Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-10793-631/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
e2-10793-631/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05797-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10793-631/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05797-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.6.1; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – atsakovas) 2543,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 57,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintos stovinčios transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2019 m. birželio 21 d. pažymoje Nr. 10R-33981481-19 nurodyta, kad atsakovas, būdamas Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju, atsitrenkė į transporto priemones ir pasišalino iš įvykio vietos. Transporto priemonės Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2019 m. kovo 7 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/531977440, draudėja V. M.

Nustatyta, kad dėl minėto eismo įvykio ieškovė išmokėjo 1458,00 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus; 499,39 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus ir 585,64 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė minėtų transporto priemonių žalos sąmatas ir AB „Swedbank“ bei AB SEB banko mokėjimo nurodymus, patvirtinančias išmokėtų draudimo išmokų sumas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovei atlygino žalą.

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovui siekiant žalos, atsiradusios dėl trečiajam asmeniui priklausančio turto sugadinimo, yra būtina nustatyti už žalos atsiradimą atsakingą subjektą. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju, atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus patvirtina Vilniaus AVPK 2019 m. birželio 21 d. pažyma Nr. 10R-33981481-19, kurioje nurodyta, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o žalos buvimo faktą, ieškovės pateikti dokumentai, patvirtinantys išmokėtas draudimo išmokos sumas.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio kaltininkas atsakovas A. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovė įgijo regreso teisę.

Ieškovei įrodžius atsiradusios žalos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovo kaltę, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2543,03 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2543,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 57,00 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 2543,03 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 03 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2543,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė