Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-02-14 · Byla Nr. Iv-1549-95/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-14
Bylos Nr.
Iv-1549-95/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03658-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liuda Arlauskienė
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1549-95/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03658-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui V. Š., atsakovės atstovės atstovui Rimantui Marčiukaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laivės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninėje).

Skunde nurodė, kad pareiškėjo laisvės suvaržymai nuo 2010-09-29 iki 2010-10-06 buvo atlikti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. jo atžvilgiu pritaikius negaliojantį teisės aktą. Pažymėjo, kad jis LAVL buvo periodiškai vedžiojamas į pasivaikščiojimus su antrankiais, o į Santariškių polikliniką konsultacijai su sustiprinta apsauga, nors iš asmenų, linkusių užpilti sąrašo, jis buvo išbrauktas nuo 2008-05-14. Šią aplinkybę pripažino ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius, nurodydamas, kad buvo padaryta techninė klaida, dėl to buvo pažeisti teisės aktai ir žmogaus teisės. Tvirtino, kad dėl tokių veiksmų jis patyrė didelę neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir galimybių apribojimą. Dėl paminėtų išgyvenimų, pablogėjo jo sveikatos būklė, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia fizinį skausmą pečiuose, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo aplinka, apsidarė uždaresnis nuo supančio pasaulio.

Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laivės atėmimo vietų ligoninės, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 10-12) nurodė, kad pareiškėjas prašydamas priteisti neturtinę žalą teigia, kad dėl LAVL kaltės jis patyrė psichologinius išgyvenimus bei fizinį skausmą pečiuose bei riešuose, tačiau jis niekaip nepagrindė nei patirtos žalos fakto, nei ryšio tarp savo pojūčių ir pareigūnų tariamai neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjas, besigydydamas LAVL į gydytojus dėl atsiradusių psichikos ar sveikatos problemų nesikreipė. Tvirtino, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo nuo 2010-09-29 iki 2010-10-06. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų, bei padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą,vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 1 d. bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2006-09-26 įsakymu Nr. 1 -60, II dalies 25 p., pareiškėjas buvo gydomas Ligoninės Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje. Pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2007-05-14 įsakymu ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų įrašymo į linkusiųjų pabėgti, nusižudyti, žalotis ar užpulti įskaitą“ buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti ir užpulti įskaitą. Šio įsakymo 1.6 p. įrašytas nurodymas Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams nuteistąjį V. Š. iš gyvenamosios kameros išvesti tik su antrankiais. Todėl vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 121 str. 1 d. 1 p. nuostatomis (kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus), siekiant apsaugoti Ligoninės Apsaugos ir priežiūros tarnybos pareigūnų sveikatą ir gyvybę, Ligoninės direktorius pagrįstai priėmė sprendimą vesti pareiškėją į pasivaikščiojimų kiemelį su uždėtais antrankiais. Nuteistųjų išbraukimas iš linkusiųjų užpulti įskaitos, kaip ir įrašymas į ją, įforminamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymo Nr. 4/07-130 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 138 p. tvarka, t. y. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, kurio kopija arba išrašas iš įsakymo įdedama į nuteistojo asmens bylą. Pareiškėjui 2010-09-29 atvykus į Ligoninę, jo asmens byloje tokio įsakymo kopijos ar išrašo iš jo nebuvo, todėl jo teiginį, kad jis buvo išbrauktas iš linkusiųjų užpulti įskaitos, laikė nepagrįstu. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 174 str. 3 d., kai laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose arba areštinėse nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Atsižvelgiant į Ligoninėje gautą 2010-09-28 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 219 p., pagal kurį organizuojant konvojuojamųjų ginkluotą šaunamaisiais ginklais apsaugą valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, skiriamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų ar kitų specialiųjų statutinių institucijų laikinasis konvojus, nuteistojo dėl V. Š. konvojavimo į Santariškių konsultacijų polikliniką, Ligoninė 2010-09-30 pagrįstai ir visiškai teisėtai pateikė konvojavimo paraišką Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. Taigi, Ligoninės pareigūnai neatliko pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra ir pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 27-28) nurodė, kad pareiškėjas 2010-10-26 su skundu kreipėsi į tretįjį suinteresuotą asmenį teigdamas, kad LAVL pažeidė jo teises, nes jis buvo vedžiojamas į pasivaikščiojimo kiemelį uždėjus jam antrankius bei prašė nubausti kaltus asmenis. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs jo skundą, nenustatė, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos. Taigi, jo skundas buvo nepatenkintas ir apie tai jis informuotas 2010-11-26 raštu Nr. 2S-3625. Be kita ko, pažymėjo, kad ginčo atveju nėra nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo ar atsakovės atstovė veikė neteisėtai ir tas neteisėtas veikimas ar neveikimas sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, kurių nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Todėl nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Pareiškėjas nenurodė ir kuo yra grindžiamas jo reikalaujamos žalos dydi, nepateikė jos skaičiavimo.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti jam 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL. Savo reikalavimą grindžia LAVL neteisėtais veiksmais, susijusiais su jo vedžiojimu į pasivaikščiojimus bei vežimu į medicinos įstaigą su antrankiais.

Pareiškėjas mano, kad antrankiai jo atžvilgiu buvo panaudoti neteisėtai ir nepagrįstai, nes jis iš asmenų, linkusių užpulti sąrašo, buvo išbrauktas dar 2008-05-14. Tokiais LAVL pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala.

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra dėl neteisėtų valstybinės valdžios institucijų aktų patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

Byloje esantys rašytiniai (b. l. 1-31) įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjas yra nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę atliekantis Pravieniškių 2- uosiuose PN-atvirojoje kolonijoje.

Pareiškėjas nuo 2010-09-29 iki 2010-10-06 buvo LAVL.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 1 d. ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2006-09-26 įsakymu Nr. 1-60, 25 p., pareiškėjas buvo gydomas Ligoninės Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje.

Pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2007-05-14 įsakymu ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų įrašymo į linkusiųjų pabėgti, nusižudyti, žalotis ar užpulti įskaitą“ buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti ir užpulti įskaitą. Šio įsakymo 1.6 p. įrašytas nurodymas Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams nuteistąjį V. Š. iš gyvenamosios kameros išvesti tik su antrankiais.

Teismas pažymi, kad byloje duomenų, kad šis įsakymas būtų pripažintas negaliojančiu ar įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikintas - nėra.

Be kita ko, byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, neteisėtai jo atžvilgiu naudotų antrankių su skundu kreipėsi į pataisos namų direktorių, kuris išnagrinėjęs jo skundą, pareiškėjo skundo netenkino ir jam paaiškino, kokiu pagrindu jam antrankiai buvo dedami.

Pataisos namų direktoriaus atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir padarė išvadą, kad jis pagrįstai buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelį su uždėtais antrankiais.

Teismas atkreipia dėmesį, nors pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš paminėtų sprendimų, tačiau jų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Trečiojo suinteresuoto asmens sprendimas yra galiojantis, o jame konstatuota, kad LAVL pareigūnai, uždėdami antrankius pareiškėjui, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai.

Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.)

Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 str., pagal kurį nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: 1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta; 2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas; 3) gauti medicinos pagalbą; ir 4) gauti teisinę pagalbą. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK skyriai.

BVK šeštajame skyriuje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos. Prie specialiųjų nuteistojo teisių priskiriama ir teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais (siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji).

Remiantis BVK 12 str. 1 d., nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 121 str. 1 d. 1 p., Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas šiais atvejais, kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus.

Aptartų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma leidžia teismui pagrįstai teigti, kadangi LAVL neturėjo informacijos, kad pareiškėjas būtų išbrauktas iš asmenų, linkusių užpulti, pabėgti, sąrašo, todėl, siekiant apsaugoti Ligoninės Apsaugos ir priežiūros tarnybos pareigūnų sveikatą ir gyvybę, Ligoninės direktorius pagrįstai priėmė sprendimą vesti pareiškėją į pasivaikščiojimų kiemelį su uždėtais antrankiais.

Apibendrinęs tai, kas pasakyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad Ligoninės pareigūnai neatliko pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p., administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bendrosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos CK 6.246-6.250 str., t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Teismas pabrėžia, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl LAVL neteisėtų veiksmų jis patyrė 3 000 Lt dydžio neturtinę žalą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtos žalos faktą, t. y. kad pareiškėjas dėl tariamai neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, kad dėl to kreipėsi į pataisos namų psichologinę tarnybą ar sveikatos priežiūros tarnybą. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL. Padarytos neturtinės žalos faktas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Remdamasis ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su jo skundo dalyku, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių patirtos žalos faktą, konstatuotina, kad priteisti pareiškėjui 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, nurodytais motyvais bei kitais motyvais, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Be kita ko, teismas pažymi, kad atmestus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą nurodytais motyvais, jis nepasisako dėl teismo posėdyje pareiškėjo argumentų, kad nėra svarstomas klausimas dėl įsakymo panaikinimo, kuriuo jis buvo įtrauktas į įskaitą, nes tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liuda Arlauskienė