Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. lapkričio 23 d., metu pareiškėjo advokatė Asta Šidlauskienė žodžiu antrino pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai; į teismo klausimus atsakė, kad praėjo daugiau nei 10 metų po senelės mirties, todėl jo atstovaujamasis negalėjo paaiškinti kodėl mirties liudijime atsirado senelės amžiaus netikslumas; jos atstovaujamasis paaiškino dėjęs aktyvias pastangas nuo 2020 m. renkant įrodymus apie senelės duomenis tiek viešose institucijose, tiek iš privačių asmenų.

Motyvuojamoji dalis

4. Pareiškimas tenkinamas.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuris siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 4 punktą ir 9 straipsnio 2 dalį, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė Z. Š. (taip pat žinoma kaip J./Z. S. (santuokinė pavardė – B.)) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

6. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatinėjant teismo sprendimo 5 punkte aptartą juridinį faktą, yra reikšmingos trys aplinkybės: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

7. Pareiškėjas, įrodinėdamas teismo sprendimo 5 punkte aptarto juridinę reikšmę turinio fakto egzistavimą pateikė tokius rašytinius įrodymus: 1) Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotą gimimo liudijimą, kad pareiškėjas E. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (el.dok. Nr. CBP-14354 priedas pavadinimu „Priedas Nr.3_E. B._gimimo liudijimas.pdf“); 2) Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotą gimimo liudijimą, kad S. B. gimė (duomenys neskelbtini), Johanesburge, Pietų Afrikoje, jo tėvas H. B., 30 metų amžiaus, gimęs Latvijoje, Rusijos valstybėje, jo mama J. S., 28 metų amžiaus, gimusi Lietuvoje, Lietuvos valstybėje (el.dok. Nr. CBP-14354 priedas pavadinimu „Priedas Nr.4_S. B._gimimo liudijimas.pdf“); 3) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. spalio 25 d. Pažymą Nr. R4-2765 „Apie Z. Š. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“, iš kurios matyti, kad Z. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) gavo pasą, (duomenys neskelbtini) gavo užsienio pasą (el.dok. Nr. CBP-14354 priedas pavadinimu „Priedas Nr.5_LCVA_E. B._apie Z. Š.pdf“); 4) Pietų Afrikos Sąjungos 1962 m. birželio 22 d. Vyriausybės žiniose paskelbtą Vyriausybės pranešimą „Natūralizacijos grąžinimas“, iš kurio Nr. 1306 matyti, kad H. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), Latvijoje, esančiam be pilietybės, (duomenys neskelbtini) įvykdyta natūralizacija; iš Nr. 1307 matyti, kad J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, esančiai be pilietybės, (duomenys neskelbtini) įvykdyta natūralizacija (el.dok. Nr. CBP-14354 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 7_J. B._PAR Vyriausybės leidinys.pdf“); 5) Pietų Afrikos Respublikos Johanesburgo žydų pagalbos ir laidojimo bendruomenės 2020 m. balandžio 23 d. patvirtinimą, kad Z. (J.) B., kurios hebrajiškas vardas buvo Z. B. (dukra) E., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), palaidota (duomenys neskelbtini) West Park Žydų kapinėse, sklype (duomenys neskelbtini) (el.dok. Nr. CBP-14354 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 8_Z. B._ChevrahKadisha.pdf“); 6) Mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. B., būdama 67 metų amžiaus, našlė (el.dok. Nr. CBP-14354 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 9_Z. B._mirties liudijimas.pdf“); 7) Johanesburgo žydų pagalbos ir laidojimo bendruomenės „Paraška laidojimui“ išduota sūnui (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) mirusios motinos Z. B., kurios amžius 67 metai, 70 metų, gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje; velionis sutuoktinis H. B. (el.dok. Nr. CBP-14354 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 10_Z. B._paraiška liudijimas.pdf“); 8) Santuokos įrašą, iš kurio matyti, kad tarp H. B., 25 metų amžiaus, gimusio Rusijoje, ir J. S., gimusios Rusijoje, (duomenys neskelbtini) Johanesburge buvo sudaryta santuoka (el.dok. Nr. DOK-158764 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 1_S. J._santuokos liudijimas su Apostille ir vertimu.pdf“); 9) 2022 m. rugsėjo 23 d. išrašą iš interneto duomenų bazės https://www.jewishgen.org/databases/jgdetail_2.php, iš kurio matyti, kad Z. S., tėvo vardas E., (duomenys neskelbtini), būdama 8 metų amžiaus, sugrįžo iš Bryansk, Rusijos, per Obelių karantino stotį (el.dok. Nr. DOK-158764 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 4_S._grizusiu i LT seimos sarasas.pdf“); 10) C. D. 2022 m. spalio 12 d. rašytinį pareiškimą, patvirtintą užsienio valstybės notaro, kad ji yra J. B. (mergautinė pavardė – S/S.) ir H. B. duktė, kurios motina J. B., žinoma kaip Z. (tai jos hebrajiškas/lietuviškas vardas) atvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką (el.dok. Nr. DOK-167866 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 1_22-10-12_C. D._pareiškimas.pdf“); 11) S. B. 2022 m. spalio 12 d. rašytinį pareiškimą, patvirtintą užsienio valstybės notaro, kad jis yra J. B. (mergautinė pavardė – S/ S) ir H. B. sūnus, kurio motina J. B., žinoma kaip Z. (tai jos hebrajiškas/lietuviškas vardas) atvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką (el.dok. Nr. DOK-167866 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 2_22-10-12_S. B._pareiškimas.pdf“).

