Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po E. A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis E. A. J.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja peržiūrėjo turėtą Nekilnojamojo turto registro išrašą ir iš jo suprato, kad registre būtent jos vardu įregistruoti nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra tik jos nuosavybė, tai nėra mirusio sutuoktinio turtas ir į notarą dėl palikimo priėmimo kreiptis nereikia. Pažymėjime buvo įrašas „asmeninė nuosavybė“, todėl pagal savo teisinį išprusimą ir senyvą amžių nesugebėjo teisingai įvertinti, kad tas įrašas liečia kitą turto bendrasavininkį, o ne ją. Apie tai, kad turimas turtas priklauso ir mirusiam sutuoktiniui sužinojo tik 2024 metų vasario mėnesį, kai kreipėsi į notarą dėl testamento surašymo.

Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties turėtą turtą tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo, ji liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvena iki šiol, namą buvo apdraudusi, mokėjo ir moka mokesčius, naudojosi ir kitu likusiu sutuoktinio turtu, santuokoje įgytais namų apyvokos daiktais.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja ir papildomai nurodė, jog duomenų apie tai, kad paveldimas turtas būtų perėjęs valstybei, ar jau būtų priimtas valdyti, neturi.

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, pareiškėja T. J. J. neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos T. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (santuokos liudijimo kopija).

Pareiškėjos sutuoktinis E. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininio mirties liudijimo kopija).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis T. J. J. vardu yra registruotas turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei kiemo statinių ir (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad pareiškėja T. J. J. moka draudimo įmokas pagal gyvenamojo namo draudimo sutartį, mokesčius už elektrą, tiekiamą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kitus mokesčius.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio E. A. J. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo: pareiškėja naudojasi nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), mokėjo ir moka mokesčius už name naudojamą elektros energiją, draudimo įmokas, kitus mokesčius, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus E. A. J., jo palikimą, kuris atsirado po jo mirties ir kurį sudaro atitinkamos dalys žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdo pareiškėja T. J. J. (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad E. A. J. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimo kopija, medicininio mirties liudijimo kopijos, valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, Testamentų registro išrašas, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, kvitai apie mokesčių mokėjimą, kita bylos medžiaga.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepimą, pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio E. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.