Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovui ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesinių dokumentų įteikti atsakovui nepavyko. Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Gyventojų tarnybos registro duomenis atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gruodžio 30 d. viešo paskelbimo būdu remiantis CPK 130 straipsnio nuostatomis.

Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2020 m. sausio 13 d. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2014 m. gruodžio 11 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Sutartis), kuria UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui 4 409,46 Eur (15 225,00 LTL) finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį BMW X5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) aprašytą Sutarties 11 punkte (toliau tekste – Transporto priemonė), o atsakovas priėmė Transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išsipirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“ kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 2.1.2 punktu šalys taip pat susitarė, kad siekiant išvengti abejonių Sutartimi netvirtinama Lizingo gavėjo pareiga išpirkti Transporto priemonę. Sutartimi numatytas Lizingo (išperkamosios nuomos) terminas: 2014 m. gruodžio 11 d. – 2021 m. vasario 11 d., o fiksuotos palūkanos, už naudojimąsi suteikta finansavimo suma, yra 36,04 proc. per metus, bendros Sutarties išlaidos - 11 479,38 Eur (39 636,00 LTL) (pagrindinių nuostatų 3, 5 ir 9 punktai) (el. b. l. 28-59). UAB „mogo LT“ savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė atsakovui valdyti ir naudodotis sutartyje numatytą transporto priemonę, tačiau atsakovas savo prievoles vykdė netinkamai, nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, dėl ko buvo įspėtas, jog nepadengus susidariusio įsiskolinimo lizingo sutartis bus nutraukta. Atsakovui nepašalinus pažeidimų pradinis kreditorius UAB „mogo LT“, dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų, vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu (el. b. l. 8). Sutarties 9.11 punkte numatyta, kad nutraukus Sutartį, Lizingo gavėjas privalo nedelsdamas perduoti Transporto priemonę teisėtam automobilio savininkui UAB „mogo LT“. Ieškovės teigimu, atsakovas Lizingo Sutarties pagrindu valdomos transporto priemonės savininkui UAB „mogo LT“ negrąžino, transporto priemonės buvimo vieta nežinoma. Nutraukus Sutartį neišmokėta suteikto finansavimo suma sudarė – 4 409,46 Eur.

2016 m. kovo 7 d. reikalavimo teisę į atsakovo skolą pradinis kreditorius UAB „mogo LT“, pasirašydamas Gautinų sumų pirkimo sutartį, perleido įmonei AB „Debt Capital Managment“ (el. b. l. 16-17, 20-26). 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria AB „Debt Capital Management“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą (el. b. l. 10-15, 18). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešimu (el. b. l. 9), todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų spręstina, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę laiku mokėti įmokas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 409,16 Eur negrąžinta finansavimo suma.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 546,15 Eur mokėjimo funckiją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 1 758,72 Eur mokėjimo funckiją atliekančių palūkanų, po sutarties nutraukimo bei 36,04 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 4 344,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.872 straipsnis reglamentuoja palūkanų už naudojimąsi paskola dydį bei mokėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodyta, kad dėl tokių palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos šalys susitaria, o jei nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Taip pat numatyta, kad nesant kitokio šalių susitarimo, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskola bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Sutarties 7.1. punktu šalys numatė, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą, o Sutarties 12.2 punktu šalys susitarė, jog Sutartis galioja tol, kol bus pilnai įvykdyti joje prisiimti įsipareigojimai. Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte numatyta, jog atsakovas įsipareigojo mokėti 36,04 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Bylos duomenimis mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudaro 546,15 Eur iki sutarties nutraukimo (paskaičiuotų nuo negrąžintos finansavimo sumos, laikotarpiu 2015 m. sausio 11 d. iki 2015 m. balandžio 8 d.) ir 1 758,72 Eur po sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. gegužės 22 d. (4 344,30 Eur negrąžinta finansavimo dalis x (36,04 proc./365 d. x 402 d.). Ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų yra pagrįsti, todėl tenkinti. Ieškovei iš atsakovo priteistinos mokėjimo funckiją atliekančios palūkanos, kurios sudaro 546,15 Eur iki sutarties nutraukimo ir 1 758,72 Eur po sutarties nutraukimo bei 36,04 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 4 344,30 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.872 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti 390,99 Eur delspinigių (el. b. l. 27). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal sutarties 13.2 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 procentus dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, ieškovės reikalavimas dėl 390,99 Eur delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. kovo 12 d. (4 344,30 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 105,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 160,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 4 409,46 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus devynis eurus 9 ct) negrąžintos sumos, 2304,87 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturis eurus 87 ct) mokėjimo funckiją atliekančių palūkanų, 36,04 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 4 344,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 390,99 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 99 ct) delspinigių, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (7 105,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovui, jog jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.