8. Išvadą duodančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. spalio 3 d. Išvadoje Nr. S1-292 (1.7) „Dėl vardo ir pavardės grafinių variantų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-19083-987/2022“ nurodyta, kad pavardes „Š.“ ir „S.“, „S.“ galima laikyti grafiniais variantais (dėl perrašos, kitaip transkripcijos); pavardės „Š.“ ir „S.“ („S.“) gali būti laikomos ne tik grafiniais, bet ir gramatiniais variantais, nes pirmuoju atveju pavardė pateikta ne tik lietuviškais rašmenimis, bet ir su lietuvių kalbos vardyne būdinga moteriškų pavardžių priesaga „-aitė“; „Z.“ ir „Z.“ galima laikyti morfologiniais variantais, nors tikriausiai atsiradusiais taip pat dėl perrašos iš lietuvių į anglų kalbą (atsižvelgiant į tai, kad anglų kalboje nėra poreikio gramatinti); „Z.“ ir „J.“ nėra grafiniai variantai, tik turi fonetinio panašumo, tai yra panašūs pagal skambesį, o tai yra reikšminga atsižvelgiant į žydų kultūros ekspertų pastebėjimą, kad nepalankiomis istorinėmis aplinkybėmis žydų tautybės asmenys keitė išskirtinai tautinius vardus kitakalbėje aplinkoje įprastesniais, kartu stengdamiesi išlaikyti bent šiokį tokį fonetinį ar grafinį panašumą; tas pats buvo pastebima ir XX a. I pusėje per žydų emigraciją iš Europos (el.dok. Nr. DOK-161017).

9. Teismas iš teismo sprendimo 7 punkte išvardintų rašytinių įrodymų nustatė, kad Lietuvos Respublikos centrinio archyvo duomenimis Z. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) gavo Lietuvos Respublikos pilietės pasą, o (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės užsienio pasą. Vadinasi, vadovaujantis oficialiais dokumentais, Z. Š. 1929-1930 m. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Be to, aplinkybė, kad Z. Š. buvo išduotas užsienio pasas patvirtina, kad ji turėjo tikslą keliauti į užsienį.

10. Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje nurodė, kad vardai „Z.“ ir „Z.“ yra morfologiniai variantai, atsiradę dėl perrašos iš lietuvių į anglų kalbą; pavardės „Š.“, „Š.“, „S.“ ir „S.“ yra grafiniai (o pavardės „Š.“ ir „S.“ („S.“) ir gramatiniai) variantai, atsiradę dėl perrašos; vardai „Z.“ ir „J.“ turi fonetinio panašumo, kas yra reikšminga, atsižvelgiant į tai, kad nepalankiomis istorinėmis aplinkybėmis žydai keitė išskirtinai tautinius vardus kitakalbėje aplinkoje įprastesniais, kartu stengdamiesi išlaikyti bent šiokį tokį fonetinį ar grafinį panašumą. Taigi, iš išvados turinio matyti, kad vardai „Z.“, „Z.“ bei pavardės „Š.“, „Š.“, „S.“ ir „S.“ yra to paties vardo ir pavardės variantai, kurie šiek tiek skiriasi dėl perrašos iš vienos kalbos į kitą; o vardas „J.“ fonetiškai panašus į vardą „Z.“, kuris galėjo būti pasirinktas dėl patogesnio vartojimo šiam vardui įprastoje aplinkoje.

11. Be to, C. D. ir S. B. raštu (dalyvaujant užsienio valstybės notarui) patvirtino, kad jų motina, J. B., kurios mergautinė pavardė yra „S./S.“, buvo žinoma kaip „J.“ ir „Z.“; vardas „Z.“ buvo jos hebrajiškas/lietuviškas vardas.

