Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-63-1384-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-03
Bylos Nr.
N-63-1384-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1384/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnas 2009 m. birželio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad S. K. 2009 m. birželio 10 d., apie 13.10 val., Visagine, (duomenys neskelbtini), automobilį „Volvo S80“ paliko stovintį nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų riedėti, ko pasekoje automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį „Ford Focus“. Iš eismo įvykio vietos S. K. pasitraukė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 152 ir 231.1 punktų reikalavimus.

II.

Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. nutarimu už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą S. K. skyrė 3 500 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad S. K. padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, įrodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas gailisi dėl padarytų pažeidimų, įvykis nesukėlė sunkių pasekmių, teismas skyrė švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliantas pažymi, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Nurodo, kad savo nuriedėjusį automobilį rado apie metro atstumu nuo kito automobilio, apžiūrėjęs abu automobilius, nepastebėjo susidūrimo žymių, todėl padarė išvadą, kad jo automobilis nekliudė kito automobilio ir nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja: IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

S. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

S. K. neneigia savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, padarymo neigia teigdamas, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijos pareigūnams, nes nepastebėjo, jog jo automobilis buvo atsitrenkęs į kitą automobilį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444?4788/2009).

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. S. K. kaltė iš esmės grindžiama vien nukentėjusiojo D. G. paaiškinimais ir aplinkybe, kad S. K. turi techninį išsilavinimą bei žino elementarius dinamikos dėsnius, todėl turėjo įsitikinti, jog nuriedėjus jo automobiliui nepadarė žalos kitiems automobiliams ar asmenims. Tačiau nagrinėjamu atveju vien šio įrodymo atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti nepakanka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad radęs ir apžiūrėjęs savo nuriedėjusį automobilį bei šalia buvusį automobilį, nepastebėjo susidūrimo žymių, todėl padarė išvadą, kad jo automobilis nekliudė kito automobilio (b. l. 11, 28, 31-32). Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė automobilių „Volvo S80“ ir „Ford Focus“ apgadinimų pobūdžio bei aplinkybės, ar esant padarytiems apgadinimams S. K. galėjo nepastebėti, jog apgadino kitą automobilį. Be to, nukentėjusysis savo paaiškinime nurodė, kad pro parduotuvės langą pamatė, jog automobilis „Volvo S80“ yra atsitrenkęs į jo automobilį (b. l. 9), tačiau apeliantas nuosekliai teigia, kad savo nuriedėjusį automobilį rado apie metro atstumu nuo kito automobilio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Pripažintina, kad byloje yra prieštaringi parodymai, teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti. Tuo tarpu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nutarimas privalo būti motyvuotas. Minėtas reikalavimas kyla iš ATPK 286 straipsnio, kuris įpareigoja organus (pareigūnus), nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos išvados; argumentus, dėl kurių organas (pareigūnas) vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais organas (pareigūnas) vadovavosi. Nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išsamiai patikrinti, kokius apskritai paaiškinimus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis bei liudytojai. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 2 (12), 2007, p. 51-56), nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas, nes teismo posėdžio protokolas atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt., toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas