. Jos draugė M. S. taip pat prieš tai matė, kad M. nešinas kirviu kartu su M. įėjo į jos laiptinę (b. l. 21–24);

3.2. liudytoja M. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d., apie 13.00–14.00 val., tikslaus laiko neprisimena, buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini)., sėdėjo prie lango, kai netoliese esančiame daugiabutyje, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) , pastebėjo, kad į laiptinę įeina M. B., kuris rankoje nešėsi kirvį. Jai pasirodė keista, kodėl M. eina ne į savo laiptinę, nes gyvena kitame name, kurio numerio neatsimena, o tuo labiau – nešasi kirvį. Praėjus kelioms minutėms susiruošė išeiti į lauką ir parsivesti vaiką iš stotelės. Nuėjusi į autobusų stotelę, išgirdo garsų juoką, o atsisukusį pamatė M. S. ir M. B., kuris labai juokėsi, o M. iš veido atrodė labai išsigandęs, sunerimęs, tylėjo. Jie sustojo prie jos. Pamena, kad ji dar paklausė – „jau kažką pridirbot?“, o M. atsakė, kad nieko. Tuo metu atvažiavo mokyklinis autobusas ir, išlipus jos vaikui, ji nuėjo link namų, daugiau jų nematė. Netoli namų sutiko V. Z., kuri pasakė, kad užtiko M. ir M. jos negyvenamame bute, o ant grindų pastebėjo juodą maišą, kuriame buvo kruvinas katinas. Parvedusi vaiką dar grįžo pas V. ir pasikalbėjo, kad negalima taip visko palikti. Ši iškvietė policijos pareigūnus. Sulaukė kartu pareigūnų, atvykus pareigūnams su jais pabendravo, pareigūnai nusifotografavo įvykio vietą ir išsivežė katiną pas veterinarą, kadangi katinui buvo reikalinga skubi pagalba. Netiki, kad M. taip sugalvojo pasielgti neturėdamas ką veikti, tikriausiai už tai turėjo gauti kažkokį atlygį (b. l. 27–30);

3.3. liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad lapkričio gale, dienos nepamena, susitiko su kaimynu, kuris gyvena name netoliese – M. B.. Jie atsigėrė alaus. Išgėrė 2 butelius 6 laipsnių stiprumo alaus ir žadėjo eiti skaldyti malkų. Nuėjo prie garažo, kuris yra priešais (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą namą, ten M. pasiėmė kirvį, kurį ten buvo palikęs T. J., nes anksčiau kapojo malkas kieme. Sutarė, kad dar nueis tuščią tarą paimti, kurią (duomenys neskelbtini) name, negyvenamame bute laiko V.. Tą kartą jos neatsiklausė, ar gali pasiimti, tiesiog užlipo į butą ir pamatė „ryžą“ katiną. M. pasiuto, sakė šika laiptinėje ir puolė tą katiną kirviu. Jis nusisuko, nes jam buvo baisu, šlykštu žiūrėti, tai girdėjo tik garsus. Gal porą kartų atrodė, kad M. pataikė į grindis, o katinas šnypštė, kniaukė. Po to katinas palindo po lova. M. ištraukė katiną iš po lovos, jis atrodė kaip negyvas, nors prieš tai, jis vienu metu po lova vieną kartą taip sukniaukė, kaip paskutinis atodūsis, kad būtų. M. jam liepė laikyti maišą, kurį atsinešė „bambaliams“ ir įkišo katiną į tą maišą. Tuo metu pro duris į butą įėjo V., kuri pradėjo šaukti – „ką čia dirbat“ ir liepė eiti iš to buto. Jie paliko maišą su katinu ir išėjo. Jis suprato, kad katiną būtų nešę užkasti kur nors, nes jis atrodė negyvas. Matė, kad katinas buvo kruvinas. Ar ant kirvio buvo kraujo – nepastebėjo. Kai išėjo iš buto, nuėjo pasiimti „bambalį“ alaus ir ėjo kapoti malkų. Kad būtų atvykusi policija nematė. Po to kažkas sakė, kad kažkas išvežė katiną kažkur, lyg veterinarui ar ekspertui. Kad M. taip pasielgs nesitikėjo. Iš buto neišėjo, negali paaiškinti dėl ko, tiesiog nežiūrėjo ką jis daro. Dabar M. gydosi nuo alkoholizmo lyg (duomenys neskelbtini) šiuo metu. Pats tikrai katino nemušė ir nieko nedarė (b. l. 32–34);

3.4. 2021 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 22 d., apie 14.30 val., dirbant reagavimo ekipaže, iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas nurodymas, kad reikia vykti, adresu: (duomenys neskelbtini), kur iš matymo pažįstami asmenys galimai sužalojo katiną. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja – V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. apie 14.00 val. viename iš negyvenamų daugiabučio kambarių, adresu: (duomenys neskelbtini) , išgirdo garsą, panašų į katinų peštynes. Mergina užėjo į šį kambarį ir pamatė du iš matymo pažįstamus asmenis: M. S. (apie (duomenys neskelbtini) m.) ir M. B. (apie (duomenys neskelbtini) m.), gyv. (duomenys neskelbtini) (daugiau duomenų nežinojo). Asmenys kambaryje gaudė katinus bei prie savęs turėjo kirvius. Pranešėja nematė, ar su jais buvo žalojami katinai. Vienas katinas galimai pabėgo, o kitą katiną asmenys paliko juodame maiše, patys pasišalindami iš daugiabučio. Pranešėja teigė, kad kažkas liepė šiems asmenims išgaudyti katinus, kurie yra bešeimininkiai. Juos prižiūrėdavo pati pranešėja su savo šeima, duodavo pavalgyti. Apžiūrint kambarį pastebėta, kad juodame maiše yra įdėtas rudas katinas. Pastarasis buvo gyvas, sukiojo galvą, todėl skubiai organizuota galima veterinarinė pagalba per „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Laikantis atsargumo reikalavimų, katinas įdėtas į dėžę ir tarnybiniu automobiliu nuvežtas į (duomenys neskelbtini) veterinarijos kliniką „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), kurį priėmė privati veterinarijos gydytoja B. A. M.. Medikė paaiškino, kad apie gyvūno medicininę eigą papildomai informuos Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK. (atsiųs raštą). Siekiant skubiai suteikti gyvūnui med. pagalbą, įvykio vietoje nebuvo apklausta pranešėja. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas gyvūnas. Žinomi įtariamųjų požymiai (b. l. 35–36);

3.5. 2021 m. lapkričio 22 d. Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu priešais yra daugiabutis, dviejų aukštų namas. Užėjus į laiptinę, kuri yra iš vidinio kiemo pusės, patekus į koridorių, lipama į antrąjį daugiabučio aukštą. Užlipus į antrąjį aukštą kairėje matosi pravertos medinės, rudos spalvos durys, kurios yra nerakinamos. Patekus į butą priešais yra koridorius. Koridoriaus gale, tiesiai, yra kambarys. Patekus į priešais esantį kambarį, matoma bendra netvarka, daiktai sudėti netvarkingai: dešinėje yra sudėti vaiko žaislai, tai yra dviratis, bei kiti vaiko žaislai. Pasisukus į kairę matomi langai į kiemą. Dešinėje lango yra sofa lova. Kairėje yra fotelis, prie kurio, kairėje, buvo rastas (juodame, plastikiniame maiše) rudos spalvos katinas. Apžiūrint katiną ir maišelį matosi raudonos spalvos kraujo dėmes. Apžiūrint įvykio vietą daugiau nusikalstamos veikos objektų ar pėdsakų neregima. Įvykio vieta nefilmuojama. Įvykio vietoje paimtas katinas ir pristatytas į kliniką „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–18);

