Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui M. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Pagėgiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, neteistas, tačiau 2013-09-12 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė nutraukta, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Š. kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ir šeimos nariui, tai yra 2020-02-16, apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia stumdė kartu su juo gyvenančią savo mamą Z. E. Š., po to pastarajai sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį ir sugriebęs už plaukų juos tempė, taip nukentėjusiajai Z. E. Š. padarė nosies kraujosruvą, kairio skruosto odos įdrėskimą ir sukėlė psichoemocinį stresą. Padaryti sužalojimai Z. E. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Asmuo, kaltinamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu R. Š. teisiamajame posėdyje nedalyvavo ir apklaustas nebuvo atsižvelgiant į teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kad po epilepsijos priepuolio jam išsivystė amnezija, todėl neatsimena įvykio aplinkybių ir negali suteikti informacijos.

3. R. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra registruotas psichikos centre ir ten gydosi. Gyvena su mama Z. E. Š. (duomenys neskelbtini). 2020-02-16, vakare, sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Tą vakarą buvo blaivus. Apie 21.15 val. jam prasidėjo epilepsijos priepuolis. Kaip jis mušė mamą neprisimena. Visas to įvykio aplinkybes jam vėliau papasakojo mama. Priepuolio paveiktas galėjo pulti ant savo mamos, tačiau pats to neprisimena ir nesuprato ką darė priepuolio metu. Labai gailisi, kad taip nutiko, mamos atsiprašė, su ja susitaikė. Kadangi jis yra ligonis, todėl jį prižiūri mama. Jis vienas gyventi negali (b. l. 139-141, 146-148).

4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sūnus su mama labai gražiai elgėsi. Jis pats pripažino, kad blogai elgėsi ir padarė skriaudą mamai. Ekspertas pasisako, kad nereikia jam priverčiamųjų priemonių taikyti, be to pati nukentėjusioji prašo atiduoti jį jos globai. Mano, kad galima perduoti R. Š. globą ir priežiūrą mamai.

5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Z. E. Š. parodė, kad tą dieną vakare su sūnumi žiūrėjo televizorių. Ji išėjo į virtuvę paduoti jam vaistus. Išgirdo, garsą, atėjusi pamatė, kad jam užėjo epilepsijos traukuliai. Sakė jam pakentėk, greitai viskas praeis. Jis atsisėdo, po minutės išsiėmė dantų protezus, juos pasidėjo ir pradėjo į ją kibti. Matė, kad nerimsta. Įkibo jai į plaukus, negalėjo jo atstumti nuo savęs. Ji pradėjo šaukti. Jis liepė nešaukti ir tampė už plaukų. Po to jie nukrito ant grindų, jis prabrėžė jai veidą. Atsistojęs atsipeikėjo ir pradėjo klausinėti jos ką jis jai padarė ar labai ją nuskriaudė. Išsikvietė greitąją bijodama, kad vėl jam neužeitų blogai. Tačiau jis važiuoti su medikais atsisakė. Tada išsikvietė policiją, kuri jį išvežė. Kitą dieną dukra parvežė jį namo. 2020 m. birželio mėnesį taip pat buvo užėjęs jam priepuolis, nes vaistų negėrė. Tada prie jos nekibo, tik nesąmoningai kalbėjo. Kai grįžo iš miestelio, jis pasitiko ją prie vartų ir klausė iš kur tų vaikų prisirinko pas juos, kad jie už eglių pasislėpė, klausė kiek išlošė pinigų. Tą dieną vėl kvietė medikus, tačiau jis jų neprisileido. Buvo išvykęs gydytis į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę mėnesiui. Nuo tada kai grįžo, geria vaistus ir viskas yra gerai. Nuolat vartoja vaistus yra jos prižiūrimas ir stebimas. Sutinka su eksperto išsakyta nuomone. Ji pasirengusi jį toliau globoti. Vaistus išrašo šeimos gydytojas, pagal Kauno klinikų gydytojų nurodymus. Jeigu jį prižiūrės psichikos centras ji neturės galimybių jo vežioti. Jis abu tuos kartus buvo blaivus, nevartoja alkoholio, nors jo ir yra namuose. Ji jam paduoda vaistus, bet jis gal ne visada išgerdavo, juk gali paslėpti burnoje. Nuo birželio mėnesio geria paskirtus vaistus ir jokių problemų nėra. Kol kas pajėgi parūpinti savo sūnumi. Jis pats neina pas šeimos gydytoją, ji už jį paskambina gydytojai, kad išrašytų vaistus, juos nuperka ir paduoda, kad išgertų. Sūnus yra taikus, nieko neužgaus, neįžeis. Jis yra antros grupės invalidas ir tai jo vienintelės pajamos.

6. Nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės sutapo su jos ikiteisminio tyrimo duotais parodymais (b. l. 44-47, 48-50).

7. Liudytoja R. K., dirbanti Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK reagavimo skyriaus tyrėja, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-02-16, nuo 20.00 val., kartu su vyr. patruliu M. M. dirbo nustatytame maršrute. Darbo metu gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), R. Š. elgiasi agresyviai, muša pareiškėją. Nuvykus nurodytu adresu rado pareiškėją Z. E. Š. ir jos sūnų R. Š.. Kambaryje buvo tvarkinga, kraujo žymių nebuvo, įtariamasis buvo nusiraminęs, sėdėjo virtuvėje. Ant Z. E. Š. veido matėsi įdrėskimai. Moteris pasakė, kad sūnui R. Š. buvo prasidėjęs epilepsijos priepuolis, o po jo pastarasis pradėjo elgtis agresyviai, supyko ant jos ir pradėjo stumdyti, kumščiais sudavė į veido sritį. Z. E. Š. buvo išsigandusi. Moteris teigė, kad sūnus tempė jai už plaukų. Atvykę medikai apžiūrėjo moters sužalojimus (b. l. 73-76).

8. 2020-02-17 įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 26-28) ir jo priede - fotolentelėje (b. l. 30-35) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambarys. Protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad nukentėjusiosios Z. E. Š. veidas yra sužalotas.

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 438/2020 (03) nurodyta, kad Z. E. Š. nustatyta nosies kraujosruva ir kairio skruosto odos įdrėskimas. Be to, Z.E. Š. patyrė psichoemocinį stresą. Nosies kraujosruva galėjo gautis sudavus kumščiu, mažiausiai vieną smūgį. Skruosto odos įdrėskimas galėjo būti padarytas rankos piršto nagu, vienu poveikiu. Z. E. Š. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 67).

10. Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. Š. 2020-02-16, apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia stumdė kartu su juo gyvenančią savo mamą Z. E. Š., po to pastarajai sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį ir sugriebęs už plaukų juos tempė, taip nukentėjusiajai Z. E. Š. padarė nosies kraujosruvą, kairio skruosto odos įdrėskimą ir sukėlė psichoemocinį stresą. Padaryti sužalojimai Z. E. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. R. Š. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

11. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-106/2020 konstatuota, kad R. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo prieblandinėje būsenoje, tai yra laikinoje sąmonės sutrikimo būsenoje po epilepsijos priepuolio, kuri pasireiškė agresija, pykčio afektu, tuo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. R. Š. diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas, psichikos sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, epilepsija. Po epilepsijos priepuolio jam išsivystė amnezija, todėl neatsimena įvykio aplinkybių ir negali suteikti informacijos. R. Š. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikyti nereikia, pakankamas gydymas bendrais pagrindais (b. l. 121-123).

12. Ekspertizės išvados leidžia daryti išvadą, kad R. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje ir jos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (suvokti veikos pavojingumo) ir jų valdyti (BK 17 straipsnis). Taigi, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas.

13. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama jam gydytis bendrais pagrindais, neskiriant priverčiamosios medicininės priemonės. Teismas, atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo ikiteisminio tyrime metu duotus parodymus, tiek į nukentėjusiosios paaiškinimus, kad R. Š. smurtą jos atžvilgiu vartojo pirmą kartą, kad jam pastoviai vartojant gydytojo paskirtus vaistus panašių nutikimų nebūna, tiek į prokuroro prašymą, nemato būtinybės taikyti R. Š. priverčiamąją medicininę priemonę.

14. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir įvertinus aplinkybę, kad R. Š. nekelia pavojaus sau ir aplinkiniams, kad jam pagal jo psichinės sveikatos būklę nėra būtina taikyti priverčiamųjų medicininių priemonių, jo motina Z. E. Š. nori ir gali toliau juo rūpintis, byla nutrauktina netaikant priverčiamosios medicinos priemonės ir perduodant jį motinos Z. E. Š. rūpybai (BPK 403 straipsnio 3 dalis, BK 98 straipsnio 7 dalis).

15. Tauragės apskrities VPK reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. 2020-02-17 nutarimu R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 3 dalimi,

nutaria:

baudžiamąją bylą R. Š. atžvilgiu, kurioje jis buvo perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukti ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.

R. Š. perduoti motinos Z. E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) rūpybai.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.