Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės atstovui advokatui K. G., išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei G. Ž., nedalyvaujant ieškovui S. S., atsakovei E. L., tretiesiems asmenims L. P., J. P., institucijos duodančios išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei E. L., tretiesiems asmenims L. P., J. P., institucijoms, duodančioms išvadą byloje - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nuginčyti K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad su atsakove jis susituokė (duomenys neskelbtini) ir iki šios dienos santuokos nėra nutraukęs. Santuokoje šalims gimė nepilnametė dukra D. S., gim. (duomenys neskelbtini) bei mažametė K. L., gimusi (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra įsitikinęs, jog K. L. tėvas yra ne jis, o kitas asmuo, galimai J. P., nes su atsakove šalių santykiai vaiko pradėjimo metu buvo visiškai nutrūkę. Šalys santuokoje kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 2015 m. balandžio mėnesio, o faktiškai jų santykiai buvo nutrūkę jau nuo 2014 metų. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, jos interesus byloje atstovavo advokatas K. G. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad su ieškiniu ji sutinka ir nurodė, jog dukros K. L., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra J. P., kuris pripažįsta savo tėvystę. Atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį patenkinti.

Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdyje nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių, atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais sutiko. Nurodė, jog jis yra vaiko tėvas.

Trečiasis asmuo L. P. teismo posėdyje nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių, atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė G. Ž. palaikė išvadą, ji neprieštaravo ieškovo reikalavimui, tačiau nurodė, jog byloje būtų tikslinga skirti DNR ekspertizę.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, išvados dėl pareikšto ieškinio teismui nepateikė.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) gimusios K. L. tėvais jos gimimo liudijime nurodyti S. S. ir E. L. (6 b.l.). Pagal į bylą pateiktą santuokos sudarymo įrašą nustatyta, kad S. S. ir E. L. susituokė (duomenys neskelbtini) jų santuoka iki šiol nenutraukta (34 b.l.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į teismą dėl (duomenys neskelbtini) gimusios K. tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi 2016-10-13, nepraleidęs CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo.

Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, teismas siekia, kad vaikas žinotų savo tikrąją kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. LR CK 3.150 str. 1 d. numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaiko gimimas civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini) S. S. ir E. L. santuokos sudarymo įrašo pagrindu (34 b. l.). Iš ieškovo S. S., atsakovės E. L., trečiojo asmens J. P. atsiliepimų bei ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimų teisme matyti, jog K. L. pradėjimo metu šalys artimai nebendravo, kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio, todėl ieškovas negali būti K. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu. Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, jog S. S. nėra K. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 178, 185 straipsniai). Pareikštas ieškinys yra pagrįstas, todėl yra tenkintinas visiškai (CK 3.148 straipsnis, 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CK 3.152 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas 2016-08-03 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra visiškai atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų (15-16 b.l.). Atsakovė 2016-11-02 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu taip pat yra visiškai atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų (39 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinį patenkinus visiškai, byloje susidariusios išlaidos valstybei apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. L., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, bei panaikinti 2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie S. S. tėvystę.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.