12. Taigi, teismas, įvertinęs teismo sprendimo 10-11 punktuose išvardintas aplinkybes, daro labiausiai tikėtiną logišką išvadą, kad Lietuvos Respublikos pilietės pasus 1929-1930 m. gavusi Z. Š., turėdama tikslą užsienyje labiau pritapti (asimiliuotis) socialiniame gyvenime oficialiuose užsienio dokumentuose galėjo leisti/būti pavadinta ne tik Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašytu vardu ir pavarde „Z. Š.“, bet ir vardais „Z.“ ir „J.“ bei pavardėmis „Š.“, „S.“ ir „S.“ bei būtent tokiais vardais ir pavardėmis save identifikuoti bendraujant su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis).

13. Iš Pietų Afrikos Respublikos institucijų išduotų oficialų dokumentų turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) J. S. (amžius neidentifikuotas) sudarė santuoką su H. B. (25 metų amžiaus); (duomenys neskelbtini) J. S. (28 metų amžiaus) ir H. B. (30 metų amžiaus) susilaukė sūnaus S. B.; (duomenys neskelbtini) J. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, buvo natūralizuota; (duomenys neskelbtini) Z. B. mirė, būdama 67 metų amžiaus. Iš Johanesburgo žydų bendruomenės išduoto dokumento turinio matyti, kad Z. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdama 67 metų, 70 metų, gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje.

14. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 13 punkte aptartų dokumentų turinį, nustatė, kad visuose užsienio valstybės oficialiuose dokumentuose bei privataus juridinio asmens išduotose dokumentuose buvo nurodyta J. S. (Z. B.) gimimo data - (duomenys neskelbtini), kurios metai sutampa su Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose užfiksuotais Z. Š. gimimo metais - (duomenys neskelbtini). Teismas pastebėjo, kad neatitikimai (susiję su Z. Š. gimimo metais) atsiranda tik tuose užsienio valstybės oficialiuose dokumentuose, kur yra įvardinamas J. S. (Z. B.) amžius, neminint jos konkrečios gimimo datos. Atsižvelgiant į tai, teismas pastaruosius duomenis vertina kaip netikslumus, atsiradusius tuose dokumentuose, kur gimimo data nebuvo esminis dokumento žymuo. Pastarąją teismo išvadą netiesiogiai pagrindžia ir pareiškėjo pateikti duomenys iš viešos duomenų bazės apie žydų tautos migraciją, iš kurių matyti, kad Z. S. (duomenys neskelbtini) buvo 8 metai (kas atitiktų Z. Š. nurodytus (duomenys neskelbtini) gimimo metus Lietuvos oficialiuose dokumentuose ir (duomenys neskelbtini) gimimo datą Pietų Afrikos Respublikos dokumentuose) bei jos tėvo vardas buvo E., kuris gramatiškai sutampa su tėvavardžiu E., nurodytu Pietų Afrikos Respublikos Johanesburgo žydų pagalbos ir laidojimo bendruomenės 2020 m. balandžio 23 d. patvirtinime apie Z. (J.) B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirtį (duomenys neskelbtini).

15. Taigi, teismas daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose kaip Lietuvos Respublikos pilietė 1929-1930 m. nurodyta Z. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, kuris užsienio valstybės dokumentuose yra įvardintas „J. S.“, „J. S.“, „J. B.“, „Z. B.“, gimęs (duomenys neskelbtini), nepaisant netikslumų, nurodant šio asmens amžių.

16 Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja tris aplinkybes. Pirma, Z. Š. (kuri Pietų Afrikos Respublikos dokumentuose yra įvardinta „J. S.“, „J. S.“, „J. B.“, „Z. B.“) vėliausiai 1938 m. jau buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir gyveno užsienyje – Pietų Afrikos Respublikoje, ką patvirtina tokios aplinkybės: (duomenys neskelbtini) Johanesburge sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) Johanesburge pagimdė sūnų, (duomenys neskelbtini) įgijo Pietų Afrikos Respublikos pilietybę, (duomenys neskelbtini) mirė Johanesburge. Antra, Z. Š. (kuri Pietų Afrikos Respublikos dokumentuose yra įvardinta „J. S.“, „J. S.“, „J. B.“, „Z. B.“), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) jai išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas bei (duomenys neskelbtini) užsienio pasas. Trečia, byloje nėra duomenų apie tai, kad Z. Š. (kuri Pietų Afrikos Respublikos dokumentuose yra įvardinta „J. S.“, „J. S.“, „J. B.“, „Z. B.“) buvo netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo taip pat tokios prielaidos nekėlė.

17. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 5-16 punktus), teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė Z. Š. (taip pat žinoma vardais – J. ir Z. bei pavarde S./S., po santuokos sudarymo pavardė – B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas juridinį reikšmę turintį faktą apie tai, kad pareiškėjo senelė galėjo būti laikoma Lietuvos Respublikos piliete išvykimo (emigracijos) iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. momentu, nustatė tam, kad pareiškėjas galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) senelė Z. Š. (taip pat žinoma vardais – J. ir Z. bei pavarde S./S., po santuokos sudarymo pavardė – B.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.