3.6. 2021 m. lapkričio 22 d. Išraše iš ligos istorijos nurodyta, jog katinas atvežtas kartotinėje dėžėje, plastikiniame maiše, apie 16.30 val. vakaro, kurį galimai buvo norėta užkapoti kirviu. Pravėrus maišą, katinas į aplinką reaguoja, šnypščia, nesikelia, guli ant pilvo, galvą judina, gyvūnui šokas, maiše daug kraujo, kuris sunkiasi iš burnos ir nosies. Apžiūros metu stipriai kraujuoja iš burnos, ypač ties apatiniu žandikauliu, kur matomos kraujosruvos, susiformavusios hematomos ant apatinės lūpos ties priekiniais kandžiais ir ties kairiąja iltimi. Akyse horizontalus stiprus nistagmas, vyzdžiai silpnai reaguoja į šviesos šaltinį, kairėje akyje matoma didesnė hifema (kraujavimas akies obuolio), dešinėje – mažesnė hifema. Nosis prakirsta 1 cm ilgio, žaizda kirstinė, snukis vizualiai patinęs. Išraše nurodyta, jog dėl stiprios galvos traumos būklė nesuderinama su gyvybe, todėl gyvūnas anestezuotas, atlikta eutanazija (dūris į širdį) (b. l. 37);

3.7. 2021 m. gruodžio 31 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra (b. l. 43–45);

3.8. policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenyse (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad 2021 m. lapkričio 22 d., 14.16 val., gautas V. Z. pranešimas apie tai, jog ji pastebėjo du vyrus apleistame bute, kuriame niekas negyvena, o įėjus į butą pamatė M. S. ir M. B. su kirviais, šalia gulėjo sukapotas katinas (b. l. 46–49).

4. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. B. prisipažinimas, liudytojų duoti parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas ir kt. patvirtina, jog M. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žiauriai elgėsi su gyvūnu – tyčia sudavė kirviu tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių benamiui katinui į įvairias kūno vietas, dėl ko gyvūnas patyrė stiprią galvos traumą, kuri nesuderinama su gyvybe, todėl katinas buvo anestezuotas (suteikiant nejautrą) ir atlikta eutanazija. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. B. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti M. B. 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 30 parų arešto bausmę.

6. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, jog M. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu, tačiau prašo atidėti bausmės vykdymą, kadangi gydėsi (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre ir nuo 2022 m. sausio 12 d. norėtų tęsti 28 dienų gydimą (duomenys neskelbtini) programa „12 žingsnių“ programoje bei prideda 2021 m. gruodžio 29 d. Šiaulių priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame surašyta ligos anamnezė, taikytas gydymas, rekomendacijos dėl gydymo bei tai, kad M. B. planuoja vykti į (duomenys neskelbtini) programai nuo alkoholio gydymui).

7. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už kitas nusikalstamas veikas, teistumui neišnykus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

8. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į visas bylos aplinkybes. Kaltinamasis M. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (b. l. 66–70), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 64), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 62, 63), iki 2022 m. sausio 3 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo stacionariniame skyriuje (b. l. 81). Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokurorės siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei minimumas, numatytas įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo konkrečiu atveju, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga.

10. M. B. pirmą kartą skiriama arešto bausmė, tai atitinka formalias BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas. Tačiau, kaip minėta, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis linkęs nusikalsti – naują nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau negu šešiems mėnesiams po to, kai pasibaigė jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymas (2021 m. birželio 9 d. išbrauktas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro). Kaltinamasis M. B. nurodo norintis gydytis priklausomybę alkoholiui. Teismas šiuos kaltinamojo ketinimus laiko deklaratyviais, nurodomais tik siekiant išvengti gresiančios arešto bausmės realaus vykdymo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog priklausomybę alkoholiui M. B. turi ilgą laiką, ankstesniu – 2020 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu – paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu 2021 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi M. B. buvo paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka (BK 48 str. 4 d. 5 p.), kurio, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. B. savo iniciatyva netęsė – kaip pats teigė – keturis mėnesius iki šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo nuolat vartojo alkoholį. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad M. B. kritiškai vertina savo elgesį ir iš tiesų siekia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Todėl, atidėjus arešto bausmės vykdymą M. B., teismo vertinimu, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

11. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. B. panaikintina (b. l. 97–99).

12. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena (1 vnt.) su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esanti voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio (Nr. 2) – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. B. panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną (1 vnt.) su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esančią voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio (Nr. 2) – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti M. B., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio / baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai (nagrinėjamu atveju – Šiaulių tardymo izoliatoriui, Trakų g. 10, Šiauliai, darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadienį nuo 7.30 val. iki 15.15 val., tel. 8 41 430921